Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Kelią trumpins nauji upių keltai

 
2017 07 29 6:00
Mąstoma apie didesnį laivą keleiviams tarp Kulautuvos ir Zapyškio plukdyti. Kauno rajono savivaldybės nuotrauka

Iki šių metų Lietuvoje keleivius per upes plukdė tik du keltai – per Nemuną ties Vilkija ir per Nerį ties Čiobiškiu. Šiemet pradėjus kelti žmones per Nemuną tarp Kulautuvos ir Zapyškio, labai padidėjo keliaujančiųjų jais srautai. Sostinėje rugpjūtį planuojama plukdyti vilniečius per Nerį tarp Verkių ir Valakampių.

Vilniaus projekto „U-Per“ vykdytojai jau išbandė kelto prototipą./„U-Per“ nuotrauka

Vis daugiau keleivių

Nemunu tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukiojantis laivas „Vytis“ nepajėgia susidoroti su didėjančiu keleivių srautu. „Šią vasarą dar kartą įsitikinome, kad jungtis tarp Zapyškio ir Kulautuvos yra būtina, tačiau „Vytis“ beveik nepritaikytas dviratininkams, o jų šioje kurortinėje teritorijoje vis gausėja“, – sakė Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė.

Minėtą maršrutą remia Kauno rajono savivaldybė, todėl bilieto kaina simbolinė – vienas euras. „Vytis“ plaukioja penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Per du mėnesius buvo surengti 404 planuoti ir 20 papildomų reisų. Pasitaikydavo, kad savaitgaliais tekdavo perkelti iki 500 žmonių. „Vytis“ gali plukdyti 12 keleivių arba 6 dviratininkus.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno nuomone, žmones reikėtų plukdyti ne iki Kulautuvos prieplaukos, o tiesiai per upę. Kitame krante iki Kulautuvos karjero būtų galima nutiesti taką. Dar vienas mero pasiūlymas – rasti didesnį pontoninį laivą, kuris būtų labiau pritaikytas dviratininkams. Tokia kelionė būtų ir patogesnė, ir greitesnė.

Sostinėje startuos rugpjūtį

Grupė entuziastų vis artėja prie tikslo pradėti plukdyti žmones upės srovės varomu keltu šiaurinėje Vilniaus dalyje, tarp Verkių parko ir Valakampių. Šį projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Jo autoriai taip pat bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe ir Pavilnio bei Verkių regioninių parkų direkcija.

„Kelto prototipas šioje vietoje jau buvo išbandytas, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo vienas projekto iniciatorių Justinas Dūdėnas. – Beveik baigtas ir pats keltas – jį iš stiklo pluošto pagamino Šalčininkų rajone veikianti įmonė „Armplast“. Šiuo metu kaip tik tenka šalinti paskutinius trūkumus, ir tai visiškai suprantama, juk sprendimai – nestandartiniai.“ Pasak pašnekovo, realus kelto „starto“ laikas – rugpjūčio viduryje. Kelionė per Nerį keltu tikriausiai kainuos apie eurą, bus plukdomi ir dviratininkai.

Projekto vykdytojai teigia jau gavę Vidaus vandens kelių direkcijos, sostinės savivaldybės, kitų institucijų leidimus. Savivaldybės pastangomis Verkiuose pastatyta prieplauka, kita baigiama įrengti Valakampiuose.

Čiobiškio keltas plaukia naudodamas upės srovės energiją./UAB „Laminta“ nuotrauka

Paveldo objektas

Iki šių metų Lietuvoje buvo tik du upių keltai. Vienas jų, gabenantis automobilius ir keleivius per Nerį ties Širvintų rajono Čiobiškio miesteliu, – kultūros paveldo objektas. Šioje vietoje daugiau kaip 80 metų veikiantis keltas neturi variklio, jis naudoja upės srovės energiją. Tiesa, dabartinis geležinis katamarano tipo laivas čia plaukioja nuo 1978 metų. Ankstesni keltai buvo mediniai.

„Tai mūsų verslo dalis. Šalia kelto, Kaišiadorių rajone, turime sodybą, taip pat nuomojame baidares, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Gediminas Dzeventauskas, UAB „Laminta“ direktorius. – Jei keleivių mažai, kartais apima pesimizmas dėl šio verslo ateities. Bet paskata išties nemenka, kai pamatai, kaip iš susižavėjimo aikčioja pirmąkart keltu plaukiantys žmonės.“ Intensyviausias judėjimas būna tarp Joninių ir Žolinės. Savaitgaliais, kai gražūs orai, Čiobiškio keltas kitąsyk perkelia iki 25 automobilių, bet dažniausiai – 2–5 mašinas.

Čiobiškio keltas vienodu atstumu – po 35 kilometrus – nutolęs nuo Vievio ir Jonavos tiltų per Nerį. Tad jeigu jis neveikia, norint patekti į kitą krantą reikia važiuoti apie 70 kilometrų. O upe plaukiama apie 5 minutes. Keltu perkelti automobilį kainuoja 4,50 euro, už sunkvežimį imama 5,50 euro. Kaina pėsčiajam – pusantro euro, dviratininkui – pustrečio.

"Vilkynė" – galingiausias upių keltas Lietuvoje./Kauno rajono savivaldybės nuotrauka

Didžiausias Lietuvoje

Ties Vilkija automobilius ir pėsčiuosius nuo 2000-ųjų kelianti „Vilkynė“ – didžiausias upių keltas Lietuvoje. Į šį motorinį laivą telpa 7–8 automobiliai, bet paprastai plukdomi ne daugiau kaip septyni.

Keltas veikia nuo balandžio pabaigos iki Vėlinių. Jo apkrova nemenka, nes kelias sausuma į kitą Nemuno krantą veda per Kauno arba Jurbarko tiltus. Iki artimiausio tilto Kaune – beveik 30 kilometrų. „Pavyzdžiui, liepos 26-oji buvo įprasta darbo diena, perkėlėme iki 20 automobilių“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino „Vilkynės“ darbuotojai. Automobilio perkėlimas per Nemuną šiuo keltu kainuoja 4 eurus, pėsčiajam kelionė atsieina 30 centų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"