Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Kalėjimai nepasirengę priimti girtų vairuotojų

 
2017 02 18 11:30
Išlaikydama 7082 kalinius valstybė kasdien biudžetą patuština 160 tūkst. eurų, kas mėnesį - 4,7 mln. eurų, per metus - 56,2 mln. eurų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Išlaikydama 7082 kalinius valstybė kasdien biudžetą patuština 160 tūkst. eurų, kas mėnesį - 4,7 mln. eurų, per metus - 56,2 mln. eurų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iki vasario 15 dienos šalyje pradėti 363 ikiteisminiai tyrimai dėl asmenų, kurie vairavo transporto priemones neblaivūs, – jų kraujyje aptikta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šiems vairuotojams gresia belangė iki vienų metų. Tačiau aiškėja, kad laisvės atėmimo vietos neturi galimybių priimti tiek naujų potencialių kalinių, nes tokioms „girtuoklių atostogoms“ iš anksto nebuvo numatytas valstybės finansavimas.

„Laisvės atėmimo vietose kaliniams skiriama tam tikra pinigų suma maitintis, taip pat – pašalpos. Tiesa, patalpos yra šildomos, tad už jų šildymą papildomų išlaidų nebūtų. Koks skirtumas, ar kameroje yra 2 kaliniai, ar 10“, – kalbėdamas su „Lietuvos žinių“ žurnalistu ironizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas. Jo žiniomis, šiuo metu Lietuvoje kali 5–7 tūkst. žmonių, ir finansavimas numatomas iš anksto, kai planuojamas kitų metų biudžetas. Kitaip tariant, 2017 metais lėšų kaliniams išlaikyti buvo skirta 2016-ųjų pabaigoje, o tikėtis didesnio finansavimo šiemet kažin ar būtų realu.

Lietuvos kalėjimų departamento duomenimis, praėjusiais metais šalies įkalinimo įstaigose nuolat kalėjo 7082 nuteistieji. Vidutinis vieno kalinio išlaikymas valstybės biudžetui (be būsto išlaidų) per dieną atsieina 21,96 euro, arba apie 8 tūkst. eurų eurų per metus. Išlaikydama 7082 kalinius valstybė kasdien patuština biudžetą 160 tūkst. eurų, kas mėnesį – 4,7 mln. eurų, per metus – 56,2 mln. eurų.

Vis dėlto J. Sabatauskas tikisi, kad nedidelė dalis girtų vairuotojų, prieš kuriuos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus pasodinti už grotų. Dėl to papildomų lėšų vargu ar prireiks.

Galėjo būti ir daugiau

Vienas 2015 metais priimtų Lietuvos baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis vadovaujantis nuo 2017 metų sausio 1 dienos gali būti baudžiami kalėjimo bausme kelyje sučiupti neblaivūs vairuotojai (kai nustatomas vidutiniškas ir sunkus girtumas), kūrėjų J. Sabatauskas stebėjosi, kiek daug tokių žmonių – net 363 – sulaikyta vos per pusantro mėnesio. „Ar tikrai toks skaičius?“ – tarytum netikėdamas savo ausimis perklausė Seimo narys.

Julius Sabatauskas: "Geriau palikti vien finansinę bausmę - ji skaudžiai kerta per kišenę, bet nenuvaro netyčia nusižengusio vairuotojo į gyvenimo užribį."/Alinos Ožič nuotrauka
Julius Sabatauskas: "Geriau palikti vien finansinę bausmę - ji skaudžiai kerta per kišenę, bet nenuvaro netyčia nusižengusio vairuotojo į gyvenimo užribį."/Alinos Ožič nuotrauka

Jeigu tokiu tempu ir toliau daugės 1,5 promilės ar daugiau į alkotesterį pripūtusių vairuotojų ir prieš juos pradėtų ikiteisminių tyrimų, jau iki šių metų pabaigos tokių asmenų bus apie 3 tūkstančius. Kitaip sakant, beveik pusė tiek, kiek šiuo metu kali Lietuvos laisvės atėmimo vietose. Jei visi dėl girtumo nubausti vairuotojai atsidurtų kalėjimuose, jiems išlaikyti valstybė papildomai turėtų skirti daugiau kaip 20 mln. eurų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pridūrė, jog ikiteisminių tyrimų būtų pradėta dar daugiau, jeigu esą ne jo asmeninės pastangos rengiant BK projektą. „Kai svarstėme BK pataisas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlė įrašyti nuostatą, kad ikiteisminiai tyrimai būtų pradėti ne vien prieš vairuotojus, kuriems nustatomas vidutinis ir sunkaus girtumas, bet ir prieš atsisakančius tikrintis blaivumą alkotesteriu. Tačiau, mano nuomone, toks pasiūlymas buvo perteklinis. Nuspręsta apsiriboti bauda ir tam tikrais atvejais automobilio konfiskavimu. Atsisakiusiam tikrintis blaivumą vairuotojui 1100–1500 eurų bauda tikrai yra didelė, ir daugelį ji drausmina ne blogiau negu gresianti belangė“, – kalbėjo TTK vadovas.

