Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Įveiktas paskutinis sostinės Vakarinio aplinkkelio ruožas

 
2016 12 20 14:16
Atidarius visą Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, jo šešiomis eismo juostomis leidžiama važiuoti 90 km/h greičiu.
Atidarius visą Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, jo šešiomis eismo juostomis leidžiama važiuoti 90 km/h greičiu. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Antradienį automobilių eismui buvo atidarytas Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys, sujungęs magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys. Aplinkkelio trečiąjį ruožą už 105 mln. eurų kartu su partneriais pastatė didžiausia Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.

Automobilių eismas visu Vilniaus vakariniu aplinkkeliu prasidėjo antradienį apie 11 val. 20 minučių, kai buvo atidarytas paskutinis, trečiasis, aplinkkelio ruožas. Jam startą davė sostinės meras Remigijus Šimašius. Eismo naujuoju Vilniaus vakarinio aplinkkelio ruožu pradžią į ruožo atidarymo ceremoniją susirinkę svečiai stebėjo svečių palapinėje, specialiai čia įrengtame ekrane. Numatytu laiku iš abiejų aplinkkelio pusių, šešiose eismo juostose, pasitraukus policijos mašinai, transporto priemonės staiga truktelėjo į priekį. Jų tikslas buvo pirmoms įveikti ne tik Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiąjį ruožą, bet ir visą aplinkkelį. Ekrane buvo matyti, kaip aplenkdamas konkurentus į priekį šovė prabangus elektromobilis „Tesla Model S“. Tai ir buvo ta mašina, kuri lydima plojimų pirmoji įveikė visą Vakarinio aplinkkelio trasą.

Miestui sutaupys 9 milijonus

Trečiojo, paskutinio, sostinės Vakarinio aplinkkelio ruožo atidarymo ypač laukė miesto šiaurės vakarų pusėje gyvenantys vilniečiai. Tikimasi, kad per visą savo ilgį pradėjęs veikti Vilniaus vakarinis aplinkkelis padės įveikti spūstis itin judriose sostinės Ukmergės, Geležinio Vilko gatvėse, taip pat – Laisvės ir Savanorių prospektuose, kurios, ypač piko valandomis, tiesiog duso nuo transporto priemonių grūsčių. Iki antradienio šiomis gatvėmis važinėjo ir sunkvežimiai, kurie gadino ir laužė gatvių dangą, išmetamosiomis dujomis teršė aplinkinius Vilniaus kvartalus.

Statyti trečiąjį Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ruožą buvo pradėta 2015 metų liepą. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Statyti trečiąjį Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ruožą buvo pradėta 2015 metų liepą. /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dabar dauguma iš Kauno, Minsko, Trakų į Panevėžį ir priešinga kryptimis judančio sunkiojo transporto, išskyrus specialųjį, yra nukreipiama į Vakarinį aplinkkelį.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, trečiasis aplinkkelio etapas svarbus maždaug 110 tūkst. sostinės Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų. Jos skaičiavimu, kasdien aplinkkeliu pasinaudos 45 tūkst. vilniečių. Tai irgi mažins spūstis Ukmergės, Geležinio Vilko gatvėse, Laisvės ir Savanorių prospektuose, taip pat – aplinkinėse gatvėse. Visu Vilniaus vakariniu aplinkkeliu galima važiuoti 90 km/val. greičiu, tik vietomis greitis yra apribotas iki 70 km/val.

Atidarant paskutinį Vilniaus vakarinio aplinkkelio ruožą dalyvavęs sostinės meras Remigijus Šimašius kalbėjo, kad per metus aplinkkelis vilniečiams sutaupys milijoną valandų, kartu bus sutaupyta ir daug pinigų – per metus apie 9 mln. eurų.

Pažymėtas prieš pusę amžiaus

Statant trečiąjį ir paskutinį Vilniaus aplinkkelio ruožą, buvo nutiesta gatvės atkarpa nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės, kurios ilgis sudarė 5,4 kilometrus. Darbai prasidėjo 2015 metų liepą ir per maždaug pusantrų metų čia buvo pastatyti 6 viadukai, pėsčiųjų tiltas, atsirado 1260 šviestuvų, buvo nutiesta apie 29 km elektros kabelio.

Vilniaus meras R. Šimašius pasakojo prieš atidarymą susitikęs su miesto architektais, sostinės žemėlapyje šį aplinkkelį pažymėjusiais dar prieš 40 metų. Tuomet dėl lėšų trūkumo jis nebuvo pastatytas, tačiau sostinę aplenkiančio kelio svarba nesumažėjo.

Aplinkkelį per pusantrų metų – nuo 2015-ųjų liepos – statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4–6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės.

84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet gautą „OP Corporate Bank“ 27,6 mln. eurų paskolą.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės, o antrajame – už 61,1 mln. eurų – nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra viso Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė – apie 204 mln. eurų.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"