TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ispanijos geležinkelių patirtis naudinga ir Lietuvai

2007 12 12 0:00
"Talgo" traukiniai, pasiekiantys iki 250 km/val. greitį, kursuoja tarptautiniais maršrutais iš Ispanijos į Prancūziją, Italiją ir Šveicariją.
"Lietuvos geležinkelių" nuotrauka

Lapkričio pabaigoje susipažinti su Ispanijos transporto infrastruktūros plėtra buvo išvykusi susisiekimo viceministro Česlovo Šikšnelio vadovaujama Lietuvos transporto specialistų delegacija, kurios sudėtyje buvo ir Geležinkelių departamento direktorius Simas Garuolis, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka bei generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Albinas Ragauskis.

Pasak Ispanijos transporto ministerijos Infrastruktūros valstybės sekretoriaus Victoro Morlano Garcia'os, transporto infrastruktūros plėtotei didžiulį impulsą suteikė narystė ES. Ispanijos infrastruktūros ir transporto strateginio 2005-2020 metų plano įgyvendinimas kainuos apie 250 mlrd. eurų. Geležinkelių transportui numatyta skirti 48 proc. visų investicijų į transporto infrastruktūrą ir tik 30 proc. - kelių transportui. Ispanijoje veikia 3 skirtingų vėžių pločio geležinkeliai - 1000, 1435 ir 1676 milimetrų. Šios šalies geležinkelio įmonės sukaupusios vertingos patirties vystant riedmenis, tinkamus skirtingoms vėžėms.

Stokota transporto infrastruktūros

Ispanijos plėtros ministerijos planavimo ir teritorinės koordinacijos generalinio direktoriaus Casimiro Iglesiaso Perezo teigimu, prieš stodama į ES Ispanija buvo susidūrusi su milžinišku transporto infrastruktūros stygiumi. Ypač stokota intermodalinių susijungimų (mazgų). Iki 90 proc. keleivių ir 84 proc. krovinių gabenama automobilių keliais. Prekių ir keleivių vežimas didėja pusantro karto greičiau nei auga ekonomika. Atsižvelgti į lankstesnį transporto infrastruktūros planavimą verčia ir daugybė Ispanijoje patiriamų avarijų.

Skirtingo pločio vėžės

Sprendimą tiesti 1668 mm pločio vėžės geležinkelius lėmė tada vyravęs politinis priešiškumas tarp Ispanijos ir Prancūzijos. Manyta, jog skirtingo pločio vėžės geležinkelių tinklas sumažins prancūzų invazijos riziką. Deja, tai sustabdė ne tik invaziją, bet ilgainiui tapo kliūtimi tarptautinei prekybai. Kalnuotose, pačiose vargingiausiose šalies dalyse (šiaurės vakaruose) atsisakyta tiesti tokio pločio vėžės linijas, apsiribota siaurųjų geležinkelių tinklu.

Konkuravo tarpusavyje

Apie 1870 metus įsikūrė kelios konkuruojančios tarpusavyje geležinkelių kompanijos. Jos 1928 metais, sukūrus teisinį pagrindą, buvo nacionalizuotos. "Ispanijos geležinkeliai" - Nacionalinis Ispanijos geležinkelių tinklas (Red nacional de los ferrocarriles espaęole) - "Renfe" susikūrė 1941 metais ir šiuo metu eksploatuoja apie 15 tūkst. km 1668 mm vėžės pločio geležinkelių. Iš jų apie 7 tūkst. km - elektrifikuotų. Taip pat turi 1000 km (1435 mm, 25 kV) greitųjų geležinkelių (AVE), suskirstytų į penkias linijas - Madridas-Sevilija, Madridas-Barselona, Madridas-Malaga, Madridas-Huesca, Madridas-Toledo. Įmonėje dirba apie 32 tūkst. darbuotojų. Žlugus Franko režimui 1975 metais baigėsi tarptautinė šalies izoliacija. 1982 metais Ispanijai įstojus į NATO ir 1986 metais tapus Europos Sąjungos nare, atsigauti pradėjo ir šalies geležinkeliai. 2005 metais vykdant ES sprendimą liberalizuoti geležinkelių transportą, "Renfe" buvo suskirstyta į penkias direkcijas - regioninę, priemiesčių, greitųjų traukinių, krovinių ir traukinių priežiūros. Tuo pat metu buvo įkurta ir geležinkelių infrastruktūros administracija, prižiūrinti geležinkelių tinklą.

