TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

J.Todtas: svajonė apie lietuvį lenktynininką "Formulėje-1" – reali

2011 11 23 12:21

Lietuvoje apsilankęs Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Jeanas Todtas mano, kad eismas mūsų krašte tobulėja labai sparčiai, o svajonė apie pasaulinio garso lenktynininką lietuvį - visai reali.

Per 80 metų Lietuvoje siekiančią automobilizmo istoriją tai pirmas kartas, kai į šalį atvyko eismo saugumo problemas ir aukščiausio lygio automobilių sporto varžybas kuruojančios organizacijos prezidentas. Tiesa, į Vilnių iš Rygos atvykęs J.Todtas tikino to nežinojęs ir į Lietuvą atvykęs ne "užsidėti pliuso" istorijoje, o daugiau sužinoti apie vietinių automobilių klubų veiklą ir susipažinti su eismo saugumo padėtimi. 

65 metų prancūzas praeityje dirbo ne vienoje automobilių sporto ekipoje ir pats ragavo sportininko duonos ralio lenktynėse. Bet labiausiai jį išgarsino darbas su "Ferrari" "Formulės-1" ekipa. 1993 metais ėmęs dirbti komandos sporto direktoriumi, jis legendinę italų ekipą iškėlė į aukštumas. Po ilgos pertraukos jos lenktynininkai ėmė laimėti lenktynes, o netrukus prisidėjus Michaeliui Schumacheriui "Ferrari" tapo nesustabdoma. 2004 metais J.Todtas tapo ekipos vadovu ir dirbo juo iki 2009-ųjų, kol nusprendė kandidatuoti į FIA prezidentus.

Lietuva buvo mano tvarkaraštyje

Lenktynių virtuvę į saugumo sprendimus iškeitęs J.Todtas atsakė į LŽ  klausimus apie varžybas, pinigus bei Lietuvos perspektyvas.

- Kas atvedė Jus į Lietuvą?

- Tikrai nežinojau, kad esu pirmasis iš FIA vadovų, atvykęs čia per 80 metų. Kai buvau išrinktas FIA prezidentu, nusprendžiau, jog aplankysiu visus 250 klubų narių, esančių 140 valstybių, kad geriau suprasčiau jų darbą. Tai ir darau pastaruosius dvejus metus, jau aplankiau apie 95 šalis. Lietuva taip pat buvo mano tvarkaraštyje. 

Buvo labai įdomu pasikalbėti apie tai, kas padaryta per pastaruosius 10 metų ir kokie planai ateinančiam dešimtmečiui. Manau, visi sutiks su manimi, kad pasaulyje vyksta daugybė avarijų, o Lietuva gali būti pavyzdžiu, kaip šią nelaimių virtinę sustabdyti. Prie to prisidėjo ir šalies vadovai, ir automobilių klubai.

- Kaip galėtumėte palyginti situaciją Lietuvoje ir Latvijoje?

- Manau, jos gana panašios. Žinau, kad automobilių klubų vadovai nuolatos bendrauja. Jūs domitės tomis pačiomis sporto šakomis - motokrosu, raliu krosu, kartingu, raliu. Kelių saugumo atžvilgiu abi valstybės taip pat dirba panašiai, dauguma veiksmų skirti eismui keliuose gerinti. Abiejų valstybių gyventojų mentalitetas panašus, rezultatai irgi panašūs. Vienintelis skirtumas - kelių infrastruktūra, Lietuvoje ji gerokai labiau išplėtota.

- Kaip, Jūsų nuomone, krašto eismo saugumui atsilieptų leidimas registruoti automobilius su vairu dešinėje? 

- Žinau, kad šiuo metu ši problema labai aktuali Lietuvoje, bet man būtų neteisinga į tai veltis. Tačiau, kalbėdamas kaip paprastas vairuotojas, galiu pasakyti, kad vairuoti dešine eismo juosta ir sėdėti dešinėje automobilio pusėje - tikrai nesuderinama su eismo saugumu. Tai paverčia vairuotoją neįgaliu.

Saugumas - dalis FIA esmės

- Ką FIA daro dėl eismo saugumo pasaulyje? 

- Eismo saugumas yra dalis FIA esmės. Ji buvo įkurta 1904 metais ir jau tada įtraukta į įvairius eismo saugumo reikalus. Per tą laiką visame pasaulyje automobilių neįtikimai padaugėjo. Pernai keliuose žuvo 1,3 mln. žmonių ir apie 50 mln. buvo sužeisti. Jei nesiimtume jokių veiksmų, 2020 metais keliuose žūtų apie 2 mln., o sužeisti būtų apie 80 mln. gyventojų. FIA rūpinasi eismo saugumu diskutuodama su valstybių vadovais, imasi įvairių eismo saugumo akcijų su šalių klubais.

- Kuo skiriasi saugumo priemonės keliuose ir lenktynėse?

