TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kai automatinei dėžei prireikia keisti tepalus

2016 08 02 6:00
Jei nusprendžiate keisti automatinės pavarų dėžės tepalus, taupyti tikrai neverta. „Car Advice“ nuotrauka

Variklio tepalus reikia keisti periodiškai – tai žino kiekvienas bent minimaliai automobilio mechaniką suprantantis vairuotojas. Tačiau daugelis užmiršta apie pavarų dėžės tepalų keitimą. Papildomą dėmesį reikia skirti ne mechaninėms, bet automatinėms pavarų dėžėms (APD), kurios vis labiau populiarėja ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje.

Tai, kad tepimas varikliui būtinas, tapo aišku dar XIX amžiaus viduryje, kai pirmąjį vidaus degimo variklį sukonstravęs belgų inžinierius Etienne'as Lenoiras susidūrė su problema: visi išradėjo bandymai sukurti patikimai veikiantį variklį baigdavosi panašiai – stūmokliai strigdavo cilindre ir varikliai gesdavo. Problema buvo išspręsta sukūrus variklio tepimo ir aušinimo sistemas.

Nors pavarų dėžės tepalų gali neprireikti keisti per visą automobilio eksploatacijos laiką, atsiradus sunkumui perjungti pavaras tai gali būti ženklu, jog alyvą visgi reikėtų atnaujinti. Laiku nepakeitus tepalų, kyla grėsmė, kad sudils APD guoliai ir krumpliaračiai.

„Pavarų dėžės tepalų keitimas priklauso nuo automobilio amžiaus. Tai ypač aktualu senesniems automobiliams. Tokie ilgai naudoti automobiliai kartais dirba ekstremaliomis sąlygomis. Be to, dalis skysčio pasilieka hidrotransformatoriuje, vožtuvuose, siurblyje ir kitose transmisijos ertmėse, todėl rankomis galima pakeisti tik dalį viso skysčio tūrio, kitaip sakant, skystis atnaujinamas, bet ne pakeičiamas“, – aiškino automobilių remonto dirbtuvių „Ekspreservis“ mechanikas Liudas Griškonis.

Matuoklius turi ne visi

Pašnekovo teigimu, transmisinės alyvos tikrinimas arba jos keitimas nėra sudėtingas procesas šios srities specialistams, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai tai reikia atlikti, nes gamintojai ne visuomet pateikia konkrečias instrukcijas. Iš tikrųjų kiekvieno automobilio modelio tikrinimo intervalas yra skirtingas. Rekomenduojama, kad alyvos patikrinimus atliktų specializuoti servisai, kur dirba kvalifikuoti meistrai, turintys profesionalams skirtą įrangą.

„Būna keli tikrinimo būdai, kurie priklauso nuo automobilio modelio. Ne visi modeliai turi pavarų dėžės alyvos lygio matuoklį. Jei jo nėra, pačiam vairuotojui tai atlikti yra neįmanoma. Bet jeigu alyvos lygio matuoklis yra, tuomet retkarčiais reikia tikrinti alyvos lygį ir, jeigu reikia, – papildyti. Alyvos keitimo intervalas yra nurodytas automobilio gamintojo rekomendacijose. Kai kurie automobilių gamintojai nurodo, kad APD nereikalinga jokia priežiūra. Tačiau tokiais atvejais nuvažiavus apie 100 tūkst. kilometrų aš vis tiek patarčiau keisti alyvą ir filtrus. Žinoma, visuomet atsiras aiškinančiųjų, jog APD tepalai amžini, keisti jų neverta, tačiau gedimai, kuriuos matome savo servise, byloja priešingai“, – sakė L.Griškonis.

Alyvos lygį, esant matuokliui, reikia tikrinti veikiant varikliui, nuspaudus stovėjimo stabdžio pedalą ir valdymo svirtį nustačius į padėtį P. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje.

„Prieš tikrindami leiskite varikliui 1–2 minutes dirbti tuščia eiga. Matuoklei valyti naudokite švarią, bepluoštę, geriausiai odinę, šluostę. Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį. Net nedideli nešvarumai gali sugadinti greičių dėžę“, – patarė pašnekovas.

Perspėja lemputė

Jeigu nėra informacijos apie automobilio alyvos keitimo intervalą, tuomet nelieka nieko kita, kaip orientuotis pagal pačios alyvos būklę: jeigu ji patamsėjusi ir juntamas naftos produktų degimo kvapas, tai jau pirmieji požymiai, kad laikas alyvą keisti. Kai kurių automobilių prietaisų skydelyje įrengta įspėjimo lemputė, užsideganti, kai kyla problemų pavarų dėžėje. Tai geriausias ženklas, jog alyvą reikėtų atnaujinti.

Kas nutiks, jeigu netikrinsite ar nekeisite pavarų dėžės alyvos? Ilgainiui gali tapti sunku įjungti pavaras arba jas jungiant bus juntamas trūkčiojimas. Gali nutikti ir taip, kad pavarų išvis bus neįmanoma įjungti, ir automobilį teks vilkti į autoservisą“, – apie pasitaikančias bėdas pasakojo L.Griškonis.

Keičiant transmisijos tepalus standartiniu būdu iš pavarų dėžės išbėga tik apie 30–50 proc. seno tepalo. Taigi akivaizdu, kad standartinė tepalo keitimo procedūra neužtikrina gero tolesnio APD darbo, nes joje vis tiek lieka didesnė jau panaudotos alyvos dalis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios, atėjus laikui keisti pavarų dėžės tepalus, rekomenduojama kreiptis į specialistus.

„Šiuo atveju taupyti tikrai neverta, nes būna ir taip, jog ir pakeitus tepalus automobilio pavarų dėžė išeina iš rikiuotės. Taip nutinka pagailėjus pinigų kokybiškam tepalui ir pasirinkus pigesnę pusiau sintetinę alyvą. Tiesa, taip įmanoma sutaupyti keliasdešimt eurų, bet nauda gali būti labai trumpalaikė. Nuvažiavus kelis tūkstančius kilometrų dažnai tenka kelias dešimtis kartų daugiau sumokėti už transmisijos remontą. Taip pat neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai taupumo sumetimais tepalus patikima keisti tinkamos specializacijos neturintiems meistrams – paprasčiau sakant, tokiems, kurie neturi visiškai jokio supratimo apie pavarų dėžes. Tokio keitimo pasekmės neprognozuojamos“, – sakė L.Griškonis.

Neutralią padėtį naudoti kuo rečiau

Pasak specialistų, senesnių automatinių pavarų dėžių veikimą galima pailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį padėtį R reikia peršokti greitai. Sustojus – greit peršokti į P padėtį. Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, nereikia jungti N padėties ir apskritai ją naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti P padėtį. Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne automatinė pavarų dėžė, o akceleratoriaus pavara. Taip būna, kai užsikerta akceleratoriaus lynas ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla.

Dar viena pavojinga situacija – buksyravimas, kai variklis nepaleistas. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir net esant įjungtai N padėčiai kai kurie krumpliaračiai su savo trinties movomis nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančiuosius ratus ant vežimėlio arba išjungti kardaninį veleną ar pusašius. Jei tai neįmanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau kaip 30 km/val. ir kuo trumpesnį atstumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"