TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelionės autobusu - tik kantriausiems

2012 07 18 8:14
Į provinciją vežančiais autobusais paprastai keliauja tik socialiai remtini žmonės, o kas gali pasirinkti, sėda į automobilius./LŽ archyvo nuotrauka

Norintiesiems vykti į nenuspėjamą, staigmenų kupiną kelionę nebūtina krautis lagaminų skrydžiui į tolimas šalis. Pakanka bandyti apkeliauti savąjį kraštą autobusu.

Užsienyje keliauti per miestus ir miestelius viešuoju transportu labai populiaru, bet taip apvažiuoti Lietuvą ryžtasi tik kantriausi ir netikėtumams pasirengę turistai. Atostogautojai galėtų sutaupyti naudodamiesi autobusais, tačiau dėl informacijos trūkumo ir kitokių nesusipratimų mieliau renkasi keliauti automobiliu, o vežėjai vos suduria galą su galu ir nepajėgia investuoti į kokybiškesnes paslaugas. Taip susidarė uždaras ratas, ir vis retėja tarpmiestinių autobusų keleivių gretos, nes jais važiuoti ryžtasi tik kito pasirinkimo neturintys vaikai, studentai bei seneliai.

Per daug ir per mažai

Vasarą daugiau žmonių atostogauja, taigi būtų galima tikėtis, kad padaugėjo ir maršrutų, kuriais būtų galima vykti į vaizdingus Lietuvos miestelius ar prie ežerų. Tačiau LŽ kalbinti autobusų parkų vadovai atskleidė priešingas tendencijas.

Bendrovės "Zarasų autobusai" direktorius Virgilijus Bakutis tvirtino, kad šią vasarą, kaip ir kasmet, maršrutų sumažėjo. Pasak jo, jų skaičius apkarpomas, nes didžiąją vietinio susisiekimo maršrutų, apimančių ne daugiau nei du gretimus rajonus, keleivių dalį sudaro į mokyklas vykstantys vaikai, o šiems atostogaujant autobusai ištuštėja.

"Dauguma maršrutų pritaikyti mokiniams. Paprastai darbo dienomis važiuoja daugiau autobusų, savaitgaliais - mažiau, o vasarą kai kur važiuojame ne kasdien, bet maršrutų paliekama, kad žmonės galėtų nuvažiuoti į rajono centrą", - sakė jis.

Molėtų autobusų parko direktorius Alvidas Mickevičius taip pat patvirtino, kad daugiau autobusų važinėja per mokslo metus, o vaikams atostogaujant jie kursuoja gerokai rečiau. Pasak pašnekovo, turistai nesiveržia keliauti autobusais, o viešąjį transportą nurungė visuomet po ranka esantys automobiliai. "Prie ežerų dauguma važiuoja automobiliais, dabar ir studentai turi mašinas. Autobusais naudojasi retas, bet pasitaiko, kad važiuoja grybauti, uogauti", - pasakojo jis.

Tačiau kai kur maršrutų mažinimas atsisuko prieš pačius vežėjus. LŽ skaitytojas Dalius pasakojo, jog prieš porą savaičių iš Nidos į Vilnių jam teko grįžti stovint. "Buvo labai daug žmonių, daliai jų bilietus pardavė vairuotojas, kiti turėjo juos nusipirkę iš anksto, o kai visi sulipo į autobusą, pasirodė, kad per mažai vietų. Kai kas stovėjo, kai kas prisėdo ant laiptų. Gerai, kad sėkmingai grįžome, bet jei kokia avarija - baisu ir pagalvoti, kas būtų buvę", - kalbėjo jis.

Tvarkaraščių paieškos

Dėl tokių ir panašių istorijų nesunku suprasti, kodėl poilsiautojai teikia pirmenybę automobiliams. Net magistraliniuose keliuose esančiose stotelėse dažniausiai nėra jokių lentelių su autobusų tvarkaraščiais. Krašto keliuose apskritai sunku suprasti, kurios stotelės dar naudojamos, o pro kurias nebevažiuoja jokie maršrutiniai autobusai.

A.Mickevičius sutiko, kad galbūt autobusais naudotųsi daugiau turistų, jei apie tokią galimybę būtų plačiau skelbiama, tačiau kiek susimąstęs pripažino, jog jokių raginimų nesiima, o informacijos trūkumą teisino vandalų išpuoliais. "Stengiamės grafikus pakabinti, bet būna, kad chuliganai nudrasko. Kai tik tai sužinome, stengiamės pakabinti naujus", - užtikrino jis.

