TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

J.Biržiškis: "Lietuva gyvena per gerai"

2012 04 25 8:07

Pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, atšventęs 80 metų jubiliejų, neatsiriboja nuo valstybės reikalų ir negaili kritikos jaunosios kartos politikų savanaudiškumui.

Humoro jausmo nestokojantis pašnekovas papasakojo LŽ apie Lietuvos transporto sektoriaus padėtį Nepriklausomybės aušroje, pasidalijo mintimis apie dabartinės sistemos trūkumus ir kartkartėmis ironiškai šyptelėdavo, kad jo kalbos - "tik seno žmogaus pabambėjimai".

Kūrė įstatymus

J.Biržiškis susisiekimo ministro poste išsilaikė pasikeitus net septyniems premjerams. Jis tapo pirmuoju susisiekimo ministru iškart atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-aisiais, ir ėjo šias pareigas iki 1996 metų pabaigos. Pasak J.Biržiškio, tie laikai taip skyrėsi nuo dabartinių, kad net sunku palyginti.

"Tada svarbiausia buvo sutvarkyti transportą, taip pat nesugadinti ryšių su Rytais, kad galėtume toliau dirbti su ta plačia rinka. Be to, turėjome įeiti į atsivėrusį Vakarų pasaulį", - tvirtino jis.

Tačiau tokių, iš pirmo žvilgsnio paprastų, tikslų nebuvo lengva pasiekti. Tuomet Lietuva negalėjo nė svajoti apie narystę Europos Sąjungoje (ES), todėl su kiekviena valstybe reikėjo sudaryti atskiras aviacijos, laivybos ir geležinkelių sutartis, gauti leidimus kroviniams gabenti. Mūsų šalis turėjo prisidėti prie įvairių konvencijų, įstoti į tarptautines transporto organizacijas ir net sukurti įstatymus.

"Neturėjome jokių transporto įstatymų, teko patiems nusistatyti, pagal ką dirbsime, o šiandien jau viskas sureguliuota. Tuomet mums tai buvo nepakeliama, bet turėjome didelį pliusą - Europos šalys mus užjautė ir suteikdavo lengvesnes sąlygas", - atskleidė J.Biržiškis.

Kaip pavyzdį jis prisiminė nutikimą, kai viename nedideliame Italijos uoste buvo sulaikytas laivas su lietuviška vėliava. Dėl teisinių spragų laivo dokumentai buvo nevisiškai sutvarkyti, bet rusų tautybės kapitonas pranešė ministrui problemą išsprendęs. Pašnekovas akcentavo, kad tuomet jį nustebino ne tik Italijos pareigūnų atlaidumas, bet ir svetimtaučio kapitono lojalumas. "Tais laikais laivai ar lėktuvai galėjo išplaukti, išskristi ir nebegrįžti. Mes neturėjome su Rusija jokių susitarimų. Jos valdžia galėjo paliepti laivui nuplaukti į kitą uostą ir viskas tuo būtų pasibaigę", - pasakojo J.Biržiškis.

Pinigų visiškai neturėjo

Didžiulė problema tada buvo ir darbuotojų nepaklusnumas. Sugriuvusiai Sovietų Sąjungai nostalgiją jaučiantys asmenys nesikuklindavo net ministrui į akis išrėžti: "Mes tave atleidome!" "Tais laikais buvo gerokai daugiau problemų, negu paprastas žmogus galėjo matyti. Turėjome perimti didžiulį transporto sektoriaus turtą, ir nieko nepametėme. Tai buvo didelis laimėjimas, tačiau dabar žmonės to nesupranta. Traukiniai, laivai, lėktuvai - viskas galėjo labai paprastai išvažiuoti ir nieko nebūtume prisiteisę, nes niekas nebuvo registruota kaip Lietuvos nuosavybė", - aiškino jis.

Sunkumus dar labiau aštrino pinigų stygius. "Dabar gerai - biudžete yra šimtai milijonų. O tada iš viso nebuvo pinigų, jokių pinigų. Neturėdavome iš kur jų paimti, net kai reikėdavo susimokėti stojimo į organizacijas mokesčius", - kalbėjo J.Biržiškis. Buvęs ministras prisiminė, kad pinigų turėjo tik jūrų transporto įmonės, nes jos bendradarbiavo su užsieniu. "Iš jų atimdavau pinigus ir padalydavau kitiems. Jei dabar taip pasielgčiau, mane turbūt pasodintų, bet tada buvo kiti laikai. Tuomet reikėjo priimti daug sprendimų. Manau, pirmoji Vyriausybė tuo ir buvo gera, kad joje dirbo labai geri specialistai, nors ir skirtingų politinių pažiūrų", - neslėpė savo nuomonės pašnekovas.

Karjera svarbesnė už pareigas

Pasitraukęs iš susisiekimo ministro posto technologijos mokslų daktaras J.Biržiškis vadovavo asociacijai "Lietuvos keliai", o nuo 2000-ųjų iki 2006 metų stovėjo prie bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vairo. Dabar jis stengiasi po truputį atsisakyti ir visuomeninių pareigų. "Neapsiimu jokių darbų, nenoriu būti nei konsultantu, nei patarėju, nes senatvėje galiu nusišnekėti. Reikia pasitraukti, kad ateitų jauni. Nereikia įsivaizduoti, jog esi nepamainomas", - dėstė buvęs susisiekimo ministras.

Tačiau jaunosios kartos politikams jis negailėjo pastabų. "Man nelabai patinka, kad dabar viskas politizuota. Visi su išgąsčiu laukia rinkimų, nes jei ateis nauja valdžia, jos pirmas darbas bus atleisti senos valdžios statytinius ir paskirti naujus. Nebelieka tęstinumo. Pirmiausia reikia galvoti apie pareigas, bet jaunimui labiau rūpi savo karjera, o ta Lietuvėlė - kaip bus, taip bus. Didžiausias nusikaltimas politiką iškelti aukščiau už kompetenciją", - svarstė jis.

J.Biržiškis neigiamai vertino ir ministrų kaitą, kai žmogų, kuris ketverius metus gilinosi į vieną sritį ir užmezgė kontaktus, pakeičia žalias politikas. Pasak pašnekovo, dabar būsimi politikai universitetus palieka įgiję tik akademinių žinių, neturi stiprios moralės, todėl visuomenė jų nebelaiko autoritetais. "Didžiausia problema - mūsų pasileidimas ir visiškas valstybės funkcijų liberalizavimas. Trokštame tik gerai gyventi ir neturėti jokių pareigų. Dabar niekas nieko negerbia. Taip negali būti. Visi nori ką nors dalyti, bet sukurti nesistengia. Šiandien Lietuva gyvena ne pagal savo pinigus, ji neturi taip gerai gyventi", - tvirtino J.Biržiškis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"