- Kalbėdamas apie bendro naudojimo automobilius, sakyčiau, kad juose reikia įrengti tiek daug elektroninės vairavimo pagalbos priemonių, kiek tik įmanoma, nes elektronika gali padėti išsaugoti gyvybę. Pavyzdžiui, galiu pasakyti vieną skaičių apie elektroninę stabilumo kontrolę (ESC). Susidūrus automobiliams, kuriuose įdiegta ESC, žūva ir sužalojama apie 16 proc. mažiau žmonių nei mašinų be ESC susidūrimuose.

Taigi bendro naudojimo automobiliuose turėtų būti kuo daugiau elektronikos, bet lenktyniniuose - kuo mažiau. Šiuose automobiliuose leidžiame naudoti kai kuriuos įrenginius, nes negalime visko sukontroliuoti, bet stengiamės atsisakyti įrenginių, tiesiog palengvinančių vairavimą. Ribojame įvairią vairavimo pagalbą, kiek tik įmanoma. 

Reikia užsispyrimo ir aistros

- Kodėl į automobilių sportą gali prasimušti tik turintieji pinigų?

- Nenoriu būti ciniškas, bet visada geriau turėti pinigų ir sveikatos, nei jų neturėti. Didesnė problema - sportinio lavinimo trūkumas, dar vaikystėje reikėtų pradėti nuo kartingo. FIA kreipia dėmesį į išsilavinimą, kviečia į jaunimo akademijas. Mes rengiame bandymus su jaunais lenktynininkais, kurie galėtų tapti ateities čempionais. Stengiamės tobulinti lenktynininkų raidą, kaip vaikai iš kartingų ateina į FIA organizuojamus formulių, ralio čempionatus ar ištvermės lenktynes.

Jei atidžiai pažvelgtumėte į pasaulio čempionus, ne visiems jiems reikėjo daug pinigų. Pavyzdžiui, "Formulės-1" čempiono Sebastiano Vettelio tėvas - paprastas mechanikas, bet 24 metų vaikinas jau dukart pasaulio čempionas. Galite kaip pavyzdį paimti ir Fernandą Alonso, Felipe Massą, M.Schumacherį, Lewisą Hamiltoną. Visi jie kilę iš vidurinės klasės šeimų. Tai galioja ne tik "Formulei-1", ralio čempionas Sebastienas Loebas irgi kilęs iš paprastos šeimos. Dėl užsispyrimo, mokymosi ir aistros jie šiuo metu yra ten, kur yra.

Galite atsidurti automobilių sporto viršūnėje, net jeigu nesate turtingas. Bet jei norite tik mėgautis lenktynėmis savaitgaliais, tada, žinoma prireiks pinigų, nes būsite neprofesionalus lenktynininkas. Vien automobilis brangiai kainuoja.

- Ar lietuviai lenktynininkai turi perspektyvų startuoti tarptautiniuose čempionatuose?

- Nemanau, kad yra kokia nors priežastis sakyti, kad negalite turėti lietuvio lenktynininko "Formulėje-1". Esame turėję lenktynininkų ir iš tokių šalių kaip Venesuela, kuri nepasižymi aukštu gyvenimo lygiu. Sportininkus atveda sunkus darbas, užsidegimas ir talentas. Gyvenime turi būti ambicingas, atsidavęs, tobulinti savo įgūdžius ir tuomet pasiseks. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra sąlygų ugdyti įgūdžius, taigi tikiuosi sulaukti tarptautinių čempionų ir iš jūsų krašto.

- Ar mažesnių šalių lenktynininkai gali tikėtis finansinės paramos iš FIA?

- Mane stebina, kai žmonės klausia, ar FIA galėtų duoti pinigų jauniems lenktynininkams. FIA paskirtis visai ne tokia. Aš niekada negirdėjau panašių prašymų, adresuotų olimpiniam komitetui ar futbolo federacijai. Mes esame sporto atstovai, skleidžiame informaciją apie čempionatus, didiname sporto žinomumą. Jauniems vairuotojams padedame kitais būdais, bet ne finansiškai, nes tai nėra teisingas kelias.

Turiu ką atiduoti

- Kodėl baigęs karjerą "Formulėje-1" pasirinkote ne poilsį, o naujas pareigas?

- Buvau aistringas automobilių mėgėjas nuo pat mažumės. Viską, ko norėjau, pasiekiau be pinigų, taigi taip pat esu pavyzdys besiskundžiantiems neturtu. Lenktynėse pasiekėme daug, bet paskui mano gyvenime atėjo laikas apsispręsti ir prisiimti įsipareigojimus. Galimybė ilsėtis buvo gana viliojanti, bet matydamas, kas dedasi pasaulyje, manau, privalau grąžinti dalį sėkmės, kurią gavau iš visuomenės. Per savo karjerą daug ko išmokau ir sužinojau, todėl manau, kad turiu ką atiduoti. Dėl savo aistros automobiliams ir kandidatavau į FIA prezidentus. Kartu su kolegomis visame pasaulyje tikrai galime pasiekti, kad eismas būtų saugesnis, lenktynės -įdomesnės, ir suteikti galimybę jaunuoliams tapti automobilių sporto herojais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"