TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kauno politikai: „Miestas turi galimybę tapti Lietuvos sausumos uostu“.

2014 01 29 6:00
Sparčiai vykstanti Kauno VLC ir jo infrastruktūros statyba smarkiai pakeis geležiniuose garažuose ir sovietiniuose bei tarpukario pastatuose paskendusio Palemono veidą. LŽ archyvo nuotraukos

Kai 2015-aisiais laikinąją sostinę pasieks „Rail Baltica“ europinė geležinkelio vėžė ir mieste bus pastatytas Kauno viešasis logistikos centras (KVLC), antras pagal dydį Lietuvos miestas turi visas galimybes tapti vienu svarbiausių šalies, o gal ir visos Baltijos jūros regiono šalių sausumos uostų. Toks, kaip toli nuo jūros įsikūrusios Lenkijos ir Vokietijos sostinės Varšuva ir Berlynas.

Artėjant diskusijai prie apskrito stalo dienraštis LŽ apklausė visų svarbiausių Kauno miesto Taryboje dirbančių partijų frakcijų lyderius, kokią jie mato Laikinosios sostinės ateitį po to, kai į Kauną „Rail Baltica“ europine vėže pradės judėti kroviniai, duris atvers intermodalinis KVLC (skirtas įvairių rūšių transportui), Karmėlavos oro uoste veiklą pradės didesnės keliamosios galios orlaivius galėsiantis aptarnauti techninis centras.

Visų didžiųjų feakcijų vadovai vieningai sutaria - „Rail Baltica“ ir KVLC padidins Kauno svarbą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje logistikos grandinėje. Laukiama spartesnio Kauno pramonės atsigavimo. Vis dėlto dalis politikų nerimauja – ar užteks krovinių ambicingiems planams pasiekti? Skaitytojams pateikiame politikų mintis.

Kauno meras Andrius Kupčinskas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Kauno taryboje (KT):

„Permainų laukiame ir tikimės, kad jos Kaunui tikrai duos daug naudos, ypač – Kauno Palemono mikrorajone statomas viešasis logistikos centras. Jau vien tai, kad jame bus sukurta 200 naujų darbo vietų, daug ką pasako. Bet tai – tik pradžių pradžia, nes KVLC aptarnaus ir gausus būrys kitų kompanijų, kurios naudosis centro paslaugomis, ir joms irgi reikės naujų darbuotojų.

Turėtų pagausėti įplaukų ir į Kauno miesto biudžetą – nekilnojamojo turto, žemės, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių.

Jau dabar matome, kad ir aplink KVLC esančiose teritorijose bus pokyčių į gera. Šiuo metu Palemone teritorijų planavimo, architektūros požiūriu egzistuoja šioks toks chaosas. Vaizdo tikrai nepuošia nuo sovietinių laikų išlikusių metalinių garažų eilės ar be tvarkos išsimėtę įmonių pastatai. KVLC atsiradimas turėtų padaryti teigiamą poveikį ir joms. Natūralu, kad KVLC veikla kitoms įmonėms padės auginti gamybinius pajėgumus, o dėl to galbūt atsiras lėšų ir pastatų rekonstrukcijai. Gal jau greitai sulauksime laikų, kai įmonės nupirks ir „garažiukus“, kurių vietoje turėtų iškilti modernūs verslo centrai, gamybai naudojami statiniai.

KVLC atsiradimas suteiks Kaunui galimybę tapti Lietuvos sausumos uostu. Juo labiau kad ir miesto strategijoje įrašyta, jog Kaunas turėtų būti ne vien sporto ar kultūros centras, bet tai ir didelį transporto bei logistikos potencialą turintis miestas.

Kauną pasiekus europinei „Rail Baltica“ vėžei, suaktyvės krovinių judėjimas Rytų-Vakarų kryptimis. Aišku, norėtume, kad daugiau krovinių važiuotų ir Šiaurės-Pietų kryptimis, tačiau čia jau tolimesnis „Rail Baltica“ tikslas. Kauno pranašumas tas, kad čia susikirs rusiška ir europinė vėžės. Europoje tokių vietų tikrai nėra daug. Patrauklumo investuotojams dar pridės ir tai, kad netoliese plyti Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), Karmėlavos oro uostas, taip pat - visomis įmanomomis kryptimis, tarp jų – ir į Kaliningradą, šaunančios transporto linijos.

Ar neužgošime kitų miestų, ypač – Vilniaus? Nemanau. Vis dėlto sostinė yra sostinė. Būtų gerai, jei pajudėtų dvimiesčio idėjos įgyvendinimas. Šią idėją bene pirmasis prieš kelis dešimtmečius iškėlė profesorius Povilas Vanagas, tačiau kol kas ji nepajudėjo į priekį. Galbūt jau ir laikmetis spaudžią ją judinti. Europos Sąjungoje aiškiai matyti tokia tendencija – dėl savo konkurencinio pranašumo varžosi ne atskiros valstybės, ne miestai, o atskiri regionai. Šiame fone Vilniaus-Kauno ekonominis potencialas yra didžiulis. Atsiradus dvimiesčiui, sulauktume ir didesnio europinių fondų dėmesio – ypač transporto ir logistikos srityje.

Beje, ateityje Kaune krovinius galima bus perkrauti ne tik sausumoje. Marvelėje (Kauno miesto dalis, esanti į Vakarus nuo Nemuno ir Neries santakos, kairiajame Nemuno krante, tarp Aleksoto tilto ir Kauno vakarinio lanksto – aut.) planuojame rekonstruoti krovinių prieplauką. Susisiekimo ministerija tam yra numačiusi lėšas, o savivaldybė patvirtino detalųjį planą.

