TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelionė automagistrale į Vakarų Europą virsta realybe

2014 10 06 6:00
Pasiekti Vakarų Europą modernia automagistrale Varšuvos gyventojai jau gali seniai, tačiau Lietuvos sostinės gyventojams kol kas tai - ateities svajonė. LŽ archyvo nuotrauka

2020 metais iš Vilniaus į Berlyną galbūt jau vyksime patogia ir saugia keturių juostų automagistrale. Ir Lenkijos, ir Lietuvos kelininkai lyg susitarę teigia, kad tokia perspektyva – labai reali.

Lenkija per artimiausius šešerius metus planuoja nutiesti automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Varšuvos iki Kalvarijos pasienio posto. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis dienraščiui LŽ tvirtino, kad iki 2020-ųjų nutiesti keturių juostų automagistralę nuo Kauno iki Kalvarijos iš Lietuvos pusės taip pat yra ir prioritetinis LAKD uždavinys. Varšuvą ir Berlyną jau jungia moderni automagistralė, keturių eismo juostų greitkeliu transporto priemonės važinėja tarp Vilniaus ir Kauno. Liko nutiesti tarptautinės automagistralės „Via Baltica“, kuri turėtų keturias juostas, atkarpą nuo Varšuvos iki Kauno. Pasak E. Skrodenio, sudėtingiausia užduotį įvykdyti gali būti palyginti trumpame ruože tarp Marijampolės ir Kalvarijos.

Lenkai rodo veržlumą

Dar praeitame dešimtmetyje Lenkija nerodė didelio noro per savo teritoriją susieti moderniomis transporto arterijomis Vakarų Europą ir Baltijos šalis. Tačiau pastaruoju metu padėtis pasikeitė. Kaimynai paskelbė, jog per artimiausius 5–6 metus Lenkija planuoja savo kelių tvarkymui skirti apie 40 mlrd. zlotų (33,04 mlrd. litų). Panašiai tiek pat turėtų būti gauta ir iš Europos Sąjungos fondų. Planuojama sutvarkyti ir kelius, vedančius iš Varšuvos į Lietuvą.

Lenkai teigia, kad po šių investicijų bus nutiesti visi pagrindiniai greitkeliai. Taip pat neabejojama, kad kaimyninėje šalyje bus pabaigti visi darbai susiję su Transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T).

Pagal minėtą projektą yra kuriamas devynių transporto koridorių tinklas, nusidriekęs per visą Europą. Du iš jų kerta Lenkiją: Baltijos–Adrijos ir Baltijos–Šiaurės jūros.

Pagrindiniai darbai numatyti keliuose A1 (Gdanskas–Lodzė–Katovicai–Čekija), A2 (Vokietija–Baltarusija), ir A4 (Vokietija–Ukraina). Šie keliai patenka į TEN-T tinklą.

Skelbiama, kad į kelių, kurie bus sutvarkyti, sąrašą pateko ir Lietuvos vežėjams svarbūs keliai S8 (Varšuva–Balstogė–Lietuvos siena) ir S61 (Varšuva – Lomža – Augustavas). Sujungtos transporto arterijos ir bus Lenkijai priklausanti „Via Baltica“ atkarpa.

Egidijus Skrodenis: "Nuo Marijampolės iki Kalvarijos jau yra pradėti parengiamieji planavimo ir projektavimo darbai, tačiau kol kas neaišku, ar bus gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų"./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Misija - suspėti

Mūsiškė LAKD tikisi, kad nuo Lenkijos pasienio, kuris dažnai tapatinamas su Kalvarijos miesteliu, iki Kauno irgi iki 2020-ųjų turėtų atsirasti tarptautinius tranzitinių kelių standartus atitinkanti keturių juostų automagistralės „Via Baltica“ atkarpa. Dabar čia vyksta intensyviausias Lietuvoje eismas, bet, su mažomis išimtimis, – tiktai dviem juostomis. „Jau yra paskelbtas konkursas pirmiems šešiems kilometrams nuo Kauno nutiesti. Planuojame per artimiausius dvejus metus visiems ruožams nuo laikinosios sostinės iki Marijampolės paskelbti konkursus ir per trejus metus baigti tiesti keturių juostų greitkelį tarp tų dviejų miestų. Atkarpa nuo Kauno iki Kalvarijos yra suskirstyta į keturis etapus – pagal savivaldybių skaičių“,- dienraštį LŽ informavo E. Skrodenis.

Anot jo, iki šių metų pabaigos dar numatyta skelbti konkursą 10 km. ruožui nutiesti Kazlų Rūdos savivaldybėje. „Kitais metais bus skelbiamas konkursas kitai dešimties kilometrų atkarpai. O didžiausių problemų turime Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse. Prie Suvalkijos sostinės labai sunkiai vyksta žemių supirkimas. Nuo Marijampolės iki Kalvarijos jau yra pradėti parengiamieji planavimo ir projektavimo darbai, tačiau kol kas neaišku, ar bus gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Vien Lietuvos biudžeto lėšomis nė iš tolo neišsiversime. Tikimės, kad pinigų kaip nors rasime“, - kalbėjo LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Stabdo žemės savininkai

Kelininkai neslepia, kad daugiausia laiko, pinigų ir nervų atima automagistralei tiesti reikalingų žemių iš privačių savininkų supirkimas. Nors prieš kelerius metus žemės plotų perėmimas strateginę reikšmę turintiems viešiesiems poreikiams lyg ir buvo palengvintas, vis tiek tenka laukti, kol pasibaigs teismo bylos. Jas savininkai dažniausiai bylas kelia nesutikdami su jiems pasiūlyta pinigų suma už žemę, o bylinėjimasis gali trukti metų metus.

E. Skrodenis atkreipė dėmesį, kad jau yra nuspręsta ir tai, kaip ateityje turėtų atrodyti „Via Baltica“ atkarpa, prasidedanti nuo Sitkūnų (Kauno r.) iki Latvijos sienos. Kauną ir Sitkūnus jau seniai jungia keturių juostų automagistralės Vilnius-Klaipėda atkarpa. Tačiau išsukus iš šio keturių juostų greitkelio ties Sitkūnais toliau „Via Baltica“ driekiasi dviejų juostų keliu.

Pasak LAKD direktoriaus pavaduotojo, nutarta, kad nuo Sitkūnų eis skandinaviško tipo trijų juostų kelias, kur dvi juostos drieksis viena kryptimi, viena – priešinga kryptimi, o atskirose atkarpose bus keturios juostos, po dvi priešingomis kryptimis. Aišku, dėl eismo saugumo ir ateities perspektyvų būtų geriausia, kad atsirastų galimybė visoje „Via Baltica“ Lietuvą kertančioje atkarpoje įgyvendinti antrąjį variantą. Bet tokiu atveju reikėtų supirkti labai daug žemių, tarp jų – ir iš privačių savininkų, įrengti aplinkkelius ties gyvenvietėmis, o statybos pabrangtų bent du ar net tris kartus, todėl keturios juostos per visą automagistralės ilgį nuo sienos su Sitkūnų iki Latvijos artimiausiais metais vargu ar bus įmanomos.

„Nuo Sitkūnų iki Latvijos sienos keturios juostos labai reikalingos. Jau vien dėl to, jog šioje atkarpoje nuolat auga eismo intensyvumas. Tačiau keturių juostų automagistralei nutiesti būtini du dalykai – pakankamas finansavimas ir paprastesnė žemių strateginiams visuomenės poreikiams paėmimo procedūra. Bet tai atsitiks, manau, ne anksčiau kaip po keliolikos ar netgi keliasdešimties metų“, - pažymėjo E. Skrodenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"