TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Juodosios dėžės atskleidžia avarijų priežastis

2013 04 17 6:00
Avarijas fiksuojantys prietaisai atskleidžia neįtikimas eismo įvykių aplinkybes, kuriomis be vaizdinių įrodymų būtų labai sunku patikėti. / Kadras iš "Youtube"

Užsienyje plinta avarijų aplinkybes fiksuojantys prietaisai, o kai kuriose šalyse juos netrukus turės naudoti visi vairuotojai. Lietuvoje net nesvarstoma galimybė įvesti prievolę montuoti stebėjimo sistemas į visus automobilius.

Avarijų registravimo prietaisų galima įsigyti elektronikos prekių parduotuvėse ir naudoti juos savo nuožiūra, bet netrukus JAV ir Didžiojoje Britanijoje eismo stebėjimo sistemos bus privalomos kiekvienoje transporto priemonėje. Šių šalių valdininkai užsimojo priversti visus automobilių savininkus susimontuoti juodąsias dėžes, kurios ne tik įrašys nelaimės aplinkybes, bet ir galės nuolat perduoti informaciją policijai, draudimo bendrovėms ar kitoms įstaigoms.

Prisidengia draudimo kaina

Didžiosios Britanijos transporto departamentas pranešė apie ketinimus įvesti privalomas juodąsias dėžes automobiliams nuo 2014 metų. Jos turėtų padėti sumažinti apgavysčių, siekiant gauti draudimo išmoką, kiekį. Transporto departamento ir draudimo bendrovių atstovai pastebėjo, kad nukentėjusieji avarijose meluoja apie skilusius kaulus ar kitus sužeidimus ir taip neteisėtai gauna didesnes draudimo išmokas. Todėl vyriausybinė įstaiga pažadėjo remti telematinių sistemų įdiegimą - automobiliuose naudojami prietaisai turėtų veikti panašiu principu kaip lėktuvų juodosios dėžės. Jose būtų išsaugoma papildoma informacija apie avariją draudikams ir policijai, todėl žalos padengimas taptų sąžiningesnis, o atsargiems vairuotojams draudimas atpigtų.

 <iframe width="640" height="360" src="http://www.youtube.com/embed/pmAU9ruV8aA?feature=player_detailpage" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>

Telematinės priemonės gali ne tik padėti išsiaiškinti nelaimių priežastis ir užtikrinti tikslesnį draudimo išmokų apskaičiavimą, bet taip pat gali būti panaudotos nuolatiniam vairuotojo stebėjimui. Užregistravusi, kaip vairuotojas stabdo, akceleruoja, įveikia posūkius ir kokį greitį mėgsta, sistema gali įvertinti jo vairavimo stilių ir atskirti, kas vairuoja atsargiai, o kas labiau rizikuoja.

Tiria galimybes

Pasak draudikų, tuo remiantis būtų galima apskaičiuoti draudimo kainą kiekvienam asmeniui atskirai. Transporto priemonių draudimu užsiimančios įmonės planuoja šiam projektui skirti milijoną svarų (apie 4 mln. litų), o mainais už tai gautų prieigą prie vairuotojų duomenų bazės.

Švedijoje panaši stebėjimo sistema įmontuota apie 60 tūkst automobilių, Vokietijoje nelaimių registratoriai taip pat plačiai naudojami, o Europos Komisija yra pradėjusi projektą "Veronica", skirtą juodųjų dėžių naudojimo galimybėms visame žemyne ištirti. Tačiau nė vienoje valstybėje avarijų registratorių naudojimas nėra privalomas. Planuojama, kad Didžiojoje Britanijoje visuotinė vairuotojų veiksmų registravimo sistema turėtų pradėti veikti jau kitais metais, bet ne visi to laukia - dalis žmonių stebėjimo sistemą laiko jų privatumo pažeidimu. Gyventojai įtaria, kad visuose automobiliuose įrengus sistemas, kurios ne tik įrašytų avarijos aplinkybes, bet ir galėtų nuolat perduoti informaciją apie vairuotojų veiksmus, jų asmeninis gyvenimas būtų matomas kaip ant delno.

