TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Įstatymo spragos saugo kelių "vaiduoklius"

2015 01 21 6:00
Lietuvos automobilių parkas toks senas, kad daugumai į avarijas patekusių ir jose apgadintų mašinų galėtų būti visam laikui sustabdytas leidimas dalyvauti eisme. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jei važinėjate senesniu nei dešimties metų automobiliu, o kelyje į jūsų mašiną atsitrenkė kitas automobilis, policijos geriau nekvieskite, kitaip galite prarasti savo transporto priemonę. Toks paradoksas užprogramuotas pernai liepos 1 dieną įsigaliojusiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Šis įstatymas dėl akivaizdžių spragų kai kuriose jo nuostatose buvo taisomas jau kelis kartus. Atrodo, Seimo nariams tai daryti reikės dar bent kartą, mat įstatyme palikta spraga gresia eismo saugumui.

Kaip diplomatiškai dienraštį LŽ patikino bendrovės „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičus, „įstatyme trūksta nuoseklumo“. Eksperto teigimu, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nuostatas vieni vairuotojai statomi į nelygią padėtį su kitais. Kur tokios diskriminacijos esmė? Pagal jau daugiau nei pusmetį galiojančias įstatymo nuostatas, privalu stabdyti leidimą automobiliui dalyvauti eisme, jei mašina buvo stipriai pažeista avarijoje. Tačiau dauguma vairuotojų šios prievolės lengvai išvengia ir po eismo įvykių pasuka į kelius, pasak R. Vėlavičiaus, jau grėsmę saugiam eismui keliančiomis mašinomis.

Kai mašina virsta „bomba“

Vienas „Transporto studijos“ vadovų pradėjo nuo tų vairuotojų, kurie negali išsisukti nuo įstatymo rūstybės. R. Vėlavičiaus teigimu, dabar galiojančios Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad įvykus eismo įvykiui policiją būtina kviesti tik tokiu atveju, jeigu yra nukentėjusių žmonių. „Jei avarijoje nukenčia žmonės, privalu iškviesti policijos pareigūnus. Pagal pernai liepos 1 dieną įsigaliojusį naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, teisę sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti eisme irgi turi tiktai policijos pareigūnas. Jis tai ir padaro, jeigu mato, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonė ar priemonės yra stipriai pažeistos“, - pasakojo R. Vėlavičius.

Ramūnas Vėlavičius: "Sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti eisme galii tiktai policijos pareigūnas." /LŽ archyvo nuotrauka

Tačiau KET numatyta ir galimybė nekviesti policijos, jei avarijoje nėra nukentėjusiųjų. Tokiu atveju dviejų sudaužytų mašinų vairuotojams užtenka susitarti, kas iš jų kaltas dėl eismo įvykio, užpildyti deklaracijas, ir jiedu gali važiuoti kas sau. „Ne paslaptis, kad dažnai avarijoje net ir stipriai apdaužyta mašina dar gali važiuoti. Galbūt situacija nebūtų tokia baisi, jei tie apdaužymai negrėstų eismo saugumui. Bet atsitinka ir taip, jog per avariją automobilis dideliu greičiu atsitrenkia į šaligatvio bortą ar kitą kietą kliūtį, stipriai pažeidžiama jo pakaba, pavyzdžiui, apgadinami lankstai. Bet jei mašina dar gali riedėti, užpildžius deklaracijas ji lyg niekur nieko palieka avarijos vietą ir net gali važinėti ilgai nesuremontuota. Ypač jei transporto priemonė priklauso avarijos kaltininkui, kuris neretai neturi pinigų remontui atlikti“, - dėstė „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas.

Pasak R. Velavičiaus, toks automobilis ilgam laikui virsta judančia uždelsto veikimo "bomba" šalies keliuose. Ypač didelis pavojus kitiems eismo dalyviams kyla, jei yra pažeistos automobilio laikančiosios konstrukcijos, transporto priemonės geometrija.

Panacėja senienų valdytojams

R. Vėlavičius pripažino, kad dabartinė tvarka naudinga ir senais automobiliais važinėjantiems vairuotojams. „Kitas dalykas, ką numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kad leidimas dalyvauti eisme gali būti stabdomas ir toms eismo įvykyje nukentėjusioms transporto priemonėms, jeigu jų atstatymas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Prie šių transporto priemonių priskiriamos tos, kurių išlaidos remontui yra didesnės, nei kainuoja pati mašina. Dažniausiai po įstatymo kirviu pakliūva seni pigūs automobiliai, kuriais važinėja dauguma Lietuvos vairuotojų. Neretai užtenka tokiai mašinai įlenkti kėbulą, kad jai būtų uždrausta dalyvauti eisme“, - pasakojo R. Vėlavičius.

Greičiausiai ši transporto priemonė jau niekuomet negrįš į eismą, Lietuvoje – tai tikrai. „Tokiais atvejais pigaus automobilio savininką gelbėja tai, kad neiškvietus policijos pareigūno į įvykio vietą galima užpildyti deklaraciją“, - sakė LŽ pašnekovas.

Kita vertus, anot eksperto, įstatymo nuostata, susijusi su tolesniu mašinos naudojimo ekonominiu netikslingumu, irgi tobulintina. „Negalima plakti į vieną krūvą tų automobilių, kuriems pažeidžiamos eismo saugumui gresiančios konstrukcijos ir mazgai, su tais, kuriems, pavyzdžiui, sulankstomas tiktai kėbulas ar jį gaubiančios detalės. Jei tokiai mašinai bus palikta galimybė dalyvauti eisme, jo saugumas tikrai nenukentės. Kėbulo, jo gaubiančiųjų dalių remontas, jei jis atliktas tinkamai, tikrai nepablogina mašinos eksploatacijos savybių“, - tvirtino R. Vėlavičius.

Jei ši Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata būtų pakeista, būtų galimybė likti „su ratais“ ir daugeliui senų automobilių vairuotojų, kurie neturi pakankamai lėšų kitai mašinai nusipirkti.

FAKTAI

Naujausiais valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonių registravimo duomenimis, 2014 metais vidutinis eksploatuojamų lengvųjų keleivinių (M1 klasės) automobilių parko amžius padidėjo iki 15 metų (nuo 14).

Parkas sensta į Lietuvą įvežant vis senesnius naudotus lengvuosius automobilius ir šalyje registruojant palyginti nedaug naujų automobilių. Pernai Lietuvoje pirmą kartą registruoti lengvieji keleiviniai automobiliai buvo vidutiniškai 11 metų (2 metais senesni nei įregistruoti 2013 metais).

Iš viso pernai kelių transporto priemonių parką papildė 118 184 Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti lengvieji automobiliai, bet tik nedidelė jų dalis (11 325) buvo nauji.

2015 metų sausio 1 dienos duomenimis, Kelių transporto priemonių registre iš viso buvo registruotos 1 488 899 transporto priemonės, iš jų 1 212 886 buvo lengvieji keleiviniai automobiliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"