TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kas nusvers: teorinis straipsnis ar konkretus tyrimas?

2013 01 30 6:00
A.Šakalio teigimu, mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvalifikacija bei motyvacija yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys potencialų jų indėlį į valstybės ūkio, tarp jų - ir transporto sektoriaus plėtrą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Transportas ir komunikacijos yra vienas svarbiausių kiekvienos Vyriausybės rūpesčių greitai besikeičiančiame pasaulyje, nes nuo šio sektoriaus labai priklauso viso šalies ūkio konkurencingumas. Siekiant sudaryti ekonominiam augimui, konkurencingumui ir aplinkai palankias sąlygas, valstybei būtina sukurti naujus ir modernizuoti esamus ekonominės infrastruktūros tinklus, pirmiausia plėtoti modernią transporto, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą.

Dabartinio laikotarpio iššūkiai skatina taikyti inovacines priemones ir instrumentus, kurie užtikrintų transporto sistemos efektyvumą ir adaptyvumą, atsižvelgiant į dinamiškus aplinkos pokyčius, sprendžiant judumo (mobilumo) gerinimo sąlygas šalies viduje, tiek plėtojant šalies pasiekiamumą tarptautiniu mastu.

Tačiau sprendimai transporto sistemos plėtotės ir modernizavimo srityse turi būti kruopščiai parengti. Priimant konkretų sprendimą nepakanka vien tik politikų valios ar verslininkų intuicijos.

Dabartiniu metu vis svarbesniu instrumentu plėtojant bet kurį ekonomikos sektorių tampa moksliniai tyrimai. Todėl siekiant, kad Lietuvos transporto sistema būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, būtina skatinti transporto industrijos, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir administracinių institucijų bendradarbiavimą.

Verslas ir mokslas kalba skirtingomis kalbomis

Mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvalifikacija ir motyvacija, mano nuomone, yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys potencialų jų indėlį į valstybės ūkio, tarp jų - ir transporto sektoriaus plėtrą. Kai pradedama kalbėti tik apie mūsų mokslo sistemą, dažniausiai ir valdžios institucijose, ir viešojoje erdvėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos mokslo sistemos rezultatai gerokai prastesni už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Paprastai remiamasi Europos inovacijos švieslentės statistiniais duomenimis. Iš tiesų, naujausios (2012 metų) švieslentės duomenimis, tik 6 proc. visų 2010 metais parengtų Lietuvos tyrėjų publikacijų pateko tarp 10 proc. dažniausiai cituojamų darbų, tuo tarpu ES vidurkis siekia 10,7 procento. Ten pat galime rasti ir tokią informaciją, kad 2010 metais 1 mln. šalies gyventojų teko 214 Lietuvos tyrėjų publikacijų, parengtų bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais, o atitinkamas ES vidurkis buvo 301 publikacija.

Remiantis šia statistika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų lapkričio 28 dienos nutarimu Nr. 1482 patvirtintoje 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje teigiama, kad "bendradarbiavimo stoka trukdo visapusiškai integruotis į Europos tyrimų erdvę, koncentruoti turimą MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros - aut.) potencialą ir naudoti turimas žinias aktualioms verslo ir visuomenės problemoms spręsti" (8 p.).

Bet pastarasis teiginys išprovokuoja keletą esminių klausimų. Pirmiausia, kokiu būdu moksliniai straipsniai, parengti kartu su užsienio mokslininkais ir publikuoti prestižiniuose pasaulio mokslo leidiniuose, gali talkinti mūsų verslui ar valdžios institucijoms sprendžiant aktualias ir konkrečias verslo ir visuomenės problemas?

Pagaliau ar iš tiesų mūsų verslininkai turi tiek daug laiko bei kantrybės sudėtingiems akademiniams tekstams ("prifarširuotiems" matematinių formulių) šifruoti ir ieškoti juose "racionalaus grūdo", kuris galėtų padėti jų verslo plėtrai?

Remdamasis prieš porą metų atliktu projektu B2B LOCO (7-oji ES bendroji programa, 7BP), kurio vienas tikslų buvo supažindinti transporto verslininkus su ES jau atliktų mokslo tyrimų rezultatais, kad juos būtų galima tiesiogiai pritaikyti versle, galiu pasakyti, jog nieko gero iš to neišėjo. Ir vien dėl paprastos priežasties, kad akademinė bendruomenė ir verslininkai kalba skirtingomis kalbomis. Taigi mokslo straipsniai prestižiniuose žurnaluose yra iš esmės skirti akademinei visuomenei ir pagrįstai gali būti vienu iš svarbiausių fundamentalaus mokslo produkcijos vertinimo rodiklių.

