TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kaip elektronika gelbsti vairuotojus

2016 10 17 6:00
Nors autonominio vairavimo funkcijų vis daugiau, saugumą kelyje vis dar užtikrina paties vairuotojo įgūdžiai. Gamintojo nuotrauka

Elektroninės saugumo sistemos tik visai neseniai rado kelią į pigesnius ekonominio segmento automobilius. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda?

ABS – tiesiog privaloma

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) į serijinės gamybos automobilius pradėta montuoti prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius, o šiandien ji įrengta kiekvienoje naujoje Europos Sąjungoje (ES) parduodamoje lengvojoje mašinoje. ABS pelnytai gali būti vadinama seniausia elektronine saugumo sistema.

„Didžiausia ABS nauda – valdyti automobilį maksimaliai jį stabdant. Nuspaudus stabdžio pedalą sistema neleidžia ratams slysti ir užtikrina nuolatinį jų sukimąsi. Dėl ABS stabdymo kelias daugeliu atvejų šiek tiek pailgėja, tačiau atsiranda galimybė valdyti automobilį. Jei transporto priemonėje nėra šios sistemos, nuspaudus stabdžio pedalą „iki dugno“ beprasmiška sukioti vairą – mašina vis tiek čiuožia“, – aiškino „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.

Stabdžių antiblokavimo sistemos efektyvumą lengviausia pajusti žiemą, kai, neįvertinus kelio dangos slidumo, prireikia ekstremaliai stabdyti.

Reikalauja išmanymo

Elektronines saugumo sistemas dažnas vairuotojas, susidūręs su jų gedimais, linksniuoja ne pačiais gražiausiais žodžiais. „Lietuviai vis dar įpratę savo automobilius, jei tik įmanoma, remontuoti patys. Nenuostabu, kad sutrikus elektronikai ima nervintis – juk dažniausiai be specialisto pagalbos nepavyks išsiversti. Gedimų sudėtingumas ir remonto kaina skiriasi. Jei problemų kelia vienas stabdžių daviklis-varlytė ar kampinis greičio daviklis, kišenės tai smarkiai nepaplonins. Tiksliai nustatyti gedimą galima tik pasitelkus kompiuterinę diagnostiką“, – pabrėžė automobilių elektronikos specialistas Algis Pyragis.

Jis priminė, kad prietaisų skydelyje įsižiebusios įspėjamosios lemputės dažnai rimtesnio gedimo nerodo. Automobilio kompiuteris pateikia „klaidas“, kai davikliai dėl įvairių priežasčių užfiksuoja netikslius duomenis. Tuomet pakanka juos ištrinti iš mašinos kompiuterio. Jei po kurio laiko lemputės vėl užsidega, ieškoma tikrojo kaltininko.

„Elektroninių saugumo sistemų remontas turi savo specifiką ir tam tikros rizikos. Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra tai, kad kai kuriuose ABS komponentuose susidaro net iki 200 barų slėgis. Dirbdami prie bet kokios stabdžių sistemos hidraulinės dalies visada panaikinkite slėgį. Norint tai padaryti reikia, išjungus degimą, bent kelis kartus minti stabdžių pedalą“, – aiškino specialistas.

A. Pyragis tikino ne kartą matęs, kiek žalos padaro elektronikos remontas. Pavyzdžiui, atjungiant ir prijungiant elektronikos valdymo blokus esant įjungtam degimui buvo supleškintos brangios detalės. Taip pat atsiranda „specialistų“, kurie tikrina įtampą trumpindami laidus arba išjungia akumuliatorių dirbant varikliui. Patikrą būtina daryti pasitelkus tam skirtus testavimo prietaisus – ampermetrą ar voltmetrą.

Beje, ABS sistemos veikimui gali turėti įtakos ir naudojamos padangos. Jei automobilio ABS sistema turi keturis kampinio greičio daviklius, geriau nemontuoti didelio skersmens padangų ant kurios nors ašies. Tinka plačios padangos, tačiau tik tokios, kurios atitinka gamintojo rekomenduojamą aukštį. Visos keturios padangos turi būti vienodo diametro, kitaip į elektroninį valdymo bloką bus siunčiami netikslūs duomenys.

