TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kaliningrado uostas netenka žadėto gylio

2014 06 23 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Visą dešimtmetį Rusijos deklaruojamą siekį Klaipėdos uosto pašonėje Kaliningrade sukurti stambų jūrų kompleksą žlugdo vidaus politika, bet ne Lietuvos tranzito barjerai. Apie tai byloja perskirstomos federacinės lėšos.

Rusijos prekybos uostų asociacija skelbia( tai pranešė rosport.com), kad per 5 šių metų mėnesius bendra uostų apyvarta padidėjo 6,7 proc. – iki 251,7 mln. tonų. Ekonominiai rodikliai geriausi ten, kur kraunamos anglys, konteineriai, grūdai, mineralinės trąšos, naftos produktai. Vangesnė iškastų rūdų ir spalvotų metalų, žaliavinės naftos prekyba.

Eksportas augo 9 proc. – iki 202,6 mln. tonų, importas mažėjo 7 proc. – iki 17,9 mln. tonų, tranzitas padidėjo 10 proc. – iki 20,6 mln. tonų, kabotažinė (vidinė) krova smuktelėjo 14 proc. ir sudarė 10,6 mln. tonų.

Arkties baseine krovinių sumažėjo ketvirtadaliu, pietų regione apyvarta kilo 13 procentų. Tokia pat dalimi krova didėjo Tolimuosiuose Rytuose, kur daugiausia eksportuojama anglių.

Baltijos regionas, orientuotas į naftos ir naftos produktų eksportą bei vartojimo prekių importą, ryškiai atskleidžia nomenklatūros svyravimo tendencijas. Čia krovinių padaugėjo 4,5 proc. – iki beveik 92 mln. tonų. Apyvartos šuoliu, ypač dėl anglių krovos, išsiskiria Ust Luga, pasiekusi 30,1 mln. tonų (+25,9 proc.) aukštumą, ir Sankt Peterburgo uostas, krovęs 24,5 mln. tonų (+10,9 proc.). Tačiau ketvirtadaliu mažiau naftos eksportavo Primorskas - 24,1 mln. tonų. Beveik dešimtadaliu krova smuko – iki 5,6 mln. tonų - Kaliningrado uoste.

Trūksta finansų

Rusijos elektroninė žiniasklaida išplatino leidinio “Komersant” birželio 10 dienos publikaciją, kurioje rašoma, kad Rusijos transporto ministerija siūlo atsisakyti giliavandenio Kaliningrado uosto statybos projekto. Tai aiškėja iš redakciją pasiekusio ministro Andrejaus Sokolovo laiško vicepremjerui Arkadijui Dvorkovičiui. Pusę pirmajam projekto etapui biudžete numatytos 8 mlrd. rublių sumos esą tikslinga nukreipti į Sabetos uostą Jamalo pusiasalyje - statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Jamalo dujų gavybos projekte dalyvauja tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro rusų „Novotek“ (60 proc. akcijų), prancūzų „Total“ (20 proc.) ir kinų „CNPC“ (20 proc.). Jeigu iki 2017 metų nebūtų pastatytas uosto terminalas, vyriausybei grėstų baudos - po 400 mln. JAV dolerių kas mėnesį.

Dėl Sabetos uosto, kurio šiemet perskaičiuota statybos sąmata padidėjo 22 mlrd. rublių – iki beveik 70 mlrd. rublių, numatoma sumažinti ir Sankt Peterburgo konteinerių terminalo „Global Port“ biudžetinį finansavimą.

Kaliningrado srities vyriausybę vargu ar paguos žinia, kad dalį atimtų iš jų uosto projekto lėšų žadama skirti pramoginių ir kruizinių laivų Pionersko gyvenvietėje infrastruktūrai. Prieplauką pastatyti numatyta iki 2018 metų, Pasaulio futbolo čempionato varžybų etapo Kaliningrade pradžios.

Oficialioje Kaliningrado srities svetainėje pranešama, kad gubernatorius Nikolajus Cukanovas po pastarojo vyriausybės posėdžio susirinkusiems žurnalistams teigė nieko nežinantis apie pasikeitusius Rusijos transporto ministerijos planus. Dar visai neseniai esą su ministru kalbėję apie uosto vietą.

N. Cukanovas sakė suvokiantis, kad finansinių pasikeitimų gali būti dėl užduočių Kryme, tačiau jis tikėjosi, kad prieš keletą metų Kaliningrado giliavandeniam uostui numatyti 25 mlrd. rublių iš biudžeto neišbraukti.

Nereikia konkurento

LŽ jau ne kartą rašė, kad Kaliningrado uosto tikslingumu, kurį statyti užsimota pirmosios prezidento Vladimiro Putino kadencijos pabaigoje, suabejojo ankstesnis Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas, sakęs, kad uosto infrastruktūra bus statoma tik pasirašius sutartį su terminalo investuotojais. Pernai rudenį srities vadovybė pranešė radusi investuotoją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo nėra.

Anksčiau Kaliningrado valdžia ir verslininkai bėdas dėl mažos Kaliningrado uosto apyvartos versdavo Lietuvos geležinkelių tarifams, neva aukštai tranzito kainai. Tačiau paaiškėjo, kad pagrindinė kliūtis – Rusijos uostų konkurencija dėl to paties krovinių srauto.

Pernai transporto konferencijoje Kaliningrade viešai prabilta, kad naujo uosto atsiradimui priešinasi kito rusų uosto - Sankt Peterburgo kompanijos. Kitąmet baigiamas statyti Bronkos logistikos kompleksas Leningrado srityje prie Lomonosovo gyvenvietės skirtas priimti 1,45 mln. vienetų konteinerių ir 260 tūkst. ro-ro vienetų per metus. Jam pradėjus veikti, esamas srautas ( kai prieaugis gana nuosaikus, o ir Rusijos prekybos su Vakarais perspektyva pastaruoju metu neaiški) neužtikrins visų terminalų apkrovimo. Todėl dar vieno tokio transporto centro Baltijos jūroje rusų verslui greitai nereikės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto duomenimis, per 5 mėnesius šiemet krauta 14,8 mln. tonų krovinių – šiek tiek daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau faktas, kad metų pradžioje patirtą apyvartos nuosmukį pavyko įveikti, rodo gana gerą Klaipėdos uosto ekonominę būklę ir nepriklausomumą nuo Rusijos politikos. Šiemet tikimasi pakartoti praėjusių metų rezultatą – perkrauti daugiau kaip 34 mln. tonų krovinių.

Talino uostas, iš kurio Rusija perėmė daugiausia savo naftos produktų eksporto, taip pat stabilizavo krovinių srautą ir šiemet planuoja 2 proc. didesnę apyvartą – 29 mln. tonų. Tačiau didžiausią Talino uosto uždarbio dalį sudaro turizmas – čia sulaukiama po 9 mln. keleivių per metus.

Rygos uostas per 5 mėnesius šiemet perkrovė 17 mln. tonų – 19 proc. daugiau nei pernai. Daugiausiai įtakos jo apyvartai turėjo rusiškų anglių ir naftos produktų eksportas – jų krauta, atitinkamai , 6,1 mln. tonų ir 4,6 mln. tonų.

Tai iliustruoja, kad ką įstengė Rusija perimti iš Baltijos šalių uostų, jau perėmė, o tai, kas gabenama, nepasitraukia dėl geresnės uostų paslaugų kokybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"