TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kaltųjų ieško agresija ir ašaromis

2011 03 23 0:00
Dažniausiai nepelnytai atsakomybę dėl avarijos sukėlimo prisiima nuo išgąsčio neatsigavusios moterys.
Alinos Ožič nuotrauka

Įvykus avarijai per akimirką tarp dviejų vairuotojų įsiplieskia nervų kova ir kaltas lieka nebūtinai tikrasis susidūrimo kaltininkas. Karštligiškai priimtų sprendimų keitimo kaina vėliau būna labai didelė.

Vis daugėja atvejų, kai po avarijos kaltę eismo įvykio deklaracijoje prisiima iš tiesų dėl susidūrimo nekaltas vairuotojas. Net kas dvidešimtas vairuotojas po avarijos suvokia, kad tai ne jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET), ne jis sukėlė avariją, bet jis turės remontuoti automobilį už savo pinigus, kitais metais daugiau mokėti už draudimo polisą, o tikrasis kaltininkas iš draudimo bendrovės susižers nemenką sumą. Nieko keista, kad draudikai sulaukia atvykstančiųjų ir su ašaromis akyse.

Trykšta agresija

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova patvirtino, jog ėmė daugėti neteisingai kaltę prisiimančių vairuotojų. Jos teigimu, dažniau nepagrįstai kaltomis lieka moterys, tačiau taip įvyksta ne tiek dėl KET neišmanymo, kiek dėl išgąsčio ar net grasinimų. "Po tokių įvykių laimi tas, kuris moka garsiau šaukti ir įrodinėti savo tiesą. Vėliau moterys pasakoja, esą jautė, jog kažkas čia ne taip, bet jas įtikino kito vairuotojo užtikrintumas", - tvirtino pašnekovė.

Kartais vairuotojų agresyvumas ir psichologinis spaudimas peržengia etikos ribas. K.Karpova pasakojo, jog neretai pasitaiko, kad po susidūrimo iš automobilio iššokęs vairuotojas ne tik puola plūstis, bet ir kimba vienas kitam į atlapus, o kartą vienas įpykęs eismo įvykio dalyvis puolė kitą su peiliu rankoje.

Apsigauna šimtai

Patekęs į stresinę situaciją žmogus negali prognozuoti savo elgesio. Net apsvarstęs tikimybę, kad kada nors padaryti avariją, vairuotojas mintyse nusprendžia, jog sugebės išlikti ramus ir racionalus. Iš tiesų jis negali žinoti, kaip tokiu atveju reaguotų. Dėl išgąsčio, skubėjimo ar kito avarijos dalyvio spaudimo (apie 5 proc. atvejų) vairuotojai kaltę prisiima nepagrįstai. Turint galvoje, kad maždaug devynios iš dešimties avarijų yra fiksuojamos tik eismo įvykio deklaracijoje, visoje Lietuvoje kasdien kas nors nukenčia dėl tokio neapsižiūrėjimo. "Tai, kad kaltę prisiėmė ne tas vairuotojas, paprastai atsispindi eismo įvykio deklaracijoje - draudimo bendrovei klausimų paprastai sukelia su kaltės prisiėmimu nesutampantis automobilių apgadinimų pobūdis, nubraižyta automobilių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje schema ir vairuotojų paaiškinimai", - tvirtino bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. Pasak jo, kilus neaiškumų abiejų vairuotojų paprašoma atvykti į draudimo bendrovę ir plačiau papasakoti apie įvykį, be to, specialistai dažnai vyksta apžiūrėti avarijos vietos.

Gailisi su ašaromis

Pasitaiko ir taip, kad kaltę prisiėmęs vairuotojas po kurio laiko susivokia tapęs aplinkybių auka. K.Karpova minėjo buvus keletą atvejų, kai moterys į draudimo bendrovės biurą atvyko verkdamos. Tačiau net matant nuoširdų žmogaus elgesį sunku įrodyti jo nekaltumą, nes tam reikia objektyvių įrodymų. Pašnekovė įspėjo nepasitikėti antruoju avarijos dalyviu ir nepasirašyti eismo įvykio deklaracijos tuo atveju, jei kyla nors mažiausia abejonė. Šiai išsklaidyti verčiau paskambinti draugams, šeimos nariams ar policijai; galiausiai galima abiem įvykio dalyviams atvažiuoti į draudimo bendrovę ir ten užpildyti deklaraciją. Net pasirašius dokumentą verta nufotografuoti įvykio vietą nors mobiliuoju telefonu, nes vėliau gali paaiškėti, kad avarijos dalyviai neteisingai suvokė aplinkybes.

K.Karpova stebėjosi, kad į eismo įvykį patekę vairuotojai itin retai pasinaudoja šiuolaikinių technologijų galimybėmis ir nė nenufotografuoja įvykio vietos, nors beveik visi mobilieji telefonai turi fotografavimo funkciją. Pasak jos, nė vienu iš šiuo metu bendrovėje nagrinėjamų ginčytinų atvejų įvykio dalyviai nenufotografavo susidūrimo vietos ir net nebandė skambinti artimiesiems ar pareigūnams.

