TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Įstrigusieji oro uoste pyksta tyliai

2011 09 14 0:00
Keleiviai dėl atšaukto ar vėluojančio skrydžio tyliai nuryja kartėlį ir į teisinius ginčus dažniausiai nesivelia.
Alinos Ožič nuotrauka

Per pastaruosius tris mėnesius iš Vilniaus į saulėtą Turkiją užsakomuoju reisu susiruošę skristi poilsiautojai jau tris kartus savo kailiu patyrė, ką reiškia nežinioje laukti vėluojančio lėktuvo.

Kai atostogauti išsiruošę poilsiautojai prieš lipdami į lėktuvą sužino, kad jų skrydis atšaukiamas ar atidedamas, jie netveria pykčiu ir garsiai burnoja. Tačiau pykčiui praėjus, daugelis atlyžta - ieškoti teisybės ir kompensacijos dėl patirtos skriaudos ryžtasi tik atkakliausieji.

Birželio 21 dieną apie 180 turistų Vilniaus oro uoste laukdami užsakomojo skrydžio nežinioje praleido 14 valandų, o lygiai po dviejų mėnesių, rugpjūčio 21 dieną, toks pats likimas ištiko dar 180 poilsiautojų, nusprendusių pailsėti Turkijos kurorte Antalijoje.

Poilsiautojų planai buvo sujaukti ir rugsėjo 3 dieną. Tąsyk iš Vilniaus į Turkiją lėktuvas išskrido vėluodamas beveik 9 valandas. Ankstų rytą vos pakilęs į dangų orlaivis netrukus buvo priverstas grįžti į Vilniaus oro uostą. Incidento priežastis - neįsitraukia lėktuvo užsparniai.

Visus tris kartus keleivius skraidino užsakomųjų skrydžių bendrovė "Small Planet Airlines" (iki 2010 metų - "flyLAL Charters" - aut.). Ir visus kartus skrydžiai buvo atidėti dėl techninių lėktuvo gedimų.

Palikti nežinioje

Birželį oro uoste įstrigusieji keleiviai anuomet LŽ skundėsi, kad jais beveik niekas nesirūpina ir vengia paaiškinti, kada numatytas skrydis įvyks. "Tai košmaras! Į oro uostą su mažais vaikais atvykome apie 2 val. nakties, kad neskubėdami galėtume pasiruošti skrydžiui. Tačiau artėjant išvykimo laikui mums staiga pranešė, kad skrydis atidedamas, o kodėl ir kuriam laikui, niekas nepaaiškino. Tiesa, davė užkandžių ir liepė sekti informaciją. Tai va, be miego ir nežinioje čia sėdime jau kokias 10 valandų", - tąsyk piktinosi į Turkiją susiruošusi pailsėti, bet oro uoste įstrigusi radviliškiečių šeima.

Panašiai guodėsi ir rugpjūčio pabaigoje suplanuoto užsakomojo skrydžio sostinės oro uoste 14 valandų laukę poilsiautojai. Kai kurie jų tvirtino, kad pusdienį negavo ne tik jiems priklausančių maisto talonų, bet ir geriamojo vandens. "Pikčiausia, kad visą tą laiką, kol laukėme lėktuvo, buvome maitinami pažadais. Turėjome iš Vilniaus pakilti pusę šešių ryte, o išskridome tik pusę aštuonių vakare. Per tą laiką kas dvi valandas buvo pranešama, kad skrydis atidedamas. Ir taip iki vėlaus vakaro. Jokio konkretumo, jokių paaiškinimų! Į mūsų verkšlenimus visiems buvo nusišvilpt - į skambučius niekas iš kelionių organizatorių neatsakė, oro uosto personalas tik skėsčiojo rankomis", - praėjus trims savaitėms po incidento LŽ pasakojo 14 valandų pragarą oro uoste iškentęs Kauno technologijos universiteto Valdymo technologijų katedros vedėjas Gintaras Dervinis.

Siekia gauti kompensaciją

Sugadinto poilsio kartėlį pajutęs vyras tvirtina, kad dėl atidėto skrydžio jis prarado pusantros dienos suplanuotų atostogų. Esą už tai jam niekas nepasiūlė jokios kompensacijos. Todėl grįžęs iš Turkijos G.Dervinis nutarė ieškoti teisybės ir jau kreipėsi į teisininkus, kurie jam padeda rengti dokumentus dėl kompensacijos. "Kreipiausi į kelionės organizatorių su prašymu atlyginti patirtą žalą. Su advokatu apskaičiavome, kad man priklauso apie 20 proc. kelionės vertės atlygis ir 1000 litų kompensacija už patirtą moralinę žalą. Kol kas sunku pasakyti, kokia linkme visa tai pakryps, bet rankų nuleisti tikrai neketinu. Negali taip būti, kad susiplanuoji kelionę, sumoki už ją nemažus pinigus, tačiau užuot mėgavęsis poilsiu, esi priverstas 14 valandų blaškytis po oro uostą ir laukti, kada pagaliau galėsi sėsti į lėktuvą", - LŽ piktinosi G.Dervinis.