Taikomųjų mokslų nauda

O su taikomaisiais mokslais, drįsčiau teigti, yra kitaip, nes jie turi būti orientuoti į pridėtinės vertės kūrimą, šalies ekonomikos konkurencingumo didinimą. Ir čia yra labai svarbi verslo, mokslo ir administracinių institucijų sąveika siekiant kurti žinias, reikalingas naujiems produktams ar inovacijoms plėtoti. Labai svarbu, kad plėtodami bendradarbiavimo tinklus ir platformas verslas ir mokslas turi galimybę kartu formuoti mokslo ir tyrimo programas.

Maža to, nuo vadinamosios nulinės pozicijos pradėti bendrus taikomuosius mokslinius tyrimus. Kai kartu formuoji tyrimo tikslus, uždavinius, renkiesi tyrimo metodiką ir instrumentus, neišvengiamai turi vartoti tas pačias definicijas ir palengva adaptuotis kalbėti ta pačia kalba.

Labai gerai, kad Europos Komisija (EK), inicijuodama ir koordinuodama 7BP Europos mokslinių tyrimų erdvėje, vis plačiau įtraukia verslo struktūras (ir net jų tinklus) kaip partnerius į mokslo tyrimus, taip pat ir į bendradarbiavimo bei tyrimų projektus pagal INTERREG programą.

Deja, Lietuva negali pasigirti dideliais laimėjimais dalyvaudama EK 7BP. 2012 metų birželį, EK duomenimis, Lietuvos sėkmės rodiklis dalyvaujant 7BP konkursuose siekė 20,8 proc. (tokia dalis paraiškų laimėjo konkursą ir gavo finansavimą), kai visų ES 27 šalių sėkmės rodiklis buvo 22 procentai.

Kalbant apie transporto sektorių, čia sėkmės rodiklis buvo šiek tiek didesnis už šalies vidurkį ir siekė 24 procentus. Įdomu, tai kad toks pats yra ir ES transporto sektoriaus sėkmės rodiklis. Tačiau pagal tai, kiek ES lėšų vidutiniškai gauna vienas 7BP partneris projektams vykdyti, lietuviai yra šio sąrašo gale ir pralenkia tik latvius bei Maltos atstovus.

Keisti vertinimų vingiai

Tokį rezultatą, mano galva, turime dėl nepakankamos motyvacijos. Tiksliau - dėl nevykusio mokslininkų skatinimo dalyvauti 7BP bei jų mokslo produkcijos vertinimo sistemos. Pirmiausia, mokslo straipsniai ir toliau lieka svarbiausias mokslininko, vykdančio taikomuosius mokslo tyrimus, mokslo produkcijos vertinimo rodiklis.

Tačiau labiausiai glumina, kad, pasibaigus didžiuliam tarptautiniam konkursui ES mastu, prestižinio 7BP projekto "moksliškumą" dar vertina ir vietiniai ekspertai. Tik neaišku - kokiu pagrindu? Juk kiekvieno 7BP projekto paraišką vertina trys nepriklausomi EK pakviesti ekspertai.

Vertinimo kriterijų grupės yra šios: mokslinė ir technologinė kokybė; projekto valdymo ir įgyvendinimo kokybė; projekto rezultatų poveikis ir reikšmė. Čia svarbu pažymėti, kad projekto mokslinės ir technologinės kokybės vertinimo procedūra, kuri gana aiškiai apibrėžta, yra privaloma visų 7BP finansavimo schemų, tarp jų - bendradarbiavimo (angl. "collaborative") bei koordinavimo ("coordination and support") projektams. Tačiau kokiais kriterijais vadovaujasi vietiniai ekspertai, iš naujo vertindami ES konkursą laimėjusių projekto "moksliškumą", visiškai neaišku. Jeigu tais pačiais kriterijais, - tai kam to reikia? O jeigu skirtingais, tai kas tuomet juos nustatė ir reglamentavo?

Patys ekspertai jaučiasi padėties šeimininkai. Jeigu ims ir paskelbs, kad "x tarptautinis projektas nekuria mokslinės produkcijos", tai vargu ar ką nors būtų galima pakeisti, nes apeliacinis mechanizmas taip pat miglotas. Tokiu atveju, kaip sakoma, eilinės atestacijos metu tarptautinį projektą vykdęs tyrėjas lieka ant ledo, kaip ir universitetas, kuriame tyrėjas dirba.

Suprantama, kad tokia padėtis neskatina mokslininkų ir tyrėjų aktyviau dalyvauti nemažai pastangų ir pakankamos kvalifikacijos reikalaujančiuose tarptautiniuose tyrimuose. Tada jau geriau rašyti straipsnius.

