Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Kada į pajūrį ir ežerų kraštą važiuosime gerais keliais

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda – mums ypač svarbus, tad 2018–2019 m. jis turėtų būti paverstas į automagistralę, kur galima važiuoti 130 km/h greičiu, įrengti elektroniniai ženklai, kurie, priklausomai nuo oro sąlygų, leistų didinti arba mažinti greitį. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis. O kelią Vilnius-Utena, jo teigimu, planuojama sutvarkyti iki 2020 m., pavyzdžiui, vienas iš darbų – betoną pakeisti asfaltu.

– Ėmėtės pertvarkos, atlikote auditą, atleidote korupcija įtariamą pavaduotoją, išsiaiškinote, kad kelių įmonės tiesia plonesnius kelius. Ką dar planuojate?

– Taip, tai, ką paminėjote, mes atliekame, taip pat efektyviname veiklą, kad taupytume pinigus ir investuotume juos į geresnės kokybės kelius. Šiemet pats didžiausias tikslas, kurį turime pasiekti, – 11 regioninių įmonių, atliekančių kelių priežiūrą, sujungti į vieną įmonę, kas leistų sutaupyti ne mažiau kaip 8,5 mln. eurų kasmet.

Tuos pinigus jau nuo kitų metų investuoti galėtume į gerokai geresnę kelių priežiūrą: dažniau nuvalyti rajoninius kelius (ne tik ten, kur intensyvesnis eismas), žolę pakelėse nupjauti (tai kuria geresnį estetinį vaizdą), pagerinti dangos kokybę. Dar vienas prioritetas – ne kažką pagauti, nubausti ar atleisti, o padaryti taip, kad visi nutiesti keliai be jokio remonto tarnautų ne trumpiau kaip 20 metų.

– Žinome, kad tiesiami keliai atitinka tik pačius žemiausius reikalavimus ir negali tarnauti 20 metų.

– 2015–2016 m. atlikome auditą ir nustatėme, kad 1996 m. parengti norminiai dokumentai, kuriais iki šiol buvo vadovaujamasi tiesiant kelius, dabar neatitinka nei apkrovų, nei eismo intensyvumo, nei to, ką gali šiandieninės technologijos. Tai rodo, kad tie keliai lūždavo gerokai anksčiau, nei mes planavome. Tai nustatę, ėmėmės veiksmų tam, kad norminį dokumentą būtų galima pakeisti į atitinkantį šių dienų realijas. Be to, šiuo metu atliekamas auditas absoliučiai visų kelių tiesimą reglamentuojančių dokumentų. Šią reformą tikimės baigti po poros metų.

– Lietuvoje yra per 20 tūkst. kelių ir maždaug trečdalis jų – žvyrkeliai. Kada jų bus mažiau?

– Lietuvoje yra 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, iš kurių daugiau kaip 7 tūkst. km vis dar žvyrkeliai. Mes darome viską, kad jų mažėtų. Vien šiemet bus išasfaltuota 650 km žvyrkelių. Planuojama, kad nuo 2018–2020 m. bus dar išasfaltuota ne mažiau kaip 1 000 km. Tai reiškia, 2020 m. turėtume turėti ne daugiau kaip 5 tūkst. km žvyrkelių.

– Kaip pasirenkate, kurią vietą tvarkyti?

– Atrenkami ruožai, kuriuos tikrai reikia asfaltuoti, kuriais eismo srautai didžiausi, kur važiuoja mokykliniai autobusai, tie, kurie veda į lankytinus objektus. Mes esame parengę tokių kriterijų lentelę. Pagal šiuos kriterijus gaunamas balas, tuomet viskas siunčiama savivaldybei. Savivaldybių tarybos taip pat nusistato prioritetus, nes žino, kur teritorijos plėsis, kurie kaimai bus gyvybingesni, ir taip pat skiria balus. O bendra balų suma sudėlioja kiekvienos savivaldybės prioritetus. Visa informacija yra Kelių direkcijos svetainėje, ten rasite ir interaktyvų žemėlapį.

– Probleminis kelias yra Vilnius-Utena. Kada galima laukti jo rekonstrukcijos?

– Probleminių kelių tikrai labai daug, šis kelias – vienas iš pavyzdžių. Turimą biudžetą mes turime paskirstyti 21 tūkst. kilometrų valstybinių ir 56 tūkst. kilometrų savivaldybių kelių. Kai tą sumą (šiemet tai 500 mln. eurų) paskirstai 70 tūkst. kilometrų kelių, kiekvienam kilometrui ne tiek ir daug pinigų tenka. Iš jų turi būti ir prižiūrima, ir saugaus eismo priemonės diegiamos. Už tuos pačius pinigus turi būti statoma ir „Via Baltica“, ir automagistralė Vilnius-Kaunas, kas mums, kaip tranzitinei šaliai, tikrai labai svarbu.

Vilnius-Utena svarbus kelias, bet jis svarbus nacionaliniu lygmeniu, nes ten sunkiasvorio transporto nėra labai daug. Mes jį planuojame sutvarkyti iki 2020 m. Darbai šiame kelyje prasidės arba šių metų pabaigoje, jei orai leis, arba kitais metais. Prasidės nuo Vilniaus, ten, kur baigiasi keturios eismo juostos, ir eis iki Nemenčinės sankryžos. Tikslas – iki 2018 m. pabaigos arba 2019 m. vidurio nutiesti keturias eismo juostas.

– Svarbus aspektas – betoninis kelias. Bet jūs kelią asfaltuosite?

