TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kai Vilniaus metro iš vizijos taps realybe

2013 04 30 6:10
Lietuvos metro šalininkus įkvepia sė˜kminga Suomijos sostinė˜s Helsinkio metropoliteno veikla. LŽ archyvo nuotrauka

Susisiekimas - viena opiausių mūsų sostinės problemų. Net 60 proc. vilniečių ją įvardija kaip svarbiausią.

Vilniaus visuomenė jau kelis dešimtmečius diskutuoja, kaip spręsti viešojo transporto problemą. Su LŽ kalbasi piliečių asociacijos "Metro sąjūdis" vadovas Juozas Zykus.

Metro ateitis - Seimo rankose

- Kaip gimė šis sąjūdis ir kokių tikslų jis siekia?

- Demokratinėse šalyse visuomenės balsas labai svarbus. Visuomenė ten aktyvi ir politikai jos nuomonės neignoruoja. Posovietinėje Lietuvoje mūsų judėjimas buvo vienas iš nedaugelio, ir politikai manė, kad jis laikui bėgant išsikvėps ir užges. Tačiau nesibaigiančios automobilių spūstys, ekonominės padėties blogėjimas ir nedarbas šį judėjimą tik stiprina. Judėjimo tikslas - likviduoti automobilių spūstis ir dėl jų patiriamus nuostolius, sumažinti oro taršą, padidinti kelionių viešuoju transportu greitį, saugumą, komfortą ir kartu pritraukti milijardines užsienio investicijas, sumažinti nedarbą, pagyvinti ekonomiką.

- Kada kilo idėja statyti Vilniuje miesto geležinkelį - metropoliteną, ir kaip ji buvo rutuliojama?

- Dar 1983 metais Miestų statybos projektavimo instituto specialistų darbo grupė pasiūlė metropoliteną kaip vieną iš variantų miesto viešojo transporto sistemai plėtoti, o Kompleksinių transporto problemų instituto specialistai tuometiniam Vilniaus miesto vykdomajam komitetui pasiūlė šios sistemos trasas ir tunelinius ruožus projektuoti pagal metropoliteno reikalavimus. Tam tikslui buvo suburtos geologų ir inžinierių darbo grupės, jos atliko geologinius tyrinėjimus ir parinko trasas. Vėliau prasidėjo Sovietų Sąjungos griūtis, ir visi dokumentai pateko į archyvą.

Metro idėja atgimė 2003 metais. Diskusijai įsibėgėjus, 2007 metais įsikūrė piliečių asociacija "Metro sąjūdis", kuri šiuo metu vienija per 6000 piliečių. "Metro sąjūdžio" idėjoms realizuoti buvo įkurta viešoji įstaiga "Vilniaus metro", o jos vykdomai veiklai viešinti - ir interneto svetainė analogišku pavadinimu. Diskusijų metu išryškėjo, kad metropoliteno sukūrimas yra ne tiek techninė ar finansinė, daugiau politinė problema, todėl diskusija metropoliteno klausimu persikėlė į politines institucijas: Seimą, Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę.

J.Zykaus teigimu, nepritarimą metro idėjai reiškia tik dabartinis Vilniaus meras A.Zuokas ir būrelis apie jį susibūrusių politikų bei jiems pavaldžių valdininkų. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

- Koks šių valstybinių institucijų vaidmuo sprendžiant šios susisiekimo sistemos įgyvendinimą?

- Kitų šalių patirtis rodo, kad politinis šalies apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis, brangiausiai kainuojantis ir lemiamas veiksnys sukuriant šią ekonomiškai efektyvią viešojo transporto sistemą. Seimas turi priimti įstatymą, kuris paskirstytų funkcijas tarp Vyriausybės, savivaldybės ir verslo struktūrų. Vyriausybė turi organizuoti konkursą strateginiam investuotojui parinkti, įkurti bendrovę, su ja sudaryti koncesijos sutartį, kad ji šį objektą už savo pinigus suprojektuotų, pastatytų, eksploatuotų, o pasibaigus koncesijos sutarčiai grąžintų valstybei. Savivaldybė turi numatyti metro trasas, jų statybos eiliškumą, o verslo struktūroms šį projektą įgyvendinus - organizuoti visų viešojo transporto sistemų darnų funkcionavimą, suteikiant kokybiškas susisiekimo paslaugas miestiečiams ir miesto svečiams.

Nori dirbti Lietuvoje

- Kokios politinės partijos šiam projektui pritaria ir kas oponuoja?

- Politinių partijų reikšmę nustato Lietuvos žmonės, rinkdami atstovus į Seimą. Noriu pasakyti, kad praėjusios kadencijos Seime buvo susikūrusi metro idėjos paramos grupė, kuri vienijo 72 Seimo narius iš įvairių partijų. Šios kadencijos Seime paremti šią idėją jau panoro daugiau nei 50 parlamentarų. Penki įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai registravo Vilniaus metropoliteno įstatymą. Beveik visų partijų lyderiai, keletas ministrų, daugumos asociacijų vadovai, nemažai žymių mokslo ir visuomenės atstovų viešai parėmė šią viešojo transporto vystymo koncepciją ir jos įdiegimo būdą. Nepritarimą reiškia tik dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir būrelis apie jį susibūrusių politikų bei jiems pavaldžių valdininkų.

- Kokias jūs, verslininkas, prognozuojate Lietuvos, taip pat ir Vilniaus, ūkio raidos perspektyvas, ir kaip tai susiję su mūsų aptariama transporto problema?

- Dabar matau išsivaikščiojančią ir nykstančią Lietuvą. Matau dvi perspektyvas: pesimistinę ir optimistinę. Pirmu atveju korupcijos virusu užsikrėtusi valdžia ir toliau valdys nemažą Lietuvos ūkio dalį, taip pat ir susisiekimą, neleisdama verslui dirbti, ir jį visiškai sužlugdys. Antru atveju padorūs ir sveikai mąstantys politikai, visuomenės padedami, perims iniciatyvą ir leis verslui reikštis visose ūkinės veiklos srityse bei, dalyvaujant užsienio kapitalui, sukurti gana geras darbinės veiklos ir gyvenimo sąlygas. Mūsų tėvynainiams nebus reikalo statyti metro Londone ar Helsinkyje, jie tai galės daryti ir tėvynėje. Bet kad tai įvyktų, Lietuvos žmonėms reikia pasirinkti vieną iš galimybių ir veikti. Lengviausias kelias būtų emigruoti, bet "Metro sąjūdžio" žmonės pasirinko sunkesnį variantą - siekti, kad valdžia leistų dirbti tėvynėje.

Kalbėjosi ROMAS TARVYDAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"