TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelininkų siekius riboja lėšų stygius

2015 02 11 6:00
Šiemet Lietuvos kelių remontui ir plėtrai skirta 388,5 mln. eurų. Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka

Šiandien lygiai mėnuo, kai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pareigas laikinai eina Egidijus Skrodenis, anksčiau dirbęs direktoriaus pavaduotoju. Pasak jo, keičiantis LAKD vadovams gali keistis keliamų tikslų įgyvendinimo būdai, bet tai, kas pradėta įgyvendinti, turi būti tęsiama.

„Tikslai irgi privalo išlikti – visuomenei privalu turėti tokią kelių infrastruktūrą, kokios nusipelno mokėdama mokesčius į biudžetą“, - tvirtino LŽ pašnekovas. Jis taip pat pažymėjo, kad ateityje direkcija privalo tapti dar atviresnė visuomenei. „Kelininkai buvo ir visada privalo būti visuomenės draugai", - teigė E. Skrodenis. Išskirtiniame interviu LŽ dienraščiui laikinasis LAKD vadovas dalijosi kelininkų patiriamais sunkumais, taip pat artimiausiais planais.

Sieks maksimalaus atvirumo

- Ar neerzina vis dar pasigirstanti kelininkų kritika? - LŽ klausė Egidijaus Skrodenio.

- Nors ir kaip būtų skaudu, deja, tokių požymių justi, nors akivaizdu, kad toks požiūris galbūt ir nėra masinis. Ypač tai juntame šaltuoju metų laiku, kai sulaukiame daug pastabų dėl kelių barstymo ir valymo. Taip pat dažnai žmonės skundžiasi dėl nepakankamo žvyrkelių asfaltavimo. Bet viskas daroma tiek, kiek turima lėšų – su gamta nepakovosi ir visų kelių vienu metu nenuvalysi, o neturint pakankamai lėšų - ir neišasfaltuosi.

Egidijus Skrodenis: „Visuomenė privalo turėti tokią kelių infrastruktūrą, kokios nusipelno už mokesčius, sumokėtus į biudžetą per degalų akcizą.“/LŽ archyvo nuotrauka

- Kokių naujienų žadate pateikti įsiklausydami į augančius visuomenės poreikius ?

- Manau, pirmiausia daug nesusipratimų kyla dėl to, kad žmonės neturi pakankamai informacijos apie kelių priežiūros ir plėtros planavimą, kaip paskirstomos lėšos ir panašius dalykus. Tam, kad geriau vieni kitus suprastume, ateityje kelininkai stengsis labiau įsiklausyti į gyventojų poreikius. Jau nuo trečio ketvirčio LAKD priklausančiose interneto svetainėse lakd.lt ir eismoinfo.lt bus pradėti viešinti visi einamųjų ir ateinančių trejų metų kelių infrastruktūros gerinimo planai, tarkim, kurie keliai numatomi asfaltuoti, rekonstruoti ar remontuoti. Visuomenei bus aiškinama, kodėl pasirinkta gerinti būtent tų, o ne kitų kelių būklė.

Pinigų stygiaus padariniai

- Tačiau daliai vairuotojų tikrai bus sunku paaiškinti, kodėl po žiemos keliai vis su provėžomis ar duobėti, o juose kartais galima ir automobilio padangą prakirsti?

- Klausimas tikrai labai skaudus. Kol kas iš paskutiniųjų stengiamės užtikrinti, kad valstybinės reikšmės keliuose neliktų nesutvarkytų duobių. Sunku numatyti, kiek ilgai pajėgsime tai daryti. Bet galiu tiksliai pasakyti, kad kelių būklė sparčiai prastėja, ir kasmet per polaidį jų uždarome vis daugiau... Nieko šioje žemėje nėra amžino, ne išimtis - ir keliai.

O kelininkų tikslas visuomet buvo, yra ir bus vienas ir tas pat – užtikrinti visuomenei geresnius, saugesnius ir komfortiškesnius kelius. Tačiau mūsų siekiai dažnai tik ir lieka siekiais, nes dažniausiai susiduriame su labai realiu pinigų stygiumi.

