TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Keleiviai renkasi tarp traukinio ir autobuso

2013 10 01 6:00
Teikdama socialinę paslaugą - veždama keleivius - bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" kasmet patiria per 100 mln. litų nuostolių. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje nėra tiek daug keleivių, kad jų užtektų ir geležinkelininkams, ir autobusų, ypač – vykdančių tolimuosius reisus, kompanijoms. Todėl tarp dviejų transporto rūšių atstovų vyksta nuolatinė konkurencinė kova.

Kiek aštresnė, išplaukusi netgi į viešumą, ši konkurencija buvo 2010-aisiais, kai Vilniuje įsikūrusi tolimojo susisiekimo autobusais bendrovė „Toks“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą (KT) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskundė „dėl galimai vykdomos „grobuoniškos“ kainų politikos“. Tuomet autobusų bendrovė norėjo įrodyti tarybai, kad geležinkelininkai neva dempinguoja bilietų kainas. KT atliko tyrimą, ilgai analizavo surinktus duomenis, kol galiausiai priėjo prie išvados, jog kaltinti „Lietuvos geležinkelius“ dempinguojant bilietų kainas nėra pagrindo.

Šiemet diskusiją dėl to, kokia turėtų būti Lietuvos keleivius vežiojančio transporto ateitis, pažadino Investuotojų asociacija.

Geležinkeliu – brangiau nei taksi

„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net ir Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panašią situaciją turime ir Lietuvoje“, – metų pradžioje pareiškė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Jis rėmėsi asociacijai priklausančio Kompetencijų centro atliktu tyrimu, kuris rodė, kad, tarkime, 2012 metais bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ vežė 4,8 mln. keleivių ir patyrė 124 mln. litų nuostolių. Centras skaičiavo, jog keleivių vežimo vidutinės sąnaudos už vieną kilometrą siekė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito.

„Akivaizdu, kad parduodamas bilietus penkis kartus pigiau už savikainą pelno neuždirbsi. Nuvežti keleivį iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal traukiniu kainuoja beveik 500 litų – už tokią pinigų sumą galima lėktuvu aplankyti daugelį Europos sostinių su pigių skrydžių bendrovėmis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – teigė V. Rūkas.

Kalbėdamas su LŽ žurnalistu V.Rūkas siūlė ir išeitį – esą reikėtų nuo „Lietuvos geležinkelių“ atskirti keleivių geležinkeliais vežimo verslą, kas iš esmės reikštų jo panaikinimą. Iš dalies tai pripažino ir pats Investuotojų asociacijos valdybos narys: „Dabar nuostolingą keleivių vežimą „Lietuvos geležinkeliai“ subsidijuoja iš pajamų, gaunamų gabenant krovinius. Tačiau iš tikrųjų tai yra visų šalies mokesčių mokėtojų pinigai, kadangi visos įmonės akcijos priklauso valstybei. Todėl atskyrus keleivių vežimo verslą reikėtų žiūrėti, ar geležinkelininkams apsimoka toliau teikti tokią socialinę paslaugą. Juk tuos 100-150 mln. litų., kuriuos dabar „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet skiria nuostolingai veiklai padengti, galbūt būtų galima ir racionaliau panaudoti. Gal autobusų kompanijos, gavusios, pavyzdžiui, tuos 150 mln. litų, vežtų tris kartus daugiau keleivių, nei dabar veža "Lietuvos geležinkeliai"?“ - kėlė klausimą Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Socialinę paslaugą teikti privalo

V.Rūkas tvirtino, kad ir Investuotojų asociacijos Kompetencijų centras, ir jis pats atstovauja tik viešajam interesui, nors pastaruoju metu ir sklinda kalbos, kad autobusų kompanijų valdymą lyg ir bando perimti viena didelė rusiško kapitalo įmonė, kuri, aišku, yra suinteresuota gerais viešaisiais ryšiais ir stabiliu pelnu. „Mūsų tik toks interesas ir tėra: panagrinėti, kaip galėtų būti geriau išleisti mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos prarandame. Dabar „Lietuvos geležinkeliuose“ vykdomas vadinamasis kryžminis subsidijavimas šiaip jau yra netoleruotinas. Atskyrus veiklas iškart būtų geriau matyti, kaip racionaliau panaudoti lėšas“, - sakė LŽ pašnekovas.

