TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kai elektromobiliai pasikinkys vėją

2013 06 26 6:00
Papildomai įkraunamą japonų hibridą „Toyota Prius Plug-In“ kaip elektromobilį galima naudoti tik iš dalies. Gamintojo nuotrauka

Lietuvos greitųjų įkrovimo stotelių (GĮS) tinklo iniciatoriai jau kalba, kaip atsiradus GĮS, o kartu ir pagausėjus elektra varomų transporto priemonių, bus naudojami žaliosios energijos pajėgumai.

Atrodytų, visiems aišku, kad elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ir kitos elektrinės transporto priemonės visai neteršia arba teršia aplinką daug mažiau nei tradiciniais degalais varomos mašinos. Bet tai – tik gražioji medalio pusė.

Šiandien daugumą/// elektros pasaulyje pagaminama iš iškastinio kuro – dujų, mazuto. Skeptikai tvirtina, kad elektriniai automobiliai kenks aplinkai ne mažiau negu varomi benzinu ar dyzelinu, nes padidėjus elektros poreikiui ją gaminančios šiluminės ar net kogeneracinės jėgainės išskirs daugiau anglies dvideginio.

Padėtį gelbėtų elektra, gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau kyla klausimas, o kaip vartotojui žalią energiją atskirti nuo tos, kuri gaminama naudojant iškastinį kurą? GĮS entuziastai atsako, jog tai padaryti labai paprasta.

Įkvepia Portugalijos pavyzdys

Bene daugiausia pastangų, kad būtų įsteigtas GĮS tinklas, deda valstybinė elektros skirstymo bendrovė LESTO. Jos Strategijos ir vystymo tarnybos Veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskela dienraščiui LŽ teigė, kad pavyzdys Lietuvai gali būti Portugalija. Anot LESTO atstovo, prieš kurį laiką šios šalies vyriausybė pareiškė, jog elektra varomoms mašinoms irgi turėtų būti taikomas trečiasis Europos Sąjungos (ES) energetikos paketas. Kitaip tariant, infrastruktūra veiktų atskirai nuo žaliosios energijos gamintojų.

„Įgyvendinus trečiąjį paketą elektromobilio vairuotojas turėtų galimybę pasirinkti, kokia infrastruktūra naudotis ir kokios rūšies energijai teikti pirmenybę. Galbūt atsiras tokių, kurie pasirinks greitojo įkrovimo stotelę, į kurią tiekiama šiluminėje elektrinėje pagaminta elektra. Tačiau, tikiu, didelė dalis vairuotojų teiktų pirmenybę saulės, vėjo gaminamai energijai. Tiekėjo reikalas būtų užtikrinti pateikiant energijos kilmės sertifikatą, jog toje stotelėje pardavinėjama būtent žalioji, o ne kitos kilmės elektra“, - sakė LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos Veiklos plėtros skyriaus vadovas.

Perdavimo tinklo pagalbininkai

Kaip pažymėjo M.Vaskela, išgauti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių nėra paprasta. Gerai, jei visą dieną šviečia saulė ar pučia vėjas, tuomet elektra gaunama nenutrūkstamai. Tačiau idealių sąlygų nebūna. Jos pasibaigia, kai dangų staiga užtraukia debesys arba vėjas visiškai nurimsta. Tokiais atvejais iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamas minimalus energijos kiekis, ir tai tik geriausiu atveju.

LESTO atstovo teigimu, gamintojams čia labai galėtų padėti elektromobiliai. „Ispanijos Malagos mieste labai įdomų projektą plėtoja vietos „Desa Group“. Atvairavęs į kurią nors greitojo įkrovimo stotelę elektromobilį jo šeimininkas pasako, kada jam reikia, kad elektra varoma mašina būtų įkrauta. Gali būti, jog vairuotojas paprašo tai padaryti po 12 valandų, nors pats elektromobilis kraunamas tiktai keturias. Tuomet elektromobilio šeimininkas laikiną elektros perteklių turi galimybę parduoti, ir jam tai padaryti padės visiškai automatizuotas procesas. Automatiškai transporto priemonė gali būti įkrauta pigesne energija tuo metu, kai pūs didesnis vėjas ar skaisčiau švies saulė“, - pasakojo M.Vaskela.

Pasak jo, šitaip elektromobilis visiškai susiejamas su elektros tinklu ir iš esmės tampa jo elementu.

M.Vaskela tvirtina, kad elektromobiliai gali tapti elektros tinklo dalimi./Romo Jurgaičio nuotrauka

Be GĮS – plėtotė sunki

M.Vaskela tikino, jog elektromobiliai ir patys gali būti elektros energijos tiekėjai. „Tarkim, elektra varomos mašinos gali labai padėti sodybų, prie kurių nėra nuvestos elektros linijos, šeimininkams. Nuvesti elektros liniją yra labai brangu, o štai paimti perteklinę energiją iš elektromobilio – labai paprasta. Baterijos pajėgumo sodybos tinklui pamaitinti, pavyzdžiui, per tris savaitgalio dienas, visiškai užtektų“, - teigė LŽ pašnekovas.

Kartu jis pripažino, kad visa tai įmanoma tik tuomet, kai atsiras GĮS. „Dabar po Lietuvą važinėjančius elektromobilius galima suskaičiuosi ant rankų pirštų. Žinoma, daugumą pirkėjų atgraso jų brangumas. Tačiau stotelių nebuvimas irgi sukuria efektą, kurį anglai vadina „nepatogumu dėl likusio atstumo“. Apskaičiuota, jog nesant GĮS elektromobilio savininkas išnaudoja iki 70 proc. baterijoje esančios energijos, nes bijo sustoti kur nors nuošalioje vietoje. Atitinkamai tokio elektromobilio šeimininkas per metus nuvažiuoja vos 2 tūkst. - 3 tūkst. kilometrų. Atsiradus GĮS elektromobilių vairuotojai įkrauti savo plieninių žirgų į stoteles suka išnaudoję kartais ir 90 proc. energijos. Padidėja ir per metus nuvažiuotas kelias – net iki 20 tūkst. kilometrų“, - pažymėjo LESTO atstovas.

Kuo geri hibridai?

Tačiau LŽ žurnalistas įsitikino, jog „nepatogumo dėl likusio atstumo“ sindromą vairuotojai jau gali įveikti. Pakanka įsigyti, pavyzdžiui, papildomai įkraunamą japonų hibridą „Toyota Prius Plug-In“. Ir benzinu, ir elektra varomą automobilį galima įkrauti įjungus į paprastą šakutės lizdą. Pasirinkus vieną iš trijų energiją taupančių programų - „EV-City“ - vien naudojant elektrą įmanoma nuvažiuoti iki 28 kilometrų. Pasibaigus energijai automatiškai įsijungia benzininis variklis, tad nėra ko bijoti, kad išsikrovus baterijai netikėtai sustosi vidury dykvietės.

Vis dėlto norint „Toyota Prius Plug-In“ naudoti vien kaip elektromobilį būtinos GĮS. Paprastų tinklų kištukiniai lizdai gerai, tačiau toli gražu ne visur, kur nuvažiuoji, jie gali būti pasiekiami. Alternatyva būtų važinėti „keliolika kilometrų į priekį ir tiek pat atgal“. Tačiau toli gražu ne visiems vairuotojams toks važiavimo režimas yra parankus.

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių kiekis Baltijos valstybėse*

Latvija 0,1

Lietuva 0,2

Estija 0,3

* Procentai nuo bendro transporto priemonių kiekio

Šaltinis: autoplius.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"