TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelininkų darbymetis nesibaigia

2007 12 19 0:00
Virgaudas Puodžiukas, LAKD generalinis direktorius: "Sparčiai didėjant automobilių srautui, būtina ne tik išsaugoti eismui tinkamus kelius, bet ir, nepaisant lėšų stygiaus, plėtoti kelių tinklą ir gerinti saugaus eismo sąlygas."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos surengtoje tradicinėje spaudos konferencijoje pristatyti pagrindiniai šiais metais atlikti valstybinės reikšmės kelių tiesimo, priežiūros, rekonstrukcijos darbai, jų finansavimas ir svarbiausi ateinančių metų planai.

Komentuodamas dabartinę valstybinės reikšmės kelių, kuriems tenka 80 proc. kelių transportu pervežtų krovinių, padėtį, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas akcentavo nepaliaujamai didėjančius sunkiojo transporto srautus. Todėl vienas svarbiausių LAKD uždavinių - sustiprinti kelių dangas europinėms apkrovoms. Deja, pasak V. Puodžiuko, vis dar stingant lėšų šiandien esame sustiprinę tik 20 proc. magistralinių ir krašto kelių.

Gelbsti ES parama

Kelių direkcija iš 2004-2006 metų ES paramos planavimo periodo struktūrinės pagalbos lėšas panaudojo 95 proc., o Sanglaudos fondo - 97,6 procento. Tai, pasak V. Puodžiuko, rodo, kad rengti konkursai atitiko objektų vertę, sėkmingai panaudota darbo su Pasaulio bei Europos vystymo ir plėtros bankais, pirmiesiems suformulavusiems, kokius reikalavimus turėtume kelti rangovams, patirtis. Šalies kelininkai pradėjo naudoti ir 2007-2013 metų ES paramos lėšas. Rekonstruojamas Vilniaus-Kauno kelias, įsibėgėja 2007-2008 metų Žvyrkelių asfaltavimo programos darbai. Su įvairiais rangovais jau pasirašyta 16 sutarčių.

Griežtesnė atranka

LAKD generalinio direktoriaus teigimu, intensyvėjant eismui, didėjant vartotojų poreikiams konkursuose siekiant išsiaiškinti geriausią rangovą vyksta vis griežtesnė atranka. Kaip antai, anksčiau kelio Vilnius-Kaunas ruožai būdavo suremontuojami tik per pusmetį. Tačiau jau pernai 4-5 km ilgio ruožus rangovai suremontuodavo per du su puse mėnesio. Ir ne visada pigumas tampa pagrindine sąlyga. Pasak V. Puodžiuko, naudojantis keliu Vilnius-Kaunas visos išlaidos transportui per metus sudaro 400 mln. litų. Ilgiau uždelstas remontas ne tik trukdytų eismui, bet ir išlaidos šoktelėtų iki 500 mln. litų. "Todėl svarbu, kad konkursą laimėjusi įmonė darbus atliktų kokybiškai ir per trumpiausią laiką. Tam ji privalo turėti modernios technikos, būti pasirengusi ir sukaupusi patirties atliekant valstybinius užsakymus tokio sudėtingumo objektuose", - sako V. Puodžiukas.

Skiria daugiau lėšų

Apibūdindamas tolesnes ES paramos transporto sektoriui, taigi ir mūsų valstybiniams keliams, perspektyvas, LAKD generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse šalyse vienam kelio km skiriama nepalyginamai daugiau lėšų. Štai lenkai į 18 tūkst. km savo valstybinės reikšmės kelių (Lietuvoje jų - daugiau kaip 21 tūkst. km) planuoja per minėtą laikotarpį investuoti 115 mlrd. zlotų (103,5 mlrd. litų). Tuo tarpu Kelių direkcijai 2007-2013 metų periodui iš ES biudžeto numatyta skirti apie 2 mlrd. litų.

Pasak V. Puodžiuko, nepaisant lėšų trūkumo, didėjant automobilių srautui, būtina išsaugoti eismui tinkantį kelių tinklą. Taip pat tiesti kelius nedarkant aplinkos, gerinti saugaus eismo sąlygas.