 <iframe width="640" height="360" src="http://www.youtube.com/embed/UTb4CGhp_eo?feature=player_detailpage" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>

Jaučiasi nesaugūs

Itin aštrios diskusijos dėl privalomo juodųjų dėžių naudojimo vyksta JAV. Šioje šalyje taip pat ruošiamasi įvesti privalomą vairuotojų veiksmų stebėjimo sistemų naudojimą. JAV nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pateikė pasiūlymą nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos naudoti įvykių registravimo sistemas visuose automobiliuose. Įstaigos pranešime teigiama, kad tokia priemonė būtų gana nebrangi, bet akivaizdžiai prisidėtų prie saugesnių kelionių, nes padėtų analizuoti avarijų eigą ir esamų saugumo priemonių efektyvumą. Tačiau Privatumo elektroninėje erdvėje informacijos centras įspėjo, kad detali informacija apie vairuotojus gali atitekti ne tik policijai ar draudikams, bet ir kitiems asmenims, bei patarė pirmiausia užtikrinti duomenų privatumą. NHTSA savo pranešimuose pripažino, kad duomenų saugumas turėtų būti užtikrintas Kongreso išleistais teisės aktais, bet kol kas nėra nė vieno dokumento, išaiškinančio, kaip reikėtų elgtis su vairuotojų stebėjimo sistemų surinktais duomenimis. Tam skirtus įstatymus turi tik keletas valstijų, tačiau jie nėra vienodi, todėl vairuotojai baiminasi, kad asmeninė informacija nenutekėtų į blogas rankas.

Nusprendžia fiksuoti patys

Gerokai daugiau vairuotojų pasitiki paprastesnėmis sistemomis - vaizdo registratoriais, veikiančiais panašiai kaip vaizdo kameros. Šie prietaisai niekam automatiškai neperduoda informacijos, jie tik išsaugo įvykio vaizdo įrašą, kurį vairuotojas gali perduoti pats, kam nori. Vaizdo registratoriai itin paplitę Rusijoje, Baltarusijoje ir Užkaukazėje, mat šiose šalyse pasitaiko daugybė keistai besielgiančių eismo dalyvių. Iš internete platinamų avarijų įrašų nesunku suprasti, kad be vaizdinių įrodymų niekas nepatikėtų, kokiomis kurioziškomis aplinkybėmis gali įvykti susidūrimai. Todėl vaizdo įrašas ten neretai tampa vienintele priemone įrodyti vairuotojo nekaltumą.

 <iframe width="640" height="360" src="http://www.youtube.com/embed/FVrnZ817BPY?feature=player_detailpage" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>

Lietuviai taip pat gali savo nuožiūra įsirengti vaizdo registratorius automobiliuose. Priklausomai nuo atminties kortelės talpos, kameros kokybės ir papildomų funkcijų, jie vidutiniškai kainuoja 200-1000 litų. Bet susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys užtikrino, kad apie priverstinį tokių prietaisų naudojimą net nesvarstoma. "Vaizdo registratoriai gali turėti papildomą "svorį" išaiškinant avarijas, bet eismo saugumui jie vargu ar gali turėti įtakos. Ši priemonė neskleidžia jokių perspėjamųjų signalų ir nestabdo automobilio", - sakė jis. Kaip dar vieną motyvą, kodėl vaizdo registratorių nebandoma įpiršti visiems vairuotojams, pašnekovas įvardijo abejotiną jų naudą. R.Slapšys atkreipė dėmesį, kad padarytas vaizdo įrašas būtų naudingas, jei kameros objektyvas užfiksuotų visą įvykio eigą. Tačiau jeigu vaizdo registratorius nukreiptas į priekį, o smūgis tenka į transporto priemonės šoną ar užpakalį, nieko nebūtų matyti. Be to, Lietuvoje tokie prietaisai nėra įteisinti kaip oficialios įrodymų rinkimo priemonės. "Vaizdo registratorius gali būti tik papildomas liudininkas, padedantis išaiškinti avarijos aplinkybes", - sakė Susisiekimo ministerijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"