Gaila, kad buvusi Vyriausybė, gerokai į priekį pasistūmėjusi patentų ir eksperimentinės veiklos reglamentavimo klausimais, pritrūko laiko, o gal ir valios, iki galo išspręsti taikomojo mokslo tarptautinių projektų produkcijos vertinimo problemas.

Akivaizdi nauda

Tuo tarpu dalyvavimas per EK 7BP ir kitas tyrimo programas tarptautiniuose tyrėjų konsorciumuose kaip tik duoda didžiausią naudą, nes sudaro prielaidas gyvenant savo šalyje pasinaudoti Europos žinių tinklų ir kompetencijos centrų teikiamomis galimybėmis bei įsisavinti naujus tyrimo metodus bei instrumentus ir vėliau įgytomis naujomis žiniomis padėti plėtoti šalies ekonomiką bei didinti jos konkurencingumą.

Tokių projektų potencialią naudą šalies ūkiui galima trumpai iliustruoti VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (ITLKC) vykdomų projektų pavyzdžiais. Šiuo metu ITLKC su partneriais iš ES šalių vykdo du 7-osios bendrosios ES mokslinių tyrimų programos projektus: BESTFACT ir eMAR.

Pirmojo tikslas yra identifikuoti gerąją patirtį plėtojant žaliąjį ir intermodalinį transportą, rengti rekomendacijas, kaip tą patirtį panaudoti ir skleisti tiek ES, tiek plėtojant naująją ES rytų kaimynystės politiką transporto srityje.

Viena vertus, vykdydami šį projektą turime galimybę toliau plėtoti VIKING, KIPIS ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos projektus ir juos plačiau pristatyti Europos transporto visuomenei, kita vertus, analizuojame galimybes, kaip pasitelkti tokių šalių kaip Vokietijos ar Olandijos patirtį plėtojant intermodalinį transportą Lietuvoje. Kito eMAR projekto pagrindinis siekis yra moksliškai talkinti formuojant uostų bendruomenes.

Kas tai yra uostų bendruomenė? Tai ir laivybos kompanijos, kurios aplanko uostą, ir krovos kompanijos, sausumos transporto kompanijos, kurios atveža bei išveža krovinius, tai ir administracinės institucijos: uosto direkcijos, muitinės, pasienio kontrolės ir kitos tarnybos. Analizuojama jų tarpusavio komunikavimo sistema ir ieškoma būdų, kaip mažinti popierizmą, parengti supaprastintus tipinius bendradarbiavimo dokumentus bei priemones, kurios leistų efektyvinti uostų darbą, kartu siekiant prisidėti ir prie bendros ES jūrų transporto politikos formavimo. Suprantama, kad tiesioginis mūsų tyrimų objektas yra Klaipėdos jūrų uostas, kuriam minėti tyrimai bus taip pat naudingi, nes informacijos srautų unifikavimas bei informacinių technologijų plėtra sudarys prielaidas uosto konkurencingumui didinti.

Nepaisydami problemų, mes turime tolesnės plėtotės viziją. Sieksime ne tik stiprinti savo pozicijas tarptautinėje taikomųjų tyrimų rinkoje, bet ir plėtoti savo integracinius ryšius su verslo partneriais.

Šiuo tikslu 2012 metų liepos 3 dieną su svarbiausiomis Lietuvos transporto verslo struktūromis pasirašėme ketinimų protokolą įsteigti Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą, kuris vystytų taikomuosius mokslinių tyrimų darbus, skatinančius ir talkinančius transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai, o kartu ir didintų visos Lietuvos transporto sistemos konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. Tai būtų tas instrumentas, kuris leistų mums kartu su verslo struktūromis integruotis į Europos transporto kompetencijos centrus ir tarptautinius konsorciumus bei kartu vykdyti tarptautinius taikomuosius tyrimus. Būtų labai puiku, kad ši iniciatyva sulauktų ir valdžios institucijų dėmesio bei paramos.

VGTU ITLKC, 2007-2012 metais dalyvaudamas ES 7BP, vykdė ar vykdo 4 projektus (pažymėtina, kad Centras su partneriais buvo parengęs 7 paraiškas, taigi sėkmės rodiklis yra 57 proc.). Manau, būtų galima pasiekti ir geresnių rezultatų, jeigu būtų rastas sprendimas, kaip išspręsti kylančius prieštaravimus dėl reikalavimų dalyvaujant ES 7BP projektų finansavimo konkurse (kvalifikacija ir patirtis vykdant tarptautinius projektus) ir atestacijos reikalavimų universitete (mokslo straipsniai).

Autorius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir kompetencijos centro vadovas

Parengta bendradarbiaujant su VGTU ITKLC

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"