TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelininkų dėmesys nukrypo į gyvenvietes

2012 11 21 9:09
Asfaltuojant gyvenvietes pradėti naudoti nauji asfalto mišiniai yra maždaug perpus pigesni, nei tradicinis asfaltas. /LAKD nuotraukos

Iki 2012-ųjų pabaigos likus apie pusantro mėnesio Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) apžvelgė besibaigiančiais metais atliktus darbus.

LAKD direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus tvirtinimu, nors dėl krizės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos ir buvo gerokai apkarpytos, projektai nesustojo. "Šiais metais baigėme ar dar vykdome keletą didelių ir mažesnių projektų, kurie juntamai pagerins eismo saugumą, sumažins automobilių spūstis", - sakė P.Tekorius.

KPPP finansavimo 2012 metų sąmatoje iš viso - 1 057,319 mln. litų.

Atidarė ilgiausią estakadą

- Bene daugiausia žiniasklaidoje kalbama apie Jakų žiedo estakados ir pietinio Vilniaus aplinkkelio projektus. Kaip vyksta jų darbai?

- Iš tikrųjų labiausiai pastebimas šių metų kelininkų projektas - ilgiausia Lietuvoje 552 metrų Jakų žiedo estakada Palangos-Kauno kryptimi. Ji buvo atidaryta spalio mėnesį, o šiuo metu dar baigiamas Jakų sankryžos tarpinis etapas. Šiek tiek anksčiau automobilių srautai jau galėjo judėti nuo Kauno Palangos link (estakados ilgis - 317 metrų).

Statant Jakų žiedo estakadą bus panaudota 160 mln. litų, kurių 85 proc. skirta iš Europos Sanglaudos fondo, o kiti - iš šalies biudžeto. Beje, tokiu santykiu finansuojami visi Europos Sąjungos remiami projektai.

Įpusėjome 200 mln. litų vertės pietinio Vilniaus aplinkkelio darbus. Pirmasis darbų etapas, kai buvo nutiestas aplinkkelio ruožas nuo Gariūnų iki Lentvario gatvės, jau baigtas. Dabar intensyviai vykdomi antrojo ir trečiojo etapo darbai. Iš viso numatoma nutiesti 7,5 km keturių juostų kelią. Taigi Vilnius turės modernią keturių juostų magistralinę gatvę, jungsiančią Minsko plentą, būsimą vakarinį aplinkkelį, magistralę Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei Vaidotus, kur bus statomas didelis intermodalinis terminalas. Darbus numatyta baigti kitais metais. Atidarius aplinkkelį juo pirmiausia bus nukreipiamas sunkusis transportas, kuris dabar kerta sostinę per patį jos centrą. Kai bus atidarytas pietinis aplinkkelis, gerokai sumažės automobilių spūstis Vilniaus centre, jame turėtų labai sumažėti ir oro tarša.

Didiesiems projektams iki 85 proc. lėšų skiria Europos Sąjunga.

Moderniausias aplinkkelis - Kairiuose

- Tačiau labai brangus aplinkkelis tiesiamas ne vien Vilniuje?

- Taip. Šiuo metu tiesiami dar du aplinkkeliai - Kairiuose (Šiaulių r.) ir Priekulėje (Klaipėdos r.). Eismo saugumo požiūriu ypač svarbus yra Kairių aplinkkelis. Miestelį kerta judri Panevėžio-Šiaulių trasa, kurioje įvyko daugybė avarijų, dažna jų pareikalavo ir žmonių aukų. Didelį avaringumą Kairiuose buvo mėginama sumažinti įrengiant miestelyje saugos saleles, šviesoforus, atitvarus, bet net tai nepadėjo išvengti tragiškų eismo įvykių. Todėl vienintelė galimybė padidinti eismo saugumą - įrengti Kairių aplinkkelį.

Šiais metais jame virte virė darbai. Devynių kilometrų ilgio Kairių aplinkkelis kainuos 125 mln. litų. Tai bus moderniausias tokios kategorijos kelias Lietuvoje. Jis turės dvi dviejų lygių sankryžas ir sujungiamuosius kelius. Darbus numatyta baigti šiemet.

Prie daugelio mūsų gyvenviečių reikėtų nutiesti aplinkkelius. Ypač jie praverčia ten, kur per gyvenvietes dažnai važinėja keliasdešimt tonų sveriantys vilkikai su priekabomis. Gyventojai nuolat skundžiasi dėl jų keliamo triukšmo, taip pat dėl vibracijos, nes byra ir skyla namų pamatai, dūžta langai. Tačiau blogiausia, kad buvo atvejų, kai vilkikai vidury gyvenvietės nuvažiuodavo nuo kelio ir sukeldavo net žmonių gyvybėms gresiančių avarijų. Dėl to kiekvienas naujas aplinkkelis reiškia ir išgelbėtas žmonių gyvybes.

