TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kauno geležinkelio tunelis atgims naujam gyvenimui

2008 02 20 0:00
Geležinkelio tunelio statyba, 1861 metai.
LŽ archyvo nuotrauka

Neseniai rekonstrukcijai buvo uždarytas vienintelis Baltijos šalyse Kauno geležinkelio tunelis. Tunelį buvo planuota uždaryti dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl vėluojančių laikinosios traukinių stoties įrengimo darbų renovacija buvo atidėta.

Iš laikinosios platformos keleiviai kelionės tikslą galės pasiekti miesto visuomeniniu transportu. Suprantama, tokie nepatogumai nepatinka keleiviams, tačiau tai priverstinė priemonė.

Darbai ir pinigai.

Planuojama, kad 95,2 mln. litų vertės tunelio rekonstrukcija užtruks apie dvejus metus. 1285 metrų ilgio tunelį tikimasi atidaryti 2009 metų pabaigoje. 85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė ES, likusią dalį finansuos Vyriausybė ir AB "Lietuvos geležinkeliai".

Pastarąjį kartą tunelis remontuotas 1972 metais, kai buvo įrengtas atraminis skliautas. Nuo to laiko ženklesnių darbų nebuvo atlikta. Per porą metų truksiančią renovaciją tunelis bus sutvarkytas iš pagrindų.

Bus renovuojamos kelio konstrukcijos, visos sisteminės dalys - elektros tiekimas, signalizacijos sistemos, apšvietimas. Planuojama įrengti naujas saugos sistemas - evakuacinius išėjimus, avarinį ryšį.

Pagrindiniai darbai susidės iš tunelio šlapių vietų renovacijos ir tunelio išplatinimo. 100 metrų ruožas bus praktiškai perstatomas.

Tuneliu vėl eis dvi geležinkelio vėžės. Viena buvo panaikinta per remontą po Antrojo pasaulinio karo, kai po vokiečių sprogdinimų deformavosi ir susiaurėjo sienos. Rangovai klos hidroizoliacines medžiagas, atnaujins apšvietimą, įrengs vandens nuotekų sistemą. Sumontuota pavojingų situacijų sekimo sistema duotų ženklą, jei pradėtų veržtis vanduo ar kiltų gaisras.

Kauno geležinkelio tunelį rekonstruos viena didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir Nyderlandų koncerno "Volkerrail" geležinkelių remonto darbų įmonė "Volkerrail Lietuva".

Eismo permainos

Petrašiūnų gyventojai džiaugėsi, kad uždarius tunelį tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą bus nukreipiami Rokų link. Kur kas rečiau bus uždaroma Amalių pervaža. Dabar ten dėl to dažnai nusidriekia ilgos automobilių eilės.

Uždarius tunelį, pro Amalius važinės tik elektriniai traukiniai Kaunas-Vilnius.

Laikinas traukinių sustojimo punktas įrengtas Petrašiūnuose, Kalantos gatvėje, ir vadinasi "Kaunas 1".

Istorija

Apie unikalaus tunelio statybos istoriją papasakojo inžinierius Algirdas Šaduikis.

Nuo 1858 metų, tiesiant Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, Prūsijos vyriausybė kreipėsi į Rusiją, prašydama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Prūsijos pasienyje esančio Virbalio iki Lentvario. Pagrindiniai ir sudėtingiausi šios linijos objektai buvo geležinkelio tunelis ir tiltas per Nemuną.

Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos inžinieriai ištyrė vietovę, kuria būtų tikslingiausia nutiesti geležinkelį į Kauno miestą ir kuri būtų patogiausia vieta tiltui per Nemuną. Tačiau vietovė pasirodė ypač nepalanki.

Naujų tyrimų ėmėsi prancūzų inžinierius G.F.Perrot. Jis turėjo kaip galima arčiau miesto suplanuoti geležinkelio stotį, todėl buvo pasiūlyta statyti tunelį. Prieš statant tunelį G.F.Perrot apskaičiavo, kad tunelio skliauto storis gali būti ne visur vienodas. Taip buvo sutaupyta daug statybinių medžiagų. Didesnė Kauno tunelio skliauto dalis yra trijų plytų storio, mūras pastorintas tik tose vietose, kur to reikalavo grunto slėgimas.

Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta - jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10-15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia. Tunelio ilgis turėjo būti 1280 m: 820 m tunelis tiesus, likusi dalis - kreivė, kurios spindulys 1000 metrų.

Darbai pradėti 1859 metų gegužės 9 dieną. Darbus atliko prancūzai.

Jie taip pat pastatė dvi plytines Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, nes tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikėjo didelio kiekio itin aukštos kokybės plytų. Medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu, Tam, kad būtų galima pradėti eismą nutiestu Kauno-Lentvario ruožu, buvo įrengta tunelio apylanka.

Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių. Žemė buvo iškeliama kubiluose žmonių sukamais keltuvais. Šiais keltuvais taip pat pašalindavo gruntinį ir lietaus vandenį. Darbininkai dirbo be poilsio dienų, trimis pamainomis, kasdavo tik kastuvais ir kapliais. Už 2-3 valandas darbo gaudavo auksinį rublį - tuo metu didžiuliai pinigai. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį.

Statyba baigta 1861-ųjų lapkričio 15 dieną, o lapkričio 20 dieną tuneliu pravažiavo pirmasis traukinys.

Kauno ir tuo pat metu statytas Panerių geležinkelio tunelis buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje.

Sprogdinimas

1944-ųjų liepą atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė 4-5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrų atkarpa. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės (12-14 m skersmens, iki 7 m gylio), kurios atsivėrė į virš tunelio esantį žemės sluoksnį. Beveik šimtmetį ištikimai tarnavęs žmonėms įrenginys buvo labai stipriai sugadintas.

1944 metų rudenį sovietinė kariuomenė per pusantro mėnesio tunelį atstatė. Tačiau tai jau nebuvo anas technikos stebuklas. Pažeistų tunelio vietų remontui naudotas betonas. Po sprogdinimo atsiradusios duobės užpildytos įvairių rūšių gruntu. Tai būtų dar pusė bėdos. Tačiau sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1949 metais atliktas didesnis tunelio remontas, 1962-aisiais įrengta vandens nuvedimo sistema, 1964-aisiais vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1968-aisiais elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 metais, kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 metais dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

Su labai įdomia tunelio statybos istorija galima susipažinti Kauno geležinkelio stoties pastate įrengtame muziejuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"