Akivaizdu, kad pinigų trūkumu skundžiasi beveik visi ūkio sektoriai, ne vien kelininkai. Tačiau valstybinių kelių infrastruktūros priežiūrai ir plėtrai jų ypač trūksta. Ir tų pinigų pirmiausia ne kelininkams trūksta, o pačiai visuomenei, nes būtent ji naudojasi kelių infrastruktūra. Nuo 2009 metų, kai prasidėjo ekonomikos krizė, Lietuvos ūkio nuosmukis iš dalies buvo kompensuojamas tomis lėšomis, kurios buvo skirtos keliams prižiūrėti ir kelių infrastruktūrai plėtoti. Kai buvo sumažintas finansavimas, kelininkai iki šiol nesugeba atnaujinti visų remonto ir priežiūros darbų, kuriuos reikėtų atlikti pagal normatyvus. O tai artimiausiu metu gresia itin dideliu visuomenės nepasitenkinimu ir didelėmis investicijomis.

- Galbūt reikėtų tiesiai šviesiai rėžti: Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) pinigai nuo 2009-ųjų yra karpomi kiekvienais metais šimtamilijoninėmis sumomis vadinamiesiems valstybės bendriesiems reikalams, bet, nors ir žadėta, jie iki šiol nėra grąžinti. Ir nors mes darome visa, ką galime, juk egzistuoja ir mūsų, kelininkų, galimybių ribos?

- Per krizę kelių infrastruktūrai prižiūrėti ir modernizuoti skirtos lėšos buvo daugiausia sumažintos dėl vadinamųjų bendrųjų valstybės poreikių. Jeigu sunkiuoju periodu aukščiausios institucijos mano, kad pinigų labiau reikia kitoms sritims, o keliai gali palaukti, būtina su tuo susitaikyti. Bet kuriuo atveju kelininkai turi dirbti maksimaliai efektyviai ir pagal galimybes užtikrinti, kad kelių infrastruktūra būtų kiek įmanoma geresnė, turint omenyje pinigus, kurie skiriami remontui ir priežiūrai. Tačiau suprantame ir tai, kad kelių būklė artėja prie nusidėvėjimo ribos... Vis dar tikimės, jog artimiausiais metais visi praradimai, susidarę dėl lėšų apkarpymo KPPP, bus kompensuoti, o politikai ir visuomenė supras, kad nors ir kaip lengva visos valstybės problemų sprendimui pinigus paimti iš kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų lėšų, bet kelius prižiūrėti ir modernizuoti taip pat privaloma. Juk niekam nereikia aiškinti, kokios reikšmingos šalies ūkiui ir kiekvienam piliečiui atskirai yra transporto arterijos.

- Kalbate lyg ir būtuoju laiku. Tačiau ir šiemet iš KPPP skirtos 437,2 mln. eurų sumos 86 mln. eurų vėl paimta bendroms valstybės reikmėms. Ir tai yra dvigubai daugiau nei 2014 metais, kai iš KPPP buvo paimta 37,1 mln. eurų. Ar tikrai tikite, kad aukštesnių valstybės instancijų požiūris į kelių problemas pasikeis?

- Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiemet kelių programos sąmata, net ir perpus sumažinus lėšų bendrosioms valstybės reikmėms, vis vien yra šiek tiek didesnė. Aišku, šiemet vėl didėja vietinės reikšmės keliams skiriamų lėšų suma, o valstybinės reikšmės keliams lėšos išaugs nedaug.

Reikia pažymėti, kad šiemet į KPPP gauta papildomai 37,3 mln. eurų. Ši suma valstybės biudžete iš anksto nebuvo numatyta. Ji susidarė dėl padidėjusio Lietuvos vairuotojų sąmoningumo. Kai daugiau jų pradėjo piltis degalus degalinėse, o ne „garažiukuose“ baltarusiškus ar rusiškus, buvo surinkta ir daugiau akcizo mokesčio. Tai, kad šie pinigai buvo skirti kelių infrastruktūrai gerinti, o ne kur kitur, jau nuteikia optimistiškai. Apibendrinant galima pasakyti, kad šiemet KPPP sąmata yra 388,5 mln. eurų, o 2014 metais buvo 307 mln. eurų.

Prioritetas - „Via Baltica“

- Ką iš šiemet KPPP ir ES skirtų lėšų planuojate nuveikti?