Dėmesys saugiam eismui

LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas pabrėžė, kad 2007 metais ypatingas dėmesys skirtas valstybinių kelių avaringoms sankryžoms, kuriose eismo įvykių padariniai būna itin skaudūs. Šiais metais rekonstruota 12 tokių sankryžų, 6 iš jų pertvarkytos į žiedines. Tyrimai ir užsienio šalių praktika rodo, kad žiedinėse sankryžose net 60 proc. sumažėja avaringumas. Į tokias sankryžas transporto priemonės važiuoja lėčiau, todėl ir padariniai būna kur kas švelnesni. Tik vienoje iš pernai įrengtų 7 žiedinių sankryžų įvyko įskaitinė avarija.

Pagerino sąlygas

Pasak A. Janušausko, diegiant saugos priemones 11-oje pavojingų ruožų įrengtas apšvietimas. Bendras apšviestų ruožų ilgis - 10,5 kilometro. Pėsčiųjų ir dviračių takai įrengti 29 valstybinių kelių ruožuose. Iš viso nutiesta 72 km takų (pernai - 46 km). Metaliniai apsauginiai atitvarai pastatyti, pakeisti arba atstatyti 82 km ilgio kelio ruožuose (pernai - 30 km). Siekiant sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais pavojų aptverta 38 km tinklo tvorų. Šiemet baigtas dar 2004 metais pradėtas eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių projektas, pagerinęs eismo sąlygas Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių regionuose. Įgyvendinant projektą atlikta darbų už 79,5 mln. litų, vien šiemet - už 28,7 mln. litų. Projektas buvo finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros bei Europos regioninės plėtros programos lėšomis.

Paskatino prisisegti

Šiemet per radiją ir televiziją gerokai intensyviau rodyta socialinė reklama. Viena labiausiai pastebėtų - reklama su mergaite, eismo įvykio metu iškrentančia pro priekinį mašinos langą. Šis vaizdo klipas įstrigo net 84 proc. televizijos žiūrovų. "Trečdalis jų prisipažino, kad tai juos paskatino prisisegti saugos diržą", - sakė A. Janušauskas. LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas taip pat priminė, kad saugos diržų efektyvumą imituojantys įrenginiai šiemet po Lietuvą keliavo 63 dienas (pernai - 38 dienas). Atitinkamai beveik dvigubai daugiau eismo dalyvių įsitikino saugos diržų būtinumu. Regioninės kelius prižiūrinčios įmonės aktyviai bendradarbiavo su apskričių savivaldybėmis: kartu organizavo imitacinių įrenginių demonstravimą, mokyklose ir seniūnijose platino atšvaitus, surengė konkursą-akciją "Sutik 2008-uosius sveikas ir gyvas".

Baigta rekonstrukcija

Pasak LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, šiais metais baigta dviejų magistralinių kelių - Vilnius-Prienai-Marijampolė ir Šiauliai-Palanga - rekonstrukcija. Darbai vyko pagal transeuropinio transporto tinklo plėtros projektą. Buvo sustiprinta ir paplatinta danga, įrengtos aplinkosaugos priemonės: pakeisti gyvenamųjų namų langai, pastatyta tinklo tvora, įrengta aikštelė pavojingiems krovinių pervežimams tikrinti, įdiegtos paviršinių nuotekų sistemos. P. Tekorius pabrėžė, kad šiemet rekonstruota 127 km transeuropinių kelių tinklo, 182 km krašto, rajoninių ir magistralinių kelių, nepriklausančių transporto koridorių tinklui, apdorota 378 km dangų.

Naudojantis ES struktūrinių fondų parama šiais metais baigiama 2006-2008 metų Žvyrkelių asfaltavimo programa. 2007 metais išasfaltuota 260 km žvyrkelių. Spaudos konferencijos dalyviams įteikti leidiniai žiemos kelių priežiūros, saugaus eismo ir naudotojo mokesčio magistraliniuose keliuose temomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"