TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Keleivių ir krovinių saugumui

2007 11 28 0:00
Saugomus objektus apsaugos darbuotojai stebi monitoriuose.
Algio Palionio nuotrauka

Sukanka vieni metai, kai "Lietuvos geležinkelių" sauga ėmė rūpintis bendrovėje sukurta speciali struktūra "Gelsauga", perėmusi šias funkcijas iš privačių saugos įmonių ir visiškai pavaldi "Lietuvos geležinkeliams".

Pasak bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už saugą, Vaclovo Zabarausko, apsaugoti geležinkelį taip pat svarbu kaip ir kitus šaliai strategiškai svarbius objektus, kaip antai, Ignalinos atominę elektrinę, Mažeikių naftos gamyklą, oro uostus. Apsaugoti minėtas įmones yra netgi paprasčiau. Jos įsikūrusios kompaktiškose teritorijose, apjuostose tvoromis su vaizdo kameromis. Geležinkelis - toks strateginis objektas, kuris yra išsiplėtęs po visą šalį daugiau kaip 1700 kilometrų tinklu. Tad užtikrinti geležinkelio apsaugą daug sudėtingiau. Tradiciniai metodai, taikomi saugant uždarose teritorijose esančius objektus, netinka. Jie dar gali būti pritaikomi sergstint atskirus objektus, pavyzdžiui, stotį, tačiau bėgių, tiltų, viadukų apsaugai reikalingi visai kiti sprendimai.

"Colpofer"

Ne tik lėktuvai masina teroristus. Jų taikiniais jau tapo ir traukiniai, metropolitenai. Atsižvelgiant į grėsmingas laikmečio aktualijas "Lietuvos geležinkeliuose" įkurtas specialus saugos skyrius - dukterinė įmonė "Gelsauga". "Mes neišradinėjame dviračio, - sako direktoriaus pavaduotojas. - Įsiliejome į tarptautinę Europos geležinkelių saugos struktūrų tarptautinę organizaciją "Colpofer". Tokias geležinkelių saugos struktūras turi visos Europos šalys. Per "Colpofer" perimame ir "Lietuvos geležinkeliams" pritaikome įvairių Europos valstybių sukauptą geležinkelių apsaugos patirtį." Tokias apsaugos struktūras yra įdiegę ir artimiausi kaimynai - latviai, lenkai.

"Nusėsdavo" padaliniuose

V.Zabarausko teigimu, iki specialios "Lietuvos geležinkelių" saugos struktūros įkūrimo kai kuriuos šios įmonės objektus saugojo sava geležinkelių apsauga. Visa kita buvo saugoma privačių apsaugos įmonių - kitaip sakant, du trečdaliai svetimomis, ir tik trečdalis savomis jėgomis. Tuomet administracija neturėjo objektyvios informacijos ir negalėjo aprėpti realios "Lietuvos geležinkelių" saugos situacijos ir jai kylančių grėsmių. Nebent įvykdavo stambi vagystė, didelė avarija ar gaisras. Tuomet viskas iškildavo aikštėn. Smulkesni incidentai dažniausiai "nusėsdavo" vietos padaliniuose. "Nebuvo įmanoma taikyti ir bendrų saugos reikalavimų, todėl buvo atsisakyta privačių saugos įmonių paslaugų ir įsteigta dukterinė įmonė "Gelsauga", visiškai kontroliuojama "Lietuvos geležinkelių", - teigė V.Zabarauskas, kartu einantis ir "Gelsaugos" valdybos pirmininko pareigas.

Stebėjimo sistemos

"Pagrindinis mūsų reikalavimas - remtis techninėmis priemonėmis ir kiek įmanoma vengti žmogiškojo veiksnio įtakos", - sakė direktoriaus pavaduotojas. - Pirmiausia stengiamės diegti vaizdo stebėjimo sistemą, įrašyti "karščiausių taškų" vaizdus." Šie metodai jau yra pasitvirtinę praktiškai ir naudojami daugelio šalių geležinkelio saugos struktūrų. "Aišku, į tokią plačią infrastruktūrą iš karto daug investuoti neįmanoma. Pagal Kaliningrado tranzito programą stotyse diegiame vaizdo sistemas, kurias apims du stebėjimo centrai", - teigė V.Zabarauskas. Plėsti tokios įrangos naudojimą įpareigoja ir 2007-2013 metų išorės sienų apsaugos programa. Nauja technika leis ne tik palydoviniu vietos nustatymo GPS įrenginiu stebėti traukinių judėjimą, bet ir vizualiai matyti, kas vyksta pavojingiausiuose ruožuose, kur traukiniai sulėtina greitį ar važiuoja per stotis.

Užkarda vagystėms

Turto apsauga - dar viena svarbi saugos struktūros sritis. "Pasitaiko, kad nusukamos įvairios metalo konstrukcijos, išplėšiamos automatikos spintos, išdaužomi šviesoforai ar važiuojantys traukiniai apmėtomi akmenimis", - pažymėjo V.Zabarauskas. Tačiau daugiausia rūpesčių kelia vagystės iš vagonų ir cisternų. Traukinys, gabenantis naftos produktus, tampa dideliu masalu ilgapirščiams. Žmonėms, kurie gyvena prie geležinkelio, iš karto aišku, kas yra cisternose, o "specialistai" žino, kaip galima nupilti, nepažeidžiant plombų. Dabar stotyse paliktų sąstatų apsaugai pradėtos diegti mobilios perimetrinės apsaugos sistemos. Vaizdžiai tariant, tai yra tarsi "elektrinis piemuo". Tik šiuo atveju viela pakeista nematomais spinduliais. Juos skleidžia davikliai, kuriais apstatomas saugomas objektas. Į nutraukto spindulio signalą akimirksniu reaguoja apsaugos budėtojai.

Už stoties ribų

Pasak V.Zabarausko, įmonės saugos skyrius siekia sukurti sąlygas, kurios užkirstų kelią vagystėms. Pavyzdžiui, anksčiau Vaidotų geležinkelio stotis buvo aptverta tik iš vienos pusės. Į jos teritoriją buvo galima įvažiuoti su asmeniniais automobiliais. Tai palengvindavo triūsą grobstytojams, kurie naktį kanistrus su dyzelinu įsidėdavo į bagažinę, o ryte vogtus degalus išsiveždavo. "Mes siekėme, kad stotis būtų aptverta iš visų pusių, o automobilių stovėjimo aikštelę perkėlėme už teritorijos ribų. Pakeitus sistemą yra nebeįmanoma kanistro vogtų degalų nusinešti į automobilį", - teigė V.Zabarauskas.

Sąnaudos mažės

"Lietuvos geležinkeliai" saugos reikmėms per metus skiria 12 mln. litų. Tokia suma strateginiam objektui, kuris vertinamas daugiau kaip 2,5 mlrd litų, nėra nepagrįstai didelė. "Manau, kad ateityje apsaugos sąnaudos turėtų mažėti", - sakė direktoriaus pavaduotojas. Įdiegiama technika pavaduoja žmones ir leidžia mažinti darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, Vilniaus geležinkelio stotyje visas apsaugos vaizdo kameras sujungus į vieną stebėjimo pultą, buvo atsisakyta dviejų darbuotojų. Dabar vienas žmogus stebi, o keli pasirengę palaikyti tvarką. Taip vietoj penkių darbuotojų išsiverčiama su trimis.

Neturi konkrečios teritorijos

Geležinkelių saugą apsunkina ir išskaidyta transporto policijos struktūra. Šiuo metu esantys transporto policijos padaliniai yra pavaldūs miestų ir apskričių komisariatams, tačiau jie neturi vienijančio ar koordinuojančio organo. Prireikus transporto policijos pagalbos, tenka kreiptis ir atskirai derinti su miesto ar apskrities policijos komisariato vadovu. O nusikaltimai geležinkeliuose, pasak V.Zabarausko, dažnai neturi konkrečios teritorijos. Tarkim, jei Vilniaus iki Klaipėdos ruože būtų apvogtas vagonas, tuomet tiek vieno, tiek kito miesto policijos komisaras galėtų atsakyti, kad tai buvo įvykdyta ne jo teritorijoje. Tokius tyrimus turėtų vykdyti eksteritoriniai transporto policijos padaliniai. Pasak direktoriaus pavaduotojo, esant bendrai struktūrai būtų kur kas paprasčiau spręsti saugos ir nusikaltimų išaiškinimo klausimus.

Svarba nemažės

Prieš ateidamas dirbti į "Lietuvos geležinkelius" darbo patirties V.Zabarauskas įgijo eidamas Valstybės sienos apsaugos štabo viršininko pareigas. Buvęs šalies pasieniečių vadas pastebi, jog tiek buvusiame darbe, tiek ir dabartiniame saugomų objektų ilgis sutapo - 1700 kilometrų. Toks yra šalies geležinkelių ilgis, tiek buvo nusidriekusi ir valstybės siena. Tiesa, jos ilgis, įstojus į ES, sutrumpėjo iki 1200 kilometrų. Geležinkelių ilgis išliko toks pat, tad ir ateityje uždaviniai, susiję su jų apsauga, išliks pirmos svarbos", - pažymėjo V.Zabarauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"