Policija neignoruoja

Nors dabar policijos pareigūnams nebereikia fiksuoti smulkių avarijų, Lietuvos Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas patikino, kad policija nuo to neatsiriboja ir esant reikalui padeda vairuotojams išsiaiškinti susidūrimų aplinkybes. "Pareigūnai atvažiuoja, jei kyla neaiškumų. Net jei situacija atrodo visai aiški, žmonės ne kasdien pildo eismo įvykio deklaraciją, todėl natūralu, kad jie ne viską žino", - teigė pareigūnas.

Policininkų "metaliniais" vadinami įvykiai nepatenka į Kelių policijos tarnybos renkamą statistinių duomenų bazę, todėl pašnekovas negalėjo pasakyti, kokia dalis vairuotojų po susidūrimų kreipiasi į pareigūnus. Pasak jo, daugeliu atveju įvykiui kilus dėl akivaizdaus vieno vairuotojo padaryto KET pažeidimo, pavyzdžiui, smūgis į priešais sustojusio automobilio galą, vairuotojai apsieina be policijos įsikišimo. Daugiausia neaiškumų kyla po susidūrimo vienam ar abiem automobiliams rikiuojantis, nesilaikant eismo juostų ir panašiose, rečiau pasitaikančiose situacijose.

Parašo galia

Net parašu prisiėmęs kaltę vairuotojas vėliau gali kreiptis į draudimo bendrovę ir tikėtis, kad išnagrinėjus avarijos aplinkybes jis bus pripažintas nekaltu. Tačiau neatsakingai suraityto parašo galia labai didelė - neradus akivaizdžių nekaltumo įrodymų, atsakingas liks oficialiai kaltę pripažinęs asmuo. "Greitas pasirašymas vėliau sukelia daug problemų ne tik pačiam žmogui, bet ir draudimo bendrovei, kuri turi priimti teisingą sprendimą. Įsivaizduokite - pateikiamos dvi skirtingos nuomonės, o mes tame įvykyje nedalyvavę - vertiname tik paaiškinimus ir apgadinimus, sprendžiame pagal tai. Todėl net jei žmogus jaučiasi nekaltas, bet jam trūksta įrodymų, parašas lemia ginčo baigtį", - aiškino specialistė.

Draudikų teigimu, pripratę pildyti eismo įvykio deklaraciją vairuotojai ėmė pernelyg pasitikėti savimi ir nuvertindami dokumento reikšmę pridaro itin žioplų klaidų. Viena dažniausių - kaltės prisiėmimas netyčia, kai langelyje, kuriame turi pasirašyti tik eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, pasirašo dėl susidūrimo nekaltas asmuo, abu arba nepasirašo nė vienas eismo įvykio dalyvis. Jie tiesiog neįsigilina, kad dokumente yra du langeliai parašams - viename jų patvirtinama, kad visa surašyta informacija yra teisinga (šiame langelyje pasirašo abu dalyviai), o kitame - pripažįstama kaltė (pasirašo tik kaltininkas).

Metai teismuose

Netrukus sueis treji metai, kai vairuotojai naudojasi eismo įvykio deklaracijomis, jos įvestos nuo 2008 metų balandžio 9 dienos. Bet dėl atsainaus vairuotojų požiūrio į jose prašomą įrašyti informaciją, dalies eismo įvykių praktiškai neįmanoma ištirti. Problemų kyla, jei vairuotojai nenurodo, kokiomis aplinkybėmis įvyko susidūrimas, nepasivargina aiškiai nubraižyti schemos. "Jei aplinkybės neaprašytos, tuomet mes turime tik deklaraciją, o joje žmogus parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Tada labai sunku išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų", - teigė K.Karpova. Tokių neaiškių situacijų gali kilti ir visiškai elementariomis aplinkybėmis. "Pavyzdžiui, jei vienas automobilis atsitrenkia į kitą, sustojusį prie sankryžos, atrodo elementaru - antrojo automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo. Bet gali būti, kad pirmasis automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į pirmąjį. Logiškai mąstant, turėtų būti kaltas pirmojo automobilio vairuotojas. Bet jei dalyviai bus užpildę deklaraciją ir nepažymėję įvykio aplinkybių, net nubraižyta schema nepadėtų suprasti, kas yra tikrasis kaltininkas", - aiškino ji.

Nė vienam iš vairuotojų nenorint prisipažinti iš tiesų sukėlus avariją, įvykio tyrimas užima daug laiko - nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, jei byla nukeliauja iki teismo. Pasak pašnekovės, teismuose jau nemažai tokio pobūdžio bylų, nes net jei draudimo bendrovė nustato, kad kaltę prisiėmęs žmogus nekaltas, naujai apkaltintas asmuo gali nesutikti ir sprendimą ginčyti teisinėmis priemonėmis. Kartais žmonės susikimba ir dėl nedidelių išmokų, siekiančių iki tūkstančio litų, norėdami iš principo įrodyti savo tiesą, jie nepagalvoja, kad teismo išlaidos gali būti gerokai didesnės. Vis dėlto kartais nepavyksta pakeisti to, kas jau padaryta. Bylos "rekordininkės" narpliojimas užtruko beveik ketverius metus, bet kaltės išsiginti norėjusiam vairuotojui nepavyko įrodyti savo nekaltumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"