Ištiesina važiavimo trajektoriją

Visi ES parduodami nauji automobiliai aprūpinti ir stabilumo kontrolės sistema. Kiekvienas gamintojas ją vadina skirtingai: ESP (Electronic stability program), DSC (Dynamic stability control) ir t. t., bet principas yra tas pats: priversti slystančią mašiną vėl važiuoti tiesiai.

Šios sistemos veikimo būdas – kiekvieno rato stabdymas skirtinga jėga. Pavyzdžiui, važiuojant tiesiai ir staiga automobilio užpakalinei daliai slystelėjus į kurią nors pusę, ESP daugiausia stabdymo jėgos skiria priekiniam ratui iš išorinės pusės. Nuslydus mašinos priekiui, stabdymo jėga perkeliama į užpakalinį vidinės pusės ratą. Taip automobilio inercija panaudojama jo važiavimo trajektorijai ištiesinti. ESP sistema neapsieitų be vairuotojo pagalbos: tinkamo vairo valdymo. Žmogui, paleidusiam iš rankų vairą, jokia stabilumo kontrolė nepadėtų.

Stabdo autonomiškai

Trečia sistema, kuri didžiuliu greičiu įsiveržė į automobilių rinką, – autonominis stabdymas. Dar prieš 10 metų joks serijinės gamybos automobilis negalėjo stabdyti pats – tam reikėjo vairuotojo. Šiandien daugelis naujų aukštesnės klasės mašinų jau turi šią funkciją. Pamažu ji atkeliauja ir į miesto mažylius, tokius kaip „Peugeot 208“ ar „Nissan Micra“. Specialiems automobilio jutikliams užfiksavus priekyje esančią ir gerokai lėčiau judančią ar sustojusią kliūtį, sistema iš pradžių įspėja vairuotoją. Jei šis per sekundę nesureaguoja, sistema pati imasi stabdyti automobilį ir neleidžia patirti avarijos arba gerokai sušvelnina jos pasekmes.

„Autonominio stabdymo sistema – didžiulis žingsnis visiškai autonominio automobilio link. Tokio, kuris gali be vairuotojo kišimosi judėti miestų gatvėmis. Nepraeis nė dešimt metų, kai ir Lietuvoje išvysime automobilių, kurių vairuotojai nežiūrės į kelią, o naudosis išmaniaisiais telefonais“, – prognozavo E. Latkauskas. Jis pabrėžė, kad jau dabar matyti be vairuotojų kišimosi greitkelyje judančių automobilių. „Tesla Model S“ turi kone pažangiausią funkciją, vadinamą „Autopilot“. Ji leidžia greitkeliu kurį laiką saugiai važiuoti neliečiant rankomis vairo ir net keisti eismo juostas. Rytą užtenka paspausti porą telefono mygtukų, ir „Model S“ pats išvažiuoja iš garažo.

Tobulėja itin sparčiai

Naujausi „Mercedes-Benz“ ir „Audi“ automobiliai turi panašias autonominio vairavimo sistemas kaip „Tesla“, o jų užuomazgų galima rasti kone visose mašinose. Pavyzdžiui, net pačiuose mažiausiuose modeliuose montuojama įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema – be jos visiškai autonominis važiavimas neįsivaizduojamas. Daugelis automobilių taip pat turi įspėjimo apie kliūtį aklojoje zonoje sistemą ir gali formuoti 360 laipsnių vaizdą aplink save realiu laiku. Kiekviena tokia sistema – žingsnis visiškai autonominio automobilio link.

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai gerėja ir padangų savybės – mažėja jų stabdymo kelias, triukšmo lygis, atsiranda visiškai naujų dalykų, kaip antai padangose montuojami jų slėgio davikliai, perduodantys informaciją mašinos kompiuteriui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"