Iš 346 girtuoklių nuteis 35?

Vis dėlto J. Sabatauską piktina BK įtvirtinta nuostata, kad ikiteisminis tyrimas prieš girtą vairuotoją, pripūtusį į alkotesterį 1,5 promilės ir daugiau, gali būti nutraukiamas, jeigu už pažeidėją laiduoja kitas asmuo. Dėl asmenų, kurie tokiu būdu atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, jis pirmiausia kaltina sprendimus priimančius teisėjus. „Man labai keista, kad vairuotojo, kuris vėliau vėl sėda prie vairo girtas ir pakartoja nusižengimą, laiduotojas už tai niekaip neatsako. Juk net ir tuo atveju, kai žmogus garantuoja už SMS žinute greitąjį kreditą paėmusį kitą asmenį, šiam nustojus mokėti įmokas, skolą privalo padengti laiduotojas. O už nusižengusį vairuotoją laidavusiam žmogui jokia atsakomybė negresia“, – neslėpė nuostabos Seimo narys.

Jis teigė, jog laiduotojai greičiausiai išsuks nuo baudžiamosios atsakomybės nemažą dalį iš tų 363 vairuotojų, prieš kuriuos iki vasario 13-osios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tikrai ne visus. „Matyt, bus ir tokių, už kuriuos nedrįs garantuoti net artimiausi giminaičiai. Žinoma, jei žmogus padarė pažeidimą pirmą kartą, o tokių tikriausiai yra dauguma, teismai jo irgi nekiš už grotų. Greičiausiai apsiribos bauda“, – spėjo J. Sabatauskas.

Jo nuomone, reali laisvės atėmimo bausmė gresia galbūt dešimtadaliui iš tų 363 vairuotojų.

Suabejojo įkalinimo nauda

J. Sabatauskas abejojo, ar kalėjimas gali pataisyti iki tol neteistą žmogų. „Ypač tuo atveju, kai jis avariją sukėlė netyčia, nors ir neblaivus. Žinoma, jau vien sėsti prie vairo girtam yra tyčinė veika. Tačiau dažnai vairuotojus pataiso ir lygtinė bausmė arba tik bauda. Antai prieš kelerius metus Vilniuje žmogų automobiliu pražudė girtas žurnalistas Jonas Radzevičius. Jis nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, ir, kiek girdėjau, pasikeitė“, – pasakojo parlamentaras.

Seimo TTK pirmininkas atkreipė dėmesį į tuos atvejus, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna girtas, bet sužaloja kitą žmogų. Pagal 2015 metų birželio 25 dieną tuometinio Seimo patobulintą BK tokiam pažeidėjui dabar gresia laisvės atėmimas iki 2 metų. Beje, tada valdantieji buvo ir socialdemokratai, kuriems priklauso J. Sabatauskas.

„Kyla klausimas, ar reikia ir tokius vairuotojus būtinai sodinti? Paprastai dar priteisiama atlyginti ir žalą nukentėjusiajam arba jo artimiesiems. Teisėsaugininkams jokia paslaptis, kad grįžęs iš įkalinimo vietos toks asmuo būna piktas ant viso pasaulio dėl jam pritaikytos neva neadekvačios bausmės, mano galįs nevykdyti prievolių, įsidarbina nelegaliai, piktybiškai neatlygina žalos ir tampa savitu ekonominės srities šešėlinio pasaulio atstovu. Išeina, jog iš auklėjimo kalėjimu niekas naudos negauna. Mano nuomone, tokiu atveju geriau palikti vien finansinę bausmę. Ji skaudžiai kerta per kišenę, bet nenuvaro netyčia nusižengusio vairuotojo į gyvenimo užribį“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"