- Mes, kaip tranzitinė šalis, pirmiausia turime galvoti, kaip pagerinti eismo sąlygas „Via Balticops“ maršrutu. Iki 2020 metų turime labai ambicingų, su šia transporto arterija susijusių planų. Jau paskelbtas pirmasis konkursas „Via Balticos“ 6 kilometrų atkarpai Kauno rajone rekonstruoti ir papildomoms juostoms nutiesti. Tikimės, kad jau pavasarį prasidės darbai, kuriuos atlikus rekonstruota atkarpa taps modernia, europinius standartus atitinkančia keturių juostų su papildoma žaliąja juosta automagistrale.

2015 metų vasarą ruošiamės paskelbti kitos „Via Balticos“ 10 km atkarpos (nuo Kauno Marijampolės link), esančios Kazlų Rūdos savivaldybėje, rekonstrukcijos konkursą. Tikimės, kad rangos sutartį pavyks pasirašyti dar iki 2015 metų pabaigos. 2016 metais planuojame pasirašyti dar vieną sutartį dėl „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbų Marijampolės savivaldybėje.

Dar šiais metais tikimasi pasinaudojant ES lėšomis pradėti įgyvendinti Panevėžio aplinkkelio projektą. 22 kilometrų ilgio Aukštaitijos sostinę aplenkianti „Via Balticos“ atkarpa bus pertvarkoma iš dviejų juostų į 2+1 tipo kelią, kuriame bus įrengta ir keletas žiedinių sankryžų. Panevėžio aplinkkelis turėtų tapti vienu moderniausių ir saugiausių „Via Balticos“ ruožų, neskaitant ruožo nuo Kauno iki Marijampolės.

- Vis dėlto didžiausias eismo intensyvumas, jei neskaičiuosime su Kauno aplinkkeliu sutampančios „Via Balticos“ atkarpos, yra fiksuojamas automagistralėje Vilnius-Kaunas. Ar joje planuojama atlikti darbų, kurie eismą šia atkarpa padarytų dar patogesnį?

- Stengsimės pasiekti, kad jau 2016 metais iš Vilniaus į Kauną būtų galima važiuoti 130 km/h greičiu (dabar kai kuriuose ruožuose leidžiama važiuoti 110-120 km/h greičiu, o dalyje kelio greitis ribojamas net iki 80 km/h – aut.). Kad įgyvendintume planą, dar šiais metais numatome pradėti ir kitais metais užbaigti plėtoti keletą labai svarbių projektų. Tarkim, esame numatę pakeisti greitkelio Vilnius-Kaunas apsauginį atitvarą saugesniu ir stipresniu tam, kad sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų užkirstas kelias išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir sukelti labai skaudžių avarijų. Taip pat esame numatę pailginti ir sutvarkyti lėtėjimo bei greitėjimo juostas, nes dabartinės neužtikrintų eismo saugumo, kai greitkelyje bus padidinta maksimalaus leistino greičio riba.

Revoliucijos nežada

- O kaip dėl žvyrkelių asfaltavimo programos?

- LAKD prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose dabar yra apie 7200 km žvyro dangą turinčių kelių. Tačiau visiems jiems asfaltuoti pinigų tikrai nepakanka, kad ir kaip direkcija norėtų visus be išimties žvyrkelius paversti kokybiškais, nedulkančiais keliais. 2015 metų pradžioje Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir LAKD pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo išasfaltuoti gyvenvietes kertančius neasfaltuotus žvyrkelius. Taip atokesnių Lietuvos vietų žmones išvaduosime nuo varginančių, o dažnai ir sveikatai kenkiančių dulkių, žvyrkeliams būdingo triukšmo.

- Jau mėnesį laikinai vadovaujate LAKD. Kokius direkcijos ir jai pavaldžių įmonių darbo stiliaus ypatumus išskirtumėte?

- Dėl to, kad keičiasi tam tikri žmonės, darbai ir projektai nesustoja. Kelių direkcijos kolektyvas kaip dirbo, taip ir dirba. Mes esame „įstatyti“ į geras vėžes, turime tikslus, kuriuos stengiamės ir privalome įgyvendinti. Galbūt pasikeitus žmonėms gali keistis jų įgyvendinimo būdai, bet tikslai yra tie patys – visuomenė privalo turėti tokią kelių infrastruktūrą, kokios nusipelno už mokesčius, į biudžetą sumokamus per degalų akcizą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"