Burnoja, bet nesiskundžia

Nors dėl techninių lėktuvų problemų šią vasarą atostogų planus buvo priversti koreguoti per pusę tūkstančio keleivių, retas jų kreipėsi į atitinkamas institucijas, mėgindamas išsireikalauti atlyginti patirtą žalą. Dauguma poilsiautojų tyliai nuryja kartėlį ir grįžę iš saulėtų atostogų vengia veltis į ginčus. Žmonės neretai mano, kad nieko laimėti jiems nepavyks.

Pasak Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėjos Virginijos Žegunytės, dėl rugpjūčio 21 dieną vėlavusio užsakomojo skrydžio į Turkiją tarnyba gavo tik vieno keleivio užklausimą dėl galimos kompensacijos. "Tai buvo ne konkretus prašymas, o tik elementarus noras išsiaiškinti savo teises. Tačiau kol kas vyksta tyrimas ir neaišku, ar šiam keleiviui priklausys piniginė išmoka. Jei vis dėlto paaiškėtų, kad tokia išmoka priklauso, keleiviui turėtų būti išmokėta 400 eurų kompensacija. Kitokių skundų dėl aviakompanijų veiksmų sulaukiame nuolat, tačiau daugelis jų vėliau pasirodo nepagrįsti", - LŽ aiškino V.Žegunytė.

Tai, kad poilsiautojai retai kada skundžia oro bendroves dėl vėluojančių skrydžių, LŽ iš dalies patvirtino ir Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas. "Į mus dėl tokių dalykų žmonės nesikreipia. Tam skirtos kitos atitinkamos tarnybos, kurios gina vartotojų interesus", - teigė jis.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo ir atlygintinų medicininių paslaugų skyriaus vedėja Solveiga Kuzienė LŽ tvirtino, kad tarnyba nėra gavusi nė vieno vartotojo skundo dėl pastarųjų įvykių, kai birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais užsakomųjų skrydžių bendrovės lėktuvai vėlavo išskraidinti turistus į Turkiją. "Kartais žmonės kreipiasi dėl oro bendrovių veiksmų, tačiau konkrečiai dėl minėtų atvejų jokių keleivių nusiskundimų nesame gavę", - LŽ sakė S.Kuzienė.

Įprasta praktika

Poilsiauti susiruošusius oro keleivius nervina ne tik vėluojantys skrydžiai ir nežinia, kada orlaivis pagaliau pakils, bet ir psichologiniai veiksniai. Dalis žmonių, sužinoję, kad lėktuvas negali išskristi dėl techninių problemų, pradeda paniškai bijoti skrydžio. Tiesa, šią baimę prislopina mintys apie už kelionę sumokėtus pinigus - pašalinus gedimus net ir labiausiai išsigandę keleiviai nesiryžta atsisakyti iš anksto suplanuotos ir apmokėtos kelionės.

CAA direktorius Kęstutis Auryla nesureikšmina fakto, kad vos per tris mėnesius tos pačios oro bendrovės lėktuvai tris kartus vėlavo išskristi dėl techninių gedimų. Anot jo, civilinėje aviacijoje tai įprastas reiškinys, kai aptikus tam tikrų nesklandumų skrydį tenka atidėti ilgesniam ar trumpesniam laikui. "Minėti trys atvejai nėra kuo nors išskirtiniai. Mechanikai aptiko gedimų, tad natūralu, kad orlaiviui nebuvo leista pakilti tol, kol jie nebuvo pašalinti. Didelės oro bendrovės šį klausimą sprendžia paprastai - vietoj remontuojamo lėktuvo keleiviams suteikia kitą orlaivį. Mažos aviakompanijos tokios prabangos sau leisti negali, todėl keleiviai priversti laukti, kol visi techniniai nesklandumai bus pašalinti. Žinoma, nėra malonu pirmą atostogų dieną kelias ar keliolika valandų lūkuriuoti oro uoste, tačiau realybė tokia, - orlaivio gedimų, ypač elektroninių, aptinkama gana dažnai. Taip yra ne tik Lietuvoje", - LŽ dėstė K.Auryla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"