TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelininkams pridės rūpesčių artėjanti žiema

2011 10 12 0:00
Vienas svarbesnių Lietuvos siekių yra valstybinės reikšmės kelius kuo greičiau priartinti prie europinių standartų.
LAKD archyvo nuotrauka

Dvidešimties metų sukaktį mininti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos baigė karštą vasaros sezoną. Nors orai pamažu vėsta, prasidėjęs ruduo ir besiartinanti žiema kelininkams pažers naujų darbų ir "karštų" išbandymų.

Lietuvoje eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose per pastaruosius 20 metų padidėjo du kartus, vežamų krovinių apyvarta išaugo apie 3,6 karto, žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo beveik 4 kartus. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliams tenka apie 80 proc. visos šalies ašies apkrovos, o kelių vertė valstybės turto sąraše siekia 6,16 mlrd. litų.

Šiandien Lietuvoje driekiasi daugiau kaip 81 tūkst. kilometrų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis - daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų, iš jų magistraliniai keliai sudaro 1738 kilometrus, krašto keliai - 4937, rajoniniai - 14,5 tūkst. kilometrų.

Magistraliniai keliai - tai svarbiausios Lietuvos transporto jungtys. Kartu jos yra ir tarptautinių transporto koridorių dalis. Magistraliniams keliams tenka daugiau kaip pusė visais Lietuvos keliais nuvažiuotų kilometrų ir apie 80 proc. kelių transporto vežamų krovinių. Visi magistraliniai ir krašto keliai bei maždaug pusė rajoninių kelių yra asfaltuoti. Ne veltui vienas svarbesnių Lietuvos siekių - kuo greičiau priartinti valstybinės reikšmės kelius prie europinių standartų.

Dirba be atvangos

Lietuvoje 365 dienas per metus valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atlieka 11 valstybės įmonių, iš jų 10 sudarytos teritoriniu principu, o VĮ "Automagistralė" - linijiniu principu. Šiai įmonei priklauso kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys priežiūra.

Klaidinga manyti, kad valstybinės reikšmės keliuose darbai atliekami tik šiltuoju metų laiku. Anaiptol! Kelininkai be atvangos dirba ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą bei ankstyvą pavasarį. Atliekamų darbų pobūdis priklauso nuo sezono.

Vasarą kelininkai daugiausia taiso valstybinės reikšmės automobilių kelių asfatbetonio dangą, tvarko žvyrkelius ir kelkraščius, ženklina kelius. Kelių tarnybos prižiūri kelių infrastruktūros objektus, atlieka kitus būtinus darbus.

Žiemą daugiausia dėmesio skiriama tam, kad keliai būtų nuvalyti, tinkamai prižiūrėti ir maksimaliai užtikrintas eismo saugumas.

Dėmesys saugumui

Jau devynis mėnesius LAKD vadovaujantis Skirmantas Skrinskas LŽ teigė, jog direkcija, nepaisydama visų sunkumų, toliau sieks užsibrėžtų tikslų. Kaip prioritetą jis įvardijo saugaus eismo užtikrinimą, efektyvų europinių pinigų panaudojimą, kokybišką kelių priežiūrą tiek vasarą, tiek žiemą.

- Ne kartą viešai minėjote, kad saugaus eismo užtikrinimas yra vienas svarbiausių LAKD uždavinių. Kaip sekasi įgyvendinti šią gana nelengvą užduotį?

- Išguiti tragiškas nelaimes iš kelių tikrai nelengva, tačiau mes tam pasiryžę. Naudojame tiek inžinerines, tiek socialines ir švietėjiškas priemones. Kad būtų geresnis eismo saugumas keliuose, rekonstruojamos sankryžos - pirmenybė teikiama žiedinėms ir skirtingų lygių sankryžoms įrengti, - tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiami atitvarai, pavojingų kelių ruožų apšvietimas, saugumo salelės, inžinerinės greičio mažinimo priemonės gyvenvietėse. Magistraliniuose ir krašto keliuose sėkmingai veikia greičio mėgėjus tramdanti stacionarių greičio matuoklių sistema. Be to, aktyviai vykdoma švietėjiška veikla. Kovodami su nelaimėmis keliuose dirbame kartu su Bažnyčia, bendruomenėmis ir, suprantama, su policija. Neabejoju, kad tokios priemonės, atviri, nuoširdūs pokalbiai su žmonėmis duoda ne mažesnį efektą negu inžinerinės priemonės.

Nežinau, ar tai mūsų nuopelnas, tačiau avaringumo statistika, nors ir neleidžia atsipalaiduoti, leidžia bent šiek tiek pasidžiaugti laimėjimais. Juk nuo 2006 metų iki dabar žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Manau, tokio spartaus avaringumo mažėjimo pasiekta tik suvienijus visų suinteresuotų institucijų pajėgas.