Tačiau Susisiekimo ministerijoje (SM) sužinojome, jog „Lietuvos geležinkeliams“ būtų sunku įgyvendinti Investuotojų asociacijos vizijas, net jei geležinkelių bendrovė to ir norėtų.

Kai kurie nepanorę viešinti savo pavardžių ministerijos valdininkai sakė, kad SM gerai žinomos ginčų tarp geležinkelininkų ir autobusų kompanijų peripetijos. „Šiuo metu egzistuoja daug keleivių vežimo linijų, kuriose „Lietuvos geležinkeliai“ ir autobusų kompanijos viena kitas dubliuoja ir atima pelną vieni iš kitų. Iš tokių linijų pirmiausia paminėtinos Vilniaus-Kauno, Šiaulių-Radviliškio-Panevėžio. Vežant keleivius iš sostinės į laikinąją sostinę jų kiekis yra toks, kad užtenka ir traukiniams, ir autobusams, bet dėl keleivių, važiuojančių iš Šiaulių į Radviliškį ir Panevėžį, vyksta arši konkurencija. Žinoma, blogai, kad autobusai išvyksta į reisą tuo pačiu laiku, kaip ir keleiviniai traukiniai – šitaip autobusų kompanijos akivaizdžiai nuvilioja keleivius nuo traukinių, kadangi šie turi labai ribotas galimybes kaitalioti išvykimo laiką“, - teigė SM atstovai.

Tačiau iš ministerijos valdininkų žodžių galima spręsti, jog atleisti „Lietuvos geležinkelių“ nuo prievolės teikti socialinę paslaugą tikrai niekas nesirengia. „Didelė dalis autobusų kompanijų yra privačios ir jų nepriversi vežti keleivių ten, kur joms neapsimokės to daryti. Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ vadovams duota užduotis kurti modelį, kad keleivių vežimo versle būtų kuo labiau sumažinti nuostoliai išlaikant socialinę paslaugą“, - tvirtino valdininkai.

A.Indrašius: "Lietuvos geležinkeliai" tikrai kiekviename kaime nekurs bazių, į kurias atvežtų keleivius, o vėliau jie būtų išvežiojami autobusais". / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Išeitis - jungtys?

Raštiškame atsakyme dienraščiui LŽ bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad išeičių ieškoma įvairių. Geležinkelininkus ypač vilioja Europos patirtis sprendžiant šią problemą: „Manome, kad viešojo keleivinio transporto sistema veikia efektyviausiai, kai traukiniais vežami dideli keleivių srautai ilgais atstumais, o autobusais - iki pagrindinių geležinkelio stočių iš aplinkinių rajonų. Tokios sistemos sukurtos Šveicarijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkeliai", bendradarbiaudami su Kretingos autobusų parku, suderino traukinių ir autobusų jungtis iš Vilniaus važiuojantiesiems į Palangą, iš traukinio į autobusą persėdant Kretingoje – išaugo tiek traukinių, tiek autobusų keleivių skaičius. Taip pat šią vasarą savaitgaliais važiuojant iš Vilniaus į Trakus traukiniu buvo galimybė persėsti į autobusus, vežančius į Trakų miesto centrą ir Akmenos ežero paplūdimį. Tokios transporto jungtys yra naudingos keleivius autobusais ir traukiniais vežančioms įmonėms, todėl būtų tikslinga dar glaudžiau dirbti ir plėtoti panašius maršrutus iš to gaunant abipusę naudą“.

Vis dėlto keleivių vežėjų autobusais atstovai neslepia savo skepticizmo ir dėl šios idėjos. „Bendradarbiavimas, aišku, gerai. Tačiau geležinkelis yra inertiškas – „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai kiekviename kaime neprikurs bazių, į kurias atvežtų keleivius, o vėliau jie būtų išvežiojami autobusais“, - sakė Arūnas Indrašius, „Toks“ generalinis direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"