TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelionės geležinkeliu į Helsinkį – 2030-aisiais

2016 01 13 6:00
Prognozuojama, kad "Rail Balticos" geležinkelio atkarpa po Suomijos įlanką kasdien iš Talino į Helsinkį ir atgal važinės 25 tūkst. keleivių. Baltnews.ee nuotrauka

Estija ir Suomija pasirašė memorandumą dėl dviejų kaimyninių valstybių bendradarbiavimo transporto sektoriuje, o viename sutarties punktų kalbama ir apie tunelio tarp Talino ir Helsinkio statybą.

Estiją ir Suomiją sujungsiantis tunelis būtų labai svarbus ir Lietuvai, mat juo nuo Talino į Helsinkį nusidriektų ir europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“. Planuojama, kad Estijos sostinę jis pasieks iki 2025-ųjų.

Anot transporto ekspertų, pradėjusiam veikti keliui „Rail Baltica“ per visą jo ilgį nuo Berlyno iki Helsinkio, tikėtina, atitektų didelė dalis krovinių, dabar keliaujančių laivais iš Vakarų į Rusijos jūsų uostus Sankt Peterburge ir Ust Lugoje. Taip pat Lietuva taptų patrauklesnė ir Skandinavijos krovinių gabenimo paslaugų užsakovams, nes kartu su jau iškilusiais Vilniaus intermodaliniu (VIT) ir Kauno intermodaliniu (KIT) bei ateityje iškilsiančiais Klaipėdos bei Šiaulių intermodaliniais terminalais galės pasiūlyti vieną pažangiausių bei pigiausių Europoje, o gal ir visame pasaulyje intermodalinius krovinių gabenimo konteineriais maršrutus iš Vakarų į Rytus, taip pat – iš Šiaurės į Pietus.

Tačiau Estijoje labiau akcentuojamas keleivių vežimas geležinkeliais. Šiuo metu estai į Suomija ir suomiai į Estiją keliauja jūrų keltais, kelionė užtrunka iki 2 valandų. Teigiama, kad tuneliu po Suomijos įlanka nusidriekusiu „Rail Baltica“ iš vienos valstybės sostinės į kitą bus įmanoma nukeliauti per pusvalandį, o paslauga kainuos 36 eurus. Prognozuojama, jog atidarius tunelį ir jame nutiestą „Rail Baltica“ atkarpą, kasmet tarp Suomijos ir Estijos sostinių važinėtų 11 mln. keleivių srautas.

Po Suomijos įlanka nusidrieksiančiu tuneliu turėtų būti nutiestos dvi geležinkelių linijos ir kelias automobiliams. /Yle.fi iliustracija

Nors ir planuojama, kad Taliną bei Helsinkį jungsiantis tunelis turėtų pradėti veikti jau 2030 metais, optimistinis planas gali sudužti į nepakankamas finansavimo galimybes. Ekspertų vertinimu, tunelio statyba kainuos apie 9–13 mlrd. eurų. Kaip tikina suomių portalas yle.fi, apie 40 proc. lėšų statyboms kaip paramą žada skirti Europos Sąjunga.

Anksčiau Suomijai toks finansavimo modelis tiko, tačiau dabar, kai į jos ūkį įsimetė lėtėjimo virusas, vis garsiau imama kalbėti, jog tokio dydžio paramos gali nepakakti, o Suomija ir Estija pačios nebus pajėgios finansuoti projekto. Esą tunelis po Suomijos įlanka ir su ja susijusi būsima infrastruktūra turėtų gauti tokią europinę paramą, kokią gauna „Rail Baltica“ geležinkelis – 85 proc. projekto vertės. Jei diskusijos dėl finansavimo modelio užsitęs, gali užtrukti ir tunelio statyba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"