TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Išmanus šildytuvas žiemą užtikrina komfortą

2013 12 18 5:00
Autonominis šildytuvas arba signalizacija su užvedimo funkcija vairuotojams padeda išvengti žiemos „malonumų“. LŽ archyvo nuotrauka

Šaltą žiemos rytą skubant į darbą tenka grandyti apšalusius automobilio langus. Kalendami dantimis nuo šalčio spaudžiame akceleratorių ir išgirstame piktą nesušilusio variklio urzgimą. Tik praėjus šiek tiek laiko saloną užplūsta šiluma - šaltas sėdynes jau būname spėję sušildyti patys.

Tokia rutina nėra nesulaužoma taisyklė, nors daugelis vairuotojų tuo įsitikinę. Vienas iš sprendimų, padedančių išvengti šių žiemos „malonumų“, yra autonominiai šildytuvai. Juos gamina įvairios Vokietijos, Rusijos, Kinijos bendrovės. Nuo kilmės šalies ir šildytuvo galimybių priklauso jo kaina. Tiesa, ji nėra maža – kokybiškas autonominis šildytuvas su įrengimu kainuos nuo 4 iki 6,5 tūkst. litų.

Atėjau, atsisėdau, išvažiavau

„Bėgant metams auga ir automobilių savininkų patogių sprendimų poreikis. Toks yra automobilyje įrengiamas autonominis šildytuvas, kuris iš anksto programuojamas laikrodžiu, valdomas nuotolinio ryšio pulteliu arba išmaniųjų telefonų programėlėmis. Jis ima šildyti mašiną pusvalandį prieš jums išvažiuojant. Tiek laiko pakanka, kad žmogui nereikėtų grandyti stiklų, burzginti šylančio variklio. Ateini, atsisėdi ir važiuoji. Lietuvoje šaltasis sezonas trunka apie penkis mėnesius, tad toks sprendimas yra iš tiesų racionalus“, - teigė autonominių „Webasto“ šildytuvų atstovės Lietuvoje, bendrovės „KG Knutsson" produktų vadovas Dimitrijus Roitbergas.

Šie vokiški šildytuvai Lietuvoje ir Europoje yra tapę kone autonominio automobilių šildymo sinonimu. Tiesa, kokybe jiems nenusileidžia ir konkuruojančių bendrovių gaminiai, pavyzdžiui, „Eberspacher“. Šie agregatai pagaminti naudoti automobilio bako turinį – benziną arba dyzelinius degalus. Elektrinis degalų siurblys degalus paduoda į degimo kamerą. Ten taip pat patenka ir oras. Žvakė uždega degalų ir oro mišinį. Degimo metu gaunama šiluma perduodama šilumnešiui.

Montuosi pats – prarasi garantiją

Šilumnešis šildytuve gali būti skystis arba oras. Vadinamieji šlapio tipo šildytuvai jungiami prie variklio aušinimo sistemos, jie savaiminiu arba priverstiniu būdu verčia sušildytą autonominiame šildytuve variklio aušinimo skystį (antifrizą) cirkuliuoti sistemoje ratu šildytuvas - variklis - radiatorius - šildytuvas. Toks technologinis sprendimas leidžia tuo pat metu pašildyti ir variklį ir automobilio saloną originalia šildymo krosnele.

Jei šilumnešis autonominiame šildytuve yra oras - tai šildytuvas yra sauso tipo. Šiluma iš šildytuvo perduodama oro srautui, kurį sukuria ventiliatorius. Šitaip sušildytas oras iškart nukreipiamas į automobilio saloną ar kabiną. Tokie sauso tipo oro šildytuvai yra sėkmingiau naudojami ne lengviesiems automobiliams, o autobusams, krovinių skyriams, konteineriams, vagonėliams, laivams, jachtoms šildyti. Verta pabrėžti jų efektyvumą.

„Autonominis šildymas yra gana išmanus, priklausomai nuo oro temperatūros davikliai reguliuoja šildymo spartą. Pagal galingumą ir kitas technines savybes savo parduodamas autonomines šildymo sistemas skirstome į kelias rūšis – skirtas mažalitražiams, vidutinės klasės, aukštesnės klasės ir dyzeliniams automobiliams. Visų šių šildytuvų degalų sąnaudos per 20 min. šildymo ciklą yra apie 0,2 litro. Pagrindiniai mūsų klientai yra automobilių pardavėjų salonai, kuriuose toks funkcionalus šildymo aparatas yra neretai įtraukiamas į įrangos komplektą. Tačiau turime ir nemažai privačių klientų. Dažniausiai sistemas tenka montuoti į naujus ar apynaujus, iki penkerių metų senumo automobilius. Yra ir dalis vairuotojų, kurie neištvėrę žiemos keliamų rūpesčių įsirengia autonominius šildytuvus senesniuose automobiliuose“, - pažymėjo D.Roitbergas.

Pašnekovo teigimu, jei mašinos savininkas turi geras rankas, įsigytą autonominį šildytuvą gali įsirengti ir pats. Tokiu atveju sutaupoma apie tūkstantį litų, bet netenkama dvejų metų pasaulinės garantijos. Be to, naujuose automobiliuose šildytuvus tenka suderinti su kompiuteriais ir klimato kontrolės sistemomis. Tai padaryti ne specialistui dažniausiai bus pernelyg sunku.

Modifikuoja gamyklinį šildytuvą

Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, penktos klasės BMW, turinčiame 3 litrų darbinio tūrio variklį, autonominiai šildytuvai įrengiami jau gamykloje. Tačiau dažniausiai jų paskirtis yra kiek kitokia. Jie reikalingi kaip priverstinio, papildomo šildymo parinktis, nes įprasta šildymo sistema tų modelių mašinose negali pasiekti reikiamos temperatūros.

„Buvo atvejis, kai žmogus, važinėjęs „Volkswagen Touran“, nė nenumanė, kad šildymo sistemai sugedus reikėjo atkreipti dėmesį būtent į autonominį šildytuvą. Pakeitė termostatus ir kitas detales, kol galiausiai protingas meistras patarė ieškoti sprendimo kitur. Iš patirties galiu pasakyti, kad naujai įrengtas autonominis šildytuvas be problemų veikia 5-7 metus, vėliau jau prisireikia kokio nors remonto. Visus darbus, skirtingai nei meistrai garažuose, atliekame pagal konkrečiam automobilio modeliui šildytuvų gamintojo pateikiamas schemas. Išimtis būtų tik BMW, kurie autonominės šildymo sistemos gedimus šalina savo servisuose“, - paaiškino D.Roitbergas.

Anot jo, kai kurių modelių automobiliuose įrengtus gamyklinius autonominius šildytuvus galima modifikuoti ir taip, kad būtų galima juos programuoti ar valdyti nuotoliniu būdu. Tokios modifikacijos gali kainuoti apie pusantro tūkstančio litų.

Alternatyva – signalizacija su užvedimo funkcija

Alternatyva autonominiam šildytuvui gali tapti signalizacija su užvedimo funkcija. Užvedimas veikia per tam skirtą automobilio signalizacijos kanalą, kuris leidžia paduoti įtampą į automobilio užvedimo grandinę. Tai naudojama nuotoliniam automobilio užvedimui iš pultelio arba kasdien automatiškai, nustatytu laiku.

Visose nuotolinio automobilio užvedimo sistemose yra vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, ypač turint automobilį su karbiuratoriniu degalų tiekimu. Tokiuose automobiliuose svarbus yra laikas, kai duodamas užvedimo impulsas. Dažniausiai signalizacija su užvedimo funkcija montuojama automobiliuose, turinčiuose elektroninę įpurškimo sistemą. Teigiamas šio sprendimo aspektas yra tokios signalizacijos kaina, kuri prasideda maždaug nuo 400 litų.

Kaip teigė tokias signalizacijas siūlančio vieno iš pardavėjų internete Oxi.lt atstovai, signalizacija su užvedimo funkcija ne tik išsprendžia šalto automobilio problemą žiemą, bet atlieka ir tradicinę savo paskirtį - yra patikima automobilio apsaugos sistema.

Kai kuriose signalizacijose su automobilio užvedimo funkcija yra vadinamoji programinė neutralė. Ką ši neutralė daro? Jei pastatėte automobilį ankštame daugiabučio kieme tarp kitų mašinų ir išjungę variklį automatiškai įjungėte pirmą pavarą, ryte, kai variklis automatiškai užsives, jūsų automobilis pajudės iš vietos be vairuotojo.

Programinė neutralė leidžia jums ištraukti raktelį iš variklio paleidimo spynelės, o variklį palikti veikiantį. Akivaizdu, kad tokiu atveju automobilio palikti su įjungta pavara neįmanoma. Tada uždarote dureles, įjungiate signalizaciją, variklis užgęsta ir įsijungia apsauga. Esant tokiam sprendimui, signalizacijų pardavėjų teigimu, turėtų būti numatytas papildomų smūgio ir judesio daviklių išjungimas automobilį užvedant nuotoliniu būdu, mat kitaip iškart įsijungtų apsauga.

Verta atkreipti dėmesį ir į kitą šios sistemos panaudojimo būdą, aktualų lietuviško klimato sąlygomis. Karštą vasarą, prieš sėdant prie vairo, galima saloną atvėsinti nuotoliniu būdu paleidus variklį, jei automobilyje yra kondicionierius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"