TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelių direkcija griežtina viešųjų pirkimų tvarką – bus daugiau skaidrumo

2016 09 24 6:00
Lietuvos automobilių kelių direkcija - viena didžiausių perkančiųjų organizacijų šalyje, vykdanti labai daug viešųjų pirkimų, įgyvendinanti daug projektų. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Viešieji pirkimai visada kelia nemažai aistrų – vieniems neįtinka konkurso sąlygos, kiti nesusitaiko su pralaimėjimu ir procedūras stabdo teismuose. „Kur dideli pinigai, ten ir intrigos“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis. Kad jų būtų kuo mažiau, Kelių direkcija ėmėsi rimtų permainų.

– Viešieji pirkimai – gana jautri tema. Kaip vertinate dabartinę šių pirkimų praktiką? Kokias ydas ar pranašumas įžvelgiate?

– Viešasis pirkimas yra tik vienas nedidelis mūsų įstaigos veiklos elementas, bet irgi labai svarbus. Natūralu, kad institucijoms, kurios disponuoja mokesčių mokėtojų pinigais, valstybė nustato tam tikras taisykles, sprendimų atidėjimo terminus ir kitas procedūras. Viešųjų pirkimų esmė – įsigyti geriausią prekę ar paslaugą geriausia rinkoje esančia kaina. Tokie pirkimai grįsti ne vien išorine kontrole, nes Viešųjų pirkimų tarnyba tikrina pirkimų procedūras. Proceso viešumas leidžia tiekėjams ginti savo interesus teisme.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis.LAKD archyvo nuotrauka

Būdama pakankamai atvira, viešųjų pirkimų sistema gana jautri piktnaudžiavimui. Viena vertus, gerai, kad tiekėjai turi galimybę ginti savo interesus, kita vertus, atsiranda galimybė ta teise pasinaudoti siekiant ne tik teisingumo. Teisminiai ginčai kyla