Sėkmingas ES lėšų panaudojimas

- LAKD garsėja kaip viena iš nedaugelio valstybinių įstaigų, sėkmingai naudojančių Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Kur slypi viso to paslaptis?

- Didelės paslapties čia nėra, tai tiesiog kruopštaus, nuoseklaus ir įžvalgaus darbo rezultatas. O jei konkrečiau - šiandien LAKD sėkmingai yra panaudojusi apie 70 proc., arba daugiau kaip 1,6 mlrd. litų, europinių lėšų iš 2007-2013 metų programos. Mano žiniomis, tuo negali pasigirti nė viena kita Lietuvos institucija. Tikiuosi, iki šių metų pabaigos pavyks panaudoti apie 80 proc. keliams skirtų europinių lėšų. Verta paminėti, kad efektyviai naudojant ES fondų pinigus pavyko įgyvendinti ne vieną sudėtingą ir visuomenės poreikiams svarbų projektą. Nemažai darbų dar tebevyksta, viliuosi, jie bus baigti laiku.

Noriu pabrėžti, kad LAKD pasirengusi ir toliau efektyviai panaudoti papildomas ES paramos lėšas ir investuoti į kelių investicinius projektus, kurių ekonominė-socialinė grąža valstybei sudaro vidutiniškai apie 12 procentų. Jei, tarkime, ES parama būtų perskirstyta tarp administruojančių institucijų, rizikuojančių nespėti panaudoti lėšų, mes pasirengę padėti valstybei ir visuomenei.

Iššūkiai laukia žiemą

- Prasidėjo ruduo, artėja ir vairuotojams bene sudėtingiausias žiemos laikotarpis, kai eismo sąlygos taps sudėtingos. Kaip žadate tvarkytis šiemet, jei kraštą vėl sukaustys speigai, o kelius nuklos storos sniego paklodės?

- Ne paslaptis, kad kelių priežiūra žiemą - brangus malonumas. Pavyzdžiui, vienas didelis automobilinis barstytuvas per 2 valandų reisą nuvalo ir pabarsto apie 30 kilometrų kelio. Vieno tokio reiso kaina - iki 3000 litų. Tačiau LAKD valstybinės reikšmės kelių priežiūrą žiemą organizuoja atsižvelgdama į kelių priežiūros finansavimą.

Kiekvienos grupės valstybinės reikšmės keliai prižiūrimi pagal atitinkamą priežiūros lygį. Pirmiausia valomi ir barstomi magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias. Tokia kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti didesnį transporto pralaidumą ir eismo saugumą.

Ruošiantis artėjančiai žiemai dalis senų ir susidėvėjusių mechanizmų bus pakeisti naujais. Šiais metais valstybės įmonės įsigis 9 traktorinius valytuvus, 23 automobilinius valytuvus-barstytuvus, 5 pakabinamus rotorinius sniego valytuvus.

Norėčiau atkreipti visų vairuotojų dėmesį: kad ir kokia operatyvi būtų kelių priežiūra, kad ir kiek daug technikos dirbtų keliuose, sningant ir pustant eismo sąlygos vis vien bus prastos - gamta stipresnė už žmogų. Todėl vairuotojai turėtų ir patys pasirūpinti, kad žiemą kelionė automobiliu būtu saugi, kad jie nepatirtų nenumatytų "nuotykių".

Šių metų spalio pabaigoje LAKD rengia staigmeną vairuotojams ir visiems kitiems eismo dalyviams. Jau kitą savaitę direkcija naujoje interneto svetainėje eismoinfo.lt pristatys visą informaciją apie kelius ir eismo sąlygas. Svetainėje realiu laiku bus pateikiamos žinios apie kelio darbus ir jų trukmę, eismo intensyvumą ir vidutinį greitį tam tikruose ruožuose, perspėjama apie eismo sutrikimus, apribojimus keliuose dėl gamtinių sąlygų, eismo įvykių ar kitų priežasčių, taip pat bus teikiama informacija apie oro sąlygas, kelio dangos būklę ir kita.

Investicijų į kelius nauda

Keliams išleisto 1 lito grynoji nauda per projekto gyvavimo laikotarpį sudaro vidutiniškai apie 3,3 lito. Transporto infrastruktūros nauda visuomenei taip pat neabejotina. Tai - sumažėjusios laiko gaišaties sąnaudos, sumažėjusios transporto priemonių eksploatavimo išlaidos, sumažėjusios avaringumo išlaidos, sumažėjusi žala dėl aplinkos taršos, sumažėjusios kelio eksploatavimo išlaidos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"