V.Bakutis sutiko, kad informacijos reikėtų daugiau, o ir kai kurios maršrutų lentelės senstelėjusios. "Ne kiekvienoje stotelėje yra informacijos, - pripažino jis. - Paprastai dvi stotelės, skirtos važiuoti į vieną ir į kitą pusę, yra netoli viena nuo kitos, taigi informaciją apie maršrutus į abi puses pakabiname vienoje iš jų." Pašnekovo manymu, keleiviui nesunku paėjėti keletą šimtų metrų iki priešingoje pusėje esančios stotelės, nes paprastai jos būna netoliese. Tačiau nevietiniam, retai autobusais važinėjančiam žmogui gali ir nešauti į galvą tvarkaraščio ieškoti kitoje stotelėje.

Be to, jei tvarkaraščio rasti nepavyko, žmogus veikiausiai bandytų skambinti informacijos telefonu ir klausti, kada pro šalį važiuos autobusas, bet tai taip pat nėra lengva, nes daugelyje stotelių nematyti net jų pavadinimų.

Kantrybės išbandymas

Tokiu atveju keleiviui belieka laukti ir tikėtis, kad netrukus autobusas pasirodys. V.Bakutis patikino, kad po provinciją ekspresai nevažinėja, o pamatęs stotelėje laukiantį žmogų bet kurio autobuso vairuotojas sustotų jo paimti.

Tačiau LŽ skaitytoja Daiva savo kailiu patyrė, kad tai nevisiškai tiesa. Moteris susiruošė važiuoti autobusu aplankyti mamą, gyvenančią viename iš Aukštaitijos kaimų. Internete pažiūrėjusi tvarkaraštį ji sėkmingai nuvyko į kaimą, bet nesitikėjo, kad grįžti namo bus problemiška. Kadaise autobusas važiuodavo iki pat kaimo, o dabar teko paėjėti apie trejetą kilometrų iki stotelės kelyje Vilnius-Utena, bet į tokį nepatogumą pašnekovė numojo ranka. Numatytu laiku ji atėjo į stotelę, tačiau pagauti autobuso nepavyko. "Jis nė nestabtelėjęs pralėkė pro šalį. Pamaniau, kad ne taip pažiūrėjau, gal koks ekspresas važiavo, nors anksčiau ir ekspresai stabtelėdavo, jei stotelėje būdavo žmonių. Nutariau palaukti - kelias judrus, tikėjausi, kad netrukus atvažiuos kitas autobusas", - pasakojo Daiva. Stotelėje nebuvo jokio autobusų tvarkaraščio, bet moteris neturėjo kito būdo grįžti namo, taigi kai po pusvalandžio pasirodė kitas autobusas, bandė stabdyti jį ištiesusi ranką, bet ir šįkart vairuotojas nesustojo. Stotelėje stabtelėjo tik trečias autobusas, kuris atvažiavo beveik po valandos.

Belieka vaikai ir senukai

Po tokių nutikimų neverta stebėtis, kad keliauti autobusais žmonės vengia, jais naudojasi tik neturintys kito pasirinkimo. Kalbinti autobusų parkų vadovai pripažino, kad daugumą keleivių sudaro vaikai ir senoliai, o savo darbą vadino socialine paslauga.

Pasak V.Bakučio, keleivių srautas vietinio susisiekimo maršrutais labai mažas, ir jei ne mokiniai, autobusų parkas vargiai išsiverstų. Net ir mokslo metais ne visi maršrutai pelningi, tačiau jų tinklą nustato savivaldybė, kuri ir padengia autobusų parko patiriamus nuostolius.

"Tolimojo susisiekimo maršrutų atidarymui ir uždarymui galime patys daryti įtaką. Kai kuriais mėnesiais jie pelningi, kai kuriais - nuostolingi, bet dar išsilaikome. O vietinius maršrutus formuojame ne mes, bet savivaldybė", - aiškino pašnekovas. Pasak jo, organizuojant vietinio susisiekimo maršrutus nuo autobusų parko mažai kas priklauso - rajono savivaldybė sudaro maršrutus, patvirtina kainas, o jei pajamų nepakanka, kompensuoja nuostolius. "Jei nebūtų kompensavimo sistemos, joks verslininkas nevežtų keleivių vietinio susisiekimo maršrutais. Mūsų atveju vietinio susisiekimo rentabilumas lygus nuliui", - dėstė V.Bakutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"