– Šiuo metu tai vienintelis likęs betoninis kelias, nutiestas 1987 m. Dabar betonas turėtų būti išimtas, galbūt jį bus galima panaudoti pagrindams, o ant viršaus užkloti asfaltą. Šis kelias technologiškai pasenęs – padarytas iš betoninių blokų, tarp kurių įdėtos deformacinės siūlės, kurios jau susidėvėjusios. Nes betonas, kai karšta, plečiasi, o išsiplėtusios plokštės pradeda spausti viena kitą, tad būna, kai jos tiesiog iššauna į viršų.

– Svarbiausia arterija Lietuvoje yra kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Ir neretas yra pakliuvęs Kaune į didžiulę spūstį.

– Po „Via Balticos“, kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda – kitas prioritetas. Žiūrint nuosekliai, nuo Vilniaus iki Kauno turime patį didžiausią srautą visoje Lietuvoje. Manome, kad 2018–2019 m. šis ruožas turėtų būti paverstas į automagistralę, kur galima važiuoti 130 km/h greičiu, įrengtas elektroninis srautų valdymas – elektroniniai ženklai, kurie, priklausomai nuo oro sąlygų, leistų didinti arba mažinti greitį. Naujovė, kuriame planuojame įgyvendinti artimiausiu metu, ta, kad, esant geroms sąlygoms, net ir žiemą, leisti vairuotojams važiuoti didesniu greičiu.

Be to, kadangi šis kelias buvo skirtas važiuoti 90 km/h greičiu, todėl greitėjimo ir lėtėjimo juostos yra per trumpos. 2018 m. planuojama jas pailginti, kad vairuotojai, išvažiuojantys iš šalutinių kelių, pajėgtų įsibėgėti iki 130 km/h. Taip pat ten, kur kelią kerta pėstieji, pastatyti tris pėsčiųjų viadukus. Tada kelias atitiktų visus automagistralės standartus.

Dar vienas projektas – planuojame sunkiasvorio transporto priemonėms apriboti galimybes lenkti. Tai reiškia, kad visi sunkvežimiai važiuotų tik pirmąja eismo juosta, nes dabar dažnai susidaro pavojingos situacijos, kai sunkvežimis, važiuodamas 80 km/h greičiu, lenkia kitą, važiuojantį 79 km/h greičiu, ir tą daro keletą kilometrų. Taigi problemą išspęsime, tik reikia keleto KET pakeitimų, apibrėžiančių, kas yra lenkimas.

Probleminė vieta yra ir ties pačiu Kaunu, bet liepos 29 d. bus pristatyti galutiniai modeliavimo rezultatai. Gegužės ir birželio mėnesį buvo įrengtos kameros ant absoliučiai visų išvažiavimų šiame ruože, kad būtų nustatyta, iš kur atsiranda ir kur važiuoja srautai. Mes pastebime, kad Islandijos plentas išnaudojamas kaip miesto gatvė – 13–19 proc. srautai padidėja vien dėl to, kad žmonės, norėdami aplenkti spūstis mieste, važiavo automagistrale.

Mes šiuos srautus vertiname, žiūrime, kokia plėtra numatoma Vytėnų, „Megos“ ir kitose pusėse, jog, įgyvendinę brangius sprendimus, užtikrintume, jog papildomų problemų nekils ne mažiau kaip 30–40 metų.

– Esate atsakingi už kelių saugumą, o „Via Baltica“ čia, ko gero, svarbiausia problema. Kaip tvarkysitės su ja?

– Nuo Kauno iki Marijampolės 2018 m. bus nutiesta keturių eismo juostų magistralė su jungiamaisiais keliais, skirtingų lygių sankryžomis. Tikimės, kad 2020–2021 m. nuo Marijampolės iki Kalvarijos pasienio posto taip pat bus nutiesta keturių eismo juostų automagistralė. 2020–2021 m. ir Lenkija planuoja jau būti nutiesusi keturių juostų magistralę nuo Varšuvos iki Lietuvos pasienio. Mūsų tikslas – jas sujungti tuo pačiu metu.

Kitas pavojingas ruožas – Panevėžio aplinkkelis. Pirmas etapas – nuo magistralės Vilnius-Panevėžys. Šiuo metu jau pradėti statybos darbai kitais metais bus pabaigti, tai – 2 +1 tipo kelias. Dažnai girdime, kodėl negalime tiesti keturių eismo juostų. Mes esame įvertinę srautus, jų augimą bei finansines galimybes ir matome, kad toks sprendimas mums tarnaus gerus 30–40 metų.

Antras etapas (liepos 24 d. per jo atidarymą jau buvo atplėšti vokai) – ruožas nuo Šiaulių sankryžos iki Latvijos kelio. Planas – Panevėžio aplinkkelį rekonstruoti irgi iki 2018 m. Taigi „Via Baltica“ turėtų tapti nebe mirties keliu, o gyvybės ir mūsų ekonominės gerovės keliu.

– Trumpai apie sektorinius greičio matuoklius – ar jie jau veikia, ar dar tik veiks?

– Sektoriniai greičio matuokliai šiuo metu įrengiami. Vienas ruožas „Via Balticoje“ buvo įrengtas pernai, rezultatai – pagerėjo eismas ir žmonės pradėjo važinėti tvarkingai. 25 ruožuose 100 kamerų bus įrengta šiemet, planuojame, kad jie pradės veikti spalį ir lapkritį. Iki 2020 m. planuojame įrengti 125 ruožus. Parenkamos tikrai pavojingos vietos – tai priemiestinės zonos, kur vaikai gali išeiti į kelią, kur greitis ribojamas iki 70 km/h. Tai daroma tam, kad visi būtume saugūs.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"