Gintaras Jonas Furmanavičius, Darbo frakcijos seniūnas KT:

„Turiu pasakyti, kad dabar labai neaišku, kaip su ta vėže viskas klojasi. Šiuo metu vyksta karštos diskusijos dėl „Rail Baltica 2“ projekto. Gali būti, kad net ir „Rail Baltica 1“ nepasieks Kauno, jeigu situacija ir toliau bus kaitinama. Tačiau jeigu pasiektų, Kaunui atsivertų daug didesnės perspektyvos. Europinės vėžės geležinkelis, Karmėlavos oro uostas, puikus kelių tinklas aplink Kauną – viskas gali lemti, kad miestas kada nors galėtų pretenduoti netgi į vieną svarbiausių Baltijos jūros šalių logistikos centrų vardą. Tai galėtų būti siekiamybė.

Bet užsibrėžtų tikslų galime ir nepasiekti, jei mūsų centrinė valdžia ir toliau svyruos. Anksčiau buvo skelbiama, kad Karmėlavos oro uostas bus pagrindiniai Lietuvos oro vartai, dabar jau kalbama kitaip. Keičiamas netgi pavaldumas. Lyg ir visiems šalies oro uostams netolimoje ateityje vadovaus Vilniaus tarptautinis oro uostas. Žodžiu, daug neaiškumų...

Nesakau, kad vienas ar kitas sprendimo variantas yra blogas. Savų privalumų ir savų minusų turi visi variantai. Blogybė yra ta, kad Lietuvoje mėgstama keisti arklius vidury perkėlos. Jeigu jau apsisprendėme dėl vieno kurio nors varianto – tai ir ženkime tvirtai pirmyn. O jeigu skambiai ką nors pradėjus vėliau pradedama abejoti dėl vienų ar kitų dalykų, pradedamos keisti strategijos, tada, kaip rodo patyrimas, net ir patys geriausi projektai gali būti sužlugdyti.

Simonas Kairys, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas KT:

„Studijų, skaičiavimų gal ir nėra atlikta, tačiau visi puikiai nujaučiam, kad iki Kauno atėjus „Rail Baltica“ ir iškilus KVLC, padėtis mieste tikrai pagerės. Pirmiausia turime vilčių, kad sparčiau pradės augti pramonė. Iki šiol Kaunas yra tarytum nustumtas į nuošalę nuo didžiųjų Lietuvos projektų, nuo sparčios gamybos plėtros. O juk iš to ir kyla visos problemos - ir verslams, ir daugeliui sričių. Kaunas yra ir labai geroje geografinėje vietoje, tačiau valstybė kažkodėl visuomet daugiau investuoja į Vilnių. Tikrai nenoriu priešinti dviejų didžiųjų miestų. Manau, kad Kauną pasiekus „Rail Baltica“, KVLC įtampą tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų netgi sumažins. Taip pat ir dėl to, kad šiandien gimtajame Kaune, kuriame rengiami labiausiai kvalifikuoti techninių profesijų žmonės, parengti specialistai neturi kur įsidarbinti, yra priversti keltis į kitus miestus ar netgi emigruoti.

Kol kas Kaunas praradęs savo veidą. Labai tikiuosi, kad jį padės atgauti europinės vėžės geležinkelio jungtis, o jai pasiekus miestą ir galbūt atgysiantis logistikos verslas, pramonė“.

Tautvydas Barštys, Kauno Tarybos liberalų ir centro frakcijos seniūnas KT:

„Investicijos, ypač – į transportą, visuomet gerai. Kitas dalykas - ar jomis sugebės pasinaudoti pramonė? Nuo to labai daug kas priklausys. Juk transporto linijas reikės užpildyti prekių srautais, o bent jau dabar tai padaryti būtų labai sunku. Norėtųsi tikėti, kad „Rail Baltica“ vėžei atėjus į Kauną, padidės tiesioginių užsienio investicijų srautas, pirmiausia – į gamybą. Atsiradus naujai transporto jungčiai ir KVLC, tikrai smarkiai padidėja viltis sulaukti daugiau investuotojų. Logistikos kaštų dydis dažnai lemia investuotojų pasirinkimą - investuoti ar neinvestuoti į tą ar kitą kraštą, objektą. Reikia tikėtis, kad pradėjus veikti „Rail Baltica“ ir KVLC logistikos paslaugos atpigs.

Povilas Mačiulis, partijos „Vieningas Kaunas“ frakcijos seniūnas KT:

„Įvairių transporto rūšių susikirtimas Kaune spinduliuoja sinergiją, kuri yra daug stipresnė, mano nuomone, nei kitose Lietuvos vietovėse. Galbūt viešai apie tai niekas nekalba, tačiau sielos gilumoje ne tik transporto specialistai, bet, manau, ir paprasti šalies gyventojai nujaučia, jog Lietuvos centre įsikūrusiame Kaune intensyvi logistikos plėtra ateityje duos daugiausia vaisių nei kur kitur. Tokia prielaida reali dar ir dėl to, kad Kaunas yra užsibrėžęs didelių tikslų visos šalies mastu. Pirmiausia tai pasakytina apie Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje jau statomos ir dar bus statomos gamyklos, plėtojama pramonė. Karmėlavos oro uostas irgi, mano nuomone, iš visų šio tipo Lietuvos įmonių turi didžiausias perspektyvas. Kauną pasiekus „Rail Baltica“ ir Palemone pastačius KVLC, Laikinojoje sostinėje bus viskas, ko reikia miestui virsti ne tik šalies vienu svarbiausių, bet ir tarptautinių transporto bei logistikos centrų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"