Šiuo metu antras aplinkkelis tiesiamas ir šalia Priekulės. Pusseptinto kilometro ilgio 41 mln. litų kainuojantį aplinkkelį numatyta baigti 2014 metais, bet rangovai irgi žada projektą baigti metais anksčiau.

- Kokius iš didžiausių atnaujintų kelių galėtumėte paminėti?

- Yra įvykdyta arba dar vykdoma nemažai projektų, iš jų didesni - 30 mln. litų vertės kelio Vilnius-Lyda vienuolikos kilometrų ruožai ties Šalčininkais, kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruožo nuo 92,5 iki 98-ojo kilometro, "Via Balticos" dešimties kilometrų atkarpos prie Latvijos sienos rekonstrukcija ir t. t.

Tiesa, rekonstruojamų kelių galėtų būti ir daugiau, tačiau koją kiša krizė ir dėl jo atsiradusi lėšų stoka. Pavyzdžiui, šiemet nebuvo rekonstruotas nė vienas greitkelio Vilnius-Kaunas kilometras, nors kai kuriuose neseniai penkiasdešimtmetį minėjusio kelio ruožuose verkiant reikia remonto.

Anot P.Tekoriaus, 2012 m. buvo nutiesta arba rekonstruota kelių, kurių vertė maždaug 200 mln. litų.

Išbandytos naujos technologijos

- Šių metų pradžioje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sakė, jog 2012-aisiais daugiau dėmesio bus skiriama iki šiol neasfaltuotų gyvenviečių gatvėms asfaltuoti. Ar daug spėjote nuveikti?

- Šiais metais buvo naujai asfaltuota 83 km gatvių kaimo gyvenvietėse. Svarbu ir tai, kad tiesdami jas išbandėme naujas, maždaug perpus pigesnes technologijas.

Gyvenviečių gatvės buvo išasfaltuotos anksčiau patvirtinus bituminių dangų įrengimo technologijas. Buvo nuspręsta keliuose per gyvenvietes, kur mažas eismo intensyvumas, vietoj tradicinės dangos (kelio rekonstrukcija įrengiant asfaltbetonio dangą) taikyti racionalesnes, labiau pritaikytas neintensyvaus eismo keliams technologijas, kurios sėkmingai įgyvendintos Skandinavijos šalyse: dvigubo paviršiaus apdaro ant skaldos pagrindo sluoksnio, dvigubo paviršiaus apdaro ant hidrauliniais rišikliais ir specialiaisiais preparatais sustiprinto (stabilizuoto) pagrindo sluoksnio ir minkštojo asfalto dangas.

Paviršiaus apdaras jau buvo išbandytas prieš keletą metų Telšių ir Šilutės rajonuose. Pasiteisinusi technologija paskatino tolesnį jos taikymą. Minkštojo asfalto technologija Lietuvos keliuose 2012-aisiais pradėta naudoti pirmą kartą.

Ši technologija jau pritaikyta dviejuose keliuose Kupiškio ir Lazdijų rajonuose: kelyje Subačius-Čečeliai (ruožas nuo 0,65 iki 1,75 km) ir kelyje Veisiejai-Vainiūnai-Barzdžiūnai (ruožas nuo 0,75 iki 3,30 km). Danga jau įrengta, vyksta apdailos ir kiti baigiamieji darbai.

Dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiai stebi ne tik kelininkai, bet ir mokslininkai. O gyventojai džiaugiasi švaresne, tylesne ir saugesne aplinka.

FAKTAI

Barjeras atsirasti plyšiams - minkštoji danga

Darbus vykdantys rangovai ir specialistai pripažįsta, kad iš skandinavų perimtą minkštojo asfalto įrengimo technologiją puikiai pavyko pritaikyti Lietuvoje. Minkštuoju dėl savo lankstumo vadinamas asfalto mišinys yra geros sudėties ir kokybės, žema klojimo temperatūra mažiau kenkia aplinkai, pagerėjo darbo sąlygos darbininkams. Minkštasis asfaltas yra lankstus, todėl važiuojant sunkiasvoriam transportui neplyšta. Dangos garantinis laikotarpis yra 3 metai, naudojimo laikotarpis - 20 metų. Vykdydami mokslo tiriamąjį darbą "Minkštojo asfalto mišinių technologijos diegimas Lietuvos mažo eismo intensyvumo keliuose", dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiai stebi mokslininkai.

Parengta bendradarbiaujant su LAKD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"