TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelininkai prašo vairuotojų būti atlaidiems

2013 07 30 6:00
Kelininkai teigia, kad nebloga išeitis išvengti spūsčių automagistralėse - apvažiuoti remontuojamą ruožą. LŽ archyvo nuotraukos

„Atsiprašome vairuotojų dėl vykdomo remonto automagistralėse“, - dienraščiui LŽ sakė valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis inžinierius Kazimieras Eirošius. Tokius žodžius kelininkas taria kreipdamasis pirmiausia į tuos vairuotojus, kurie piktinasi spūstimis, šią vasarą dėl remonto nuolat atsirandančiose didžiausiose šalies kelių arterijose.

Automagistralė A2 jungia Vilnių ir Panevėžį, A1 – Vilnių ir Klaipėdą. Būtent šiame kelyje vykdomi remonto darbai siutina į spūstis patekusius nekantriausius vairuotojus. Greitai prasidės ir automagistralės A2 dar šešių ruožų remontas – kelininkai jau iš anksto pasirengę, kad jų pusėn bus laidomos pykčio strėlės.

Tiesa, jų tikimasi daug mažiau, nei buvo (ir greičiausiai dar bus) sulaukta iš tų vairuotojų, kurie karštais birželio pabaigos ir liepos pradžios savaitgaliais automagistrale A1 grįždavo pailsėję Palangoje ar kitose Lietuvos pajūrio vietose. Iki šiol Vilniaus-Klaipėdos automagistralėje remontuojami 4 ruožai – Žemaitijoje. Prie kai kurių karštaisiais sekmadieniais susidarydavo net iki penkių kilometrų siekiančios automobilių eilės. Vairuotojams ir jų keleiviams tekdavo ištverti nuo pusvalandžio iki dviejų ar trijų valandų.

Laukimo ir karščio išvarginti žmonės dėl esą netinkamu metu atliekamų darbų ir tarpusavyje, ir žiniasklaidai vis plūdo kelininkus, skambučių bei elektroninių laiškų sulaukė ir dienraštis LŽ.

„Vairuotojų tik galime atsiprašyti ir stengtis paaiškinti, kodėl taip viskas vyksta. Tikimės supratimo, palaikymo ir atlaidumo“, - sakė visus Lietuvos didžiuosius kelius prižiūrinčios vienas vadovų K.Eirošius.

Be remonto – 10 metų

Kelių specialistas atkreipė dėmesį, kad nuo 2009-ųjų A1 ir A2 kelyje suremontuota tik 6,89 km kelio atkarpa. Pasak LŽ pašnekovo, civilizuotų šalių piliečiams toks kelių remonto tempas turbūt keltų siaubą.

„Vilnių ir Klaipėdą jungiančioje automagistralėje A1 didžiausias eismo intensyvumas yra ties Kaunu – per dieną ten pravažiuoja iki 50 tūkst. transporto priemonių. Jei skaičiuotume, jog viena transporto priemone važiuoja vidutiniškai trys žmonės, eismo intensyvumas šioje vietoje toks, kiek gyventojų Italijoje, kurioje gyvena apie 60 mln. žmonių. Eismo intensyvumas ties Vilniumi, kur vidutiniškai pravažiuoja 20 tūkst. transporto priemonių per dieną, galima lyginti su galbūt vidurio Prancūzija. O dabar pažiūrėkime, kiek vienam automagistralės kilometrui pinigų išleidžia italai ir prancūzai, o kiek – mes. Net ir stojus juodžiausioms krizės dienoms Italijos ir Prancūzijos kelininkai savo greitkeliams remontuoti gaudavo po kelis milijardus eurų, o mes nuo 2010 iki 2012 metų - nė lito“, - stebėjosi ,,Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius.

Anot jo, prošvaisčių atsirado tik šiemet. Keturiems automagistralės Vilnius-Klaipėda ruožams rekonstruoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir valstybės biudžeto gauta iki 92 mln. litų, šešiems automagistralės Vilnius-Panevėžys ruožams – 70 mln. litų. „Atkreipiu vairuotojų dėmesį, kad remontuojame tik tuos ruožus, kuriuose kapitalinius remonto darbus reikėjo atlikti jau prieš dešimt metų“, - pažymėjo VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai.

M.Rinkevičius: „Apie remontuojamus automagistralių ruožus kasdien skelbiama informacija Lietuvos automobilių kelių direkcijos svetainėje Eismoinfo.lt.“

Alternatyva – lūžtančios mašinos

Kas būtų, jei kelininkai neremontuotų tų kelio atkarpų, kurias remontuoti jau ne reikia, o tiesiog privalu? „Kelio dangai visiškai nusidėvėjus, joje atsiradus išdaužų, gilių provėžų ar panašiai, kelionė iš Klaipėdos į Vilnių, net ir ne piko metu, truktų jau ne tris ar keturias valandas, o dar daugiau. Ar tikrai to norėtume?“ - retoriškai klausė M.Rinkevičius.

Važinėdami netaisytomis automagistralėmis vairuotojai nukentėtų ir finansiškai kišdami didelius pinigus savo automobiliams remontuoti. „Pirmiausia duobėtame kelyje lūžta važiuoklės, ypač jei važinėjama didesniu greičiu. Nuolatinė vibracija daro žalą ir kitiems mašinos mechanizmams. Defektams pašalinti reikėtų milžiniškų pinigų“, - kalbėjo vienas VĮ „Automagistralė“ vadovų.