Padalyta į dvi savarankiškas įmones

1986 metais Ispanijos geležinkeliai buvo atsidūrę kritinėje situacijoje. Prieš dvejus metus šios šalies geležinkelių istorinė įmonė buvo padalyta į dvi savarankiškas: ADIF - infrastruktūros valdytoją ir "Renfe Operadora" - geležinkelio įmonę. Reorganizuoti skatino ir įmonės skola - apie 8 mlrd. eurų, dalį kurios padengė valstybė. Jai pavaldų Ispanijos paprastųjų geležinkelių infrastruktūros tinklą dabar administruoja ADIF.

Iš valstybės biudžeto - 60 proc. lėšų

Geležinkelių departamento direktoriaus S.Garuolio teigimu, pagal Ispanijos infrastruktūros ir transporto strateginį 2005-2020 metų planą kasmet investicijos į transporto sektorių sieks apie 15,5 mlrd. eurų, - apie 1,5 proc. Ispanijos BVP. Iš valstybės biudžeto numatoma skirti 60 proc. lėšų, likusios - iš ES fondų ir privataus kapitalo. Ispanija pasižymi didesnėmis logistikos išlaidomis. Jų vidurkis ES siekia 10-13 proc., o Ispanijoje sudaro 15-16 procentus. Tokia padėtis susiklostė dėl Madrido ir Barselonos apylinkėse susitelkusių didžiųjų įmonių. Vis dėlto iki 2020 metų transporto infrastruktūros lygis turėtų suvienodėti visuose Ispanijos regionuose.

Skirtumų nėra

Pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus S.Dailydkos, esminių skirtumų tarp Ispanijos infrastruktūros mokesčių sistemos ir Lietuvos nėra. ADIF 2006 metais dirbo daugiau negu 14 tūkst. darbuotojų, valdė 25 mlrd. eurų turto, apie 13 tūkst. kilometrų kelių, 1250 km greitųjų geležinkelių, pervežta 517 mln. keleivių. 2006 metais buvo pastatyta 207 km greitųjų geležinkelių, o 2007 metais juos papildys 322 kilometrai. 2007 metais investicijos į greitųjų geležinkelių tinklą sudaro 4,7 mlrd. eurų. ADIF greitųjų geležinkelių tinklas tiesiamas 1435 mm (europinė vėžė). Pereiti iš europinės vėžės į ispanišką naudojamos dvi sistemos "Talgo" ir CAF.

Vėžės keitimo sistema

Generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius A.Ragauskis atkreipė dėmesį į "Talgo" gamykloje pristatytą vėžės keitimo sistemą. "Talgo" pagaminti traukiniai su vėžės keitimo sistema kursuoja tarptautiniais maršrutais iš Ispanijos į Prancūziją, Italiją ir Šveicariją. Įdiegus "Talgo" sistemą traukiniai be sustojimo iki 15 km/val. greičiu pervažiuoja per įrenginį ir toliau tęsia kelionę. "Talgo" sistema taikoma jau daugiau kaip 35 metus. Per metus tokie traukiniai nuvažiuoja apie 14 mln. kilometrų, atliekama apie 165 tūkst.vėžės keitimo procedūrų. Jau 8 metai, kai lokomotyvuose taip pat įdiegta ši sistema. Traukiniai su šia sistema gali važiuoti iki 250 km/val. greičiu.

Testuojama ir žiemos sąlygomis

"Talgo" sistema buvo testuojama ir žiemos sąlygomis tarp Suomijos ir Švedijos. Atlikus keletą pakeitimų, ji funkcionuoja ir esant dideliam šalčiui. Šie testai bus atliekami ir Ščerbinkos (Maskva) bandymų centre. Sistema 1998 ir 1999 metais pripažinta "SNCF-DB-Renfe".

Pritaikoma krovininiams vagonams

"Talgo" šią sistemą diegs savo pagamintuose traukiniuose, taip pat tieks priežiūros darbus. 300 vietų elektrinės traukos keleivinis traukinys su "Talgo" vėžės pločio keitimo sistema galėtų kainuoti apie 16 min. eurų. "Talgo" vėžės pločio keitimo sistema gali būti pritaikyta ir krovininiams vagonams.

Sustiprinta apsauga

Lietuvos atstovai apsilankė ir Madrido geležinkelio stotyje, kurioje 2004 metų kovo 11 d. Al Qaida įvykdė teroristinį išpuolį, per jį žuvo apie du šimtus žmonių. Aukų atminimui čia pastatytas paminklas. Saugumui užtikrinti geležinkelio stotyse skiriama daug dėmesio. Sustiprinta apsauga ir stočių prieigose. Veikia daug įvairių saugos sistemų, jau nekalbant apie vaizdo įrašymo kameras. Į tolimojo susisiekimo traukinius patenkama patikrinus bagažą, lygiai taip pat kaip ir į lėktuvus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"