Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Iš Ženevos salono – žvilgsnis į 2030-uosius

 
2017 03 15 11:30
Rengėjai tikisi, kad 2017 metų tarptautinę Ženevos automobilių parodą turėtų aplankyti apie 600 tūkst. žmonių.
Rengėjai tikisi, kad 2017 metų tarptautinę Ženevos automobilių parodą turėtų aplankyti apie 600 tūkst. žmonių. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kovo 19 dieną užvers duris beveik dvi savaites šurmuliavusi 87-oji tarptautinė Ženevos (Šveicarija) automobilių paroda („Geneva International Motor Show 2017“), kuri pasižymėjo rekordiniu per pastaruosius metus Europoje premjerų skaičiumi ir ypač tuo, kad joje intensyviau nei bet kada iki šiol buvo kreipiamas dėmesys į ekologiškus ateities modelius.

2016 metais vykusioje Ženevos parodoje pasaulio gamintojai pristatė 100 pasaulinių ir Europos rinkai skirtų premjerų, šiemet – 148. Ar tai reiškia, kad gamintojai jau patikėjo, kad greitu laiku Senojo žemyno ekonomika užgydys per krizę patirtas žaizdas, o europiečiai taps tokie turtingi, kad įpirks vis daugiau naujų modelių? Kažin. Kur kas įtikimesnis yra kitas paaiškinimas. Automobilių gamintojams paprasčiausiai nebėra kam daugiau rodyti savo naujienų.

Kur slypi Ženevos trauka

Žemyn ritasi trečiųjų pasaulio šalių – Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos, Meksikos, Indijos, Turkijos ir kitų – ekonomikos, kurios visai neseniai buvo laikytos pasaulio ūkio lokomotyvais, o prekeiviai naujomis mašinomis jose jautėsi tarytum žuvys vandenyse. Sąstingio apimta Rusija ir pačią didžiausią pasaulyje naujų automobilių rinką turinti Kinija.

Užtat atsigavo Amerikos ūkis. Naujų automobilių gamintojų akimis, yra daug požymių, kad palengva po santykinės suirutės atsigaus ir Europos Sąjunga. Tradiciškai stiprios yra Europos laisvosios prekybos organizacijai (ELPO) priklausančios valstybės – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Taigi gerokai daugiau ir naujų automobilių pirmąkart pristatoma Detroito ir Los Andželo (JAV), Paryžiaus (Prancūzija) ir Frankfurto (Vokietija) tarptautinėse parodose.

Tačiau Europoje, o ypač Ženevos „Palexpo“ rūmuose, vykstančios parodos įdomios ir dar vienu aspektu. Skirtingai nei amerikiečiams, Senojo žemyno vairuotojams yra mažiau įdomūs galingi ir santykinai daug degalų sunaudojantys kelių monstrai. Užtat daugiau dėmesio kreipiama į alternatyviais energijos šaltiniais varomas mašinas. Ypač tas, kurios užkariaus mūsų kelius artimiausiais metais. Šių metų Ženevos automobilių parodoje jau demonstruojami ir koncepcinių modelių automobiliai, kurie į kelius išvažiuos galbūt tik 2030 metais. Pažvelkime į vieną jų.

Staigmena namų šeimininkėms

Vieną įdomiausių koncepcinių modelių automobilių, kokiais po 13 metų galbūt važinės pasaulio didmiesčių gyventojai, pademonstravo japonų kompanija „Toyota Motors“. Tai koncepcinis elektromobilis „i-Trill“, galintis vežti tris žmones. Mašina turi savarankiško valdymo sistemą, kuri, kaip tikimasi, 2030-aisiais bus įprasta visiems tuo laiku naudojamiems automobiliams.

„Toyota i-Trill“ – visiškai nedidukas elektromobilis, vos puse metro ilgesnis už patį šiuo metu mažiausią (2,5 m) pasaulyje „Smart“, kurį dėl jo patikimumo leidžiama naudoti ir civilizuotų šalių keliuose. Galbūt mažesnių motorinių transporto priemonių dar galima būtų rasti trečiojo pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, kur kelius raižo ir už „Smart“ mažesnis, tarkime, „Tata Bajaj“. Tačiau šios ir panašios į jas mašinos neatitinka nei saugumo, nei kitų reikalavimų, keliamų civilizuotose valstybėse. Mažasis „Toyota i-Trill“ indiško „Bajaj“ trūkumų, aišku, neturi.

Japoniško koncepcinio modelio ilgis yra 3 m, aukštis – 1,51 metro. „Toyota i-Trill“ yra neįtikėtinai lengvas – sveria vos 600 kilogramų. Vos užmetus akį nelieka abejonių, kad mašinytė yra futuristinis mechanizmas. „Toyota i-Trill“ iš pirmo žvilgsnio primena vabzdį, o jo durys atidaromos į viršų – panašiai veikia ir peteliškės sparnai.

Gaila, bet duomenų apie dinamines „Toyotos i-Trill“ savybes koncepcinio modelio kūrėjai nepateikė. Ekspertai jau spėjo pastebėti, kad šie neturėtų būti įspūdingi, nes elektromobilis yra itin mažas ir ypač lengvas. Dėl to daroma išvada oficialiame Ženevos automobilių parodos portale gims.swiss: futuristinis „Toyota i-Trill“ greičiausiai labiau patiks ramioms 2030-ųjų namų šeimininkėms, nei važiavimo malonumo ištroškusiems ateities vairuotojams.

Elektromobilių šou

Kiti Ženevoje ateities koncepcines naujienas demonstruojantys gamintojai nežiūri taip toli, kaip „Toyota“. O dauguma pristatomų naujų alternatyviais degalais varomų modelių, kurie bus naudojami jau netrukus, taip pat konceptinių, yra elektromobiliai. Tai gana keista žinant, kad, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2016 metais iš Europos Sąjungoje registruotų 609 624 naujų lengvųjų keleivinių alternatyviais degalais varomų automobilių (M1 klasės) net 244 790 buvo hibridiniai ir papildomai įkraunami hibridiniai modeliai. O va elektromobilių pernai europiečiai registravo 63 278, vandenilinių automobilių – dar šimtais kartų mažiau.

„Kitaip ir būti negali, – ACEA statistinius duomenis „Lietuvos žinioms“ komentavo vandenilinių automobilių entuziastas Alfredas Lankauskas, Šiaulių universiteto docentas. – Vandeniliu varomiems automobiliams Europoje sukurta tik labai menka infrastruktūra. Pavyzdžiui, artimiausia degalinė įsigijusiam tokiais degalais varomą mašiną lietuviui yra anapus Baltijos jūros, Švedijoje. Kartą papildyto bako net parvažiuoti į Tėvynę gali neužtekti. Ir kas paskui pas mus pirks vandenilinę mašiną?“

Tačiau toli į priekį žiūrintys gamintojai, matyt, mato neabejotiną lūžį alternatyvių automobilių rinkoje ir jos infrastruktūroje, dėl to ir orientuojasi į elektra varomas mašinas.

Vandeniliniai automobiliai irgi yra saviti elektromobiliai, nes varomi elektra, gaunama vykstant vandenilio cheminėms reakcijoms. Iš Šveicarijoje pristatomų vandenilinių koncepcinių modelių bene labiausiai dėmesį traukia „Hyundai FE Fuel Cell Concept“. Pietų Korėjos gamintojas tikina, kad naujasis ateities modelis yra 20 proc. lengvestis už dabar rinkoje siūlomą ir 10 proc. efektyvesnis. Kartą pripildžius vandenilio krosoverio bakus galima nuvažiuoti iki 800 kilometrų.

Iš viso gamintojai Ženevoje pristatė 35 alternatyviais degalais varomus modelius, iš jų 18 – elektra varomos mašinos, taip pat 10 hibridų. Iš alternatyviais degalais varomų koncepcinių modelių bene daugiausia parodos lankytojų dėmesio sulaukė elektra varomas minivenas „Volkswagen Sedric“ ir prancūzų hibridinis šeimos automobilis „Peugeot Instrinct“.

„Sedric“ įdomus pirmiausia tuo, kad turi savarankiško valdymo sistemą. Be to, Vokietijos koncernas „Volkswagen“ tikina, kad modelis netaps serijinis. Į miniveną montuojama pačios naujausios, 5 laidos savarankiško valdymo sistema, kuriai gali visiškai apsieiti be vairuotojo. Trumpiau kalbant, „Volkswagen Sedric“ gamintojas Ženevoje parodė technologijas, kurias ateityje naudos vokiečių kompanijos elektromobiliuose ar hibridinėse mašinose.

Stilingas koncepcinis hibridas „Peugeot Instinct“ ateityje tikriausiai taps serijiniu naujos laidos hečbeku. Bet labiausiai žavi būsimos šeimos mašinos hibridinio variklio maksimali galia – 300 AG.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"