Pasak K.Eirošiaus, Lietuvoje daugiausia dar sovietiniais metais tiestoms magistralėms kapitalinis remontas buvo numatytas atlikti vidutiniškai kas 17 metų. „Tačiau dėl lėšų stokos automagistrales remontuojame daug rečiau – vidutiniškai kas 23 metai. Ir tai su sąlyga, jei tempas bus toks, koks yra šiais metais. Tačiau ne visi metai tokie. Išeitų, kad šešerius metus jie be kapitalinio remonto, o per tą laikotarpį keliai ypač nusidėvi. Mes džiaugiamės kiekviena investicija į kelius, ypač tuos, kuriems remontas yra gyvybiškai būtinas“, - sakė LŽ pašnekovas.

„Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojo-vyriausiojo inžinieriaus teigimu, vairuotojai turėtų suprasti, jog kelio remontas daromas ne dėl grožio, o pirmiausia – dėl pačių vairuotojų. „Juk kuo geresnis kelias – tuo mažiau išlaidų turėsite automobilio eksploatacijai. Dar svarbiau – sutaisytas kelias tampa saugesnis, jame įvyksta daug mažiau avarijų. Investicijos į kelius greitai atsiperka ir duoda naudos“, - kolegai pritarė ir ,,Automagistralės“ direktorius Vladislovas Molis.

Priekaištai kelininkams neturi pagrindo

Vairuotojai kaltina kelininkus, kad šie, pavyzdžiui, itin judrioje automagistralėje A1 Vilnius-Klaipėda, esą neišnaudoja visų galimybių išvengti spūsčių. Tarkim, liepos pradžioje į redakciją kreipėsi iš atostogų Palangoje grįžusi vilnietė, kuriai, pasak jos pačios, spūstys kelionę pailgino maždaug dviem valandomis. „Argi negalima remontuoti kelių ne vasarą, per pačias atostogas, o rudenį, žiemą arba pavasarį? Manau, derėtų kelininkams prieš remontuojamus ruožus pastatyti apvažiavimo ženklus, kad žmogus ruožą greitai ir sėkmingai aplenktų. Tačiau Vilniaus-Klaipėdos automagistralėje niekur tokių nemačiau“, - elektroniniu paštu atsiųstame laiške išeitis siūlė sostinės gyventoja.

Į redakciją paskambinusiam Kauno gyventojui užkliuvo tai, kad kelininkai darbus atlieka dieną, o nedirba, pavyzdžiui, nakties metu, kai eismo intensyvumas mažas? „Pagaliau ar nebūtų racionaliau iš anksto pasiūlyti kitą trasą, kad ja važiuodami vairuotojai namus pasiektų be kliūčių?“ - klausė kaunietis.

Remontuojamose automagistralėse kelininkai daro viską, kad būtų išvengta spūsčių.

Pasak VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai M.Rinkevičiaus, kelininkai svarstė, kaip padaryti geriau, kad susidarytų kuo mažiau spūsčių. Ir prieita prie išvados, jog geriausia išeitis yra ta, kuri sena kaip gyvenimas – keturių eismo juostų žaliąja juosta atskirtoje magistralėje remontuojant vieną jos pusę leisti automobiliams važiuoti kita puse. „Ar įsivaizduojate, kas būtų, jeigu eismą iš pajūrio nukreiptume, sakykime, vien tik senuoju Žemaičių plentu ar Panemune? Juose atsitikus menkiausiai avarijai atsirastų tokios spūstys, apie kokias net pagalvoti nesinori. Tuomet jau vairuotojai kelyje praleistų galbūt ir parą“, - sakė LŽ pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad lengvai apvažiuoti kliūtis gali padėti ir šiuolaikinės technologijos. „Pavyzdžiui, dauguma vairuotojų turi navigatorius, kurie galėtų labai praversti renkantis maršrutą. Juk, tarkime, iš Palangos grįžti į Vilnių galima ne tik per Kauną, bet ir per Šiaulius, Panevėžį, panemune, kitais vaizdingais maršrutais. O apie taisomus automagistralių ruožus kasdien skelbiama informacija Lietuvos automobilių kelių direkcijos svetainėje Eismoinfo.lt, kurią galima vartyti tiesiog mobiliajame telefone. Be to, vairuotojas, nuvažiavęs į vieną pusę, šiuo atveju – į pajūrį, turėtų matyti, kurie kelio ruožai yra remontuojami, ir grįždamas, jei nenori pakliūti į spūstis, jų vengti rinkdamasis kitą maršrutą“, - tikino M.Rinkevičius.

„Remontuoti kelius žiemą yra tas pat, kas slidinėti vasarą, - atsakydamas vairuotojai iš Vilniaus sakė M.Rinkevičius. - Orai kartais leidžia kelių sankasos darbus pradėti kovą, tačiau šiemet iki pat gegužės buvo žiema, kelio danga įšalusi, tad iš visų jėgų ir dirbame vasarą." Pasak K.Eirošiaus, automagistralėse dirbti tamsiuoju paros laiku nėra jokių galimybių, nes taisomi kelio ruožai nėra apšviesti. „Pasišviesdamas balana juk nedirbsi“, - juokavo „Automagistralės“ specialistas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ "Automagistralė"

Remontuojami ruožai automagistralėje A1 Vilnius-Klaipėda (km)

Kelio ruožai, kuriuose vyksta remontas Ruožo ilgis (km)

187,2-190 2,8

205,2-216,95 11,45

220,05-278,02 7,97

240-247,7 7,8

Šaltinis: „Automagistralė“.

Remontuojami ruožai automagistralėje A2 Vilnius-Panevėžys (km)

Kelio ruožai, kuriuose vyksta remontas Ruožo ilgis (km)

17-21,01 4,01

18,58-25,50 6,92

31-33,82 2,82

31-33,01 2,04

33-36 3,00

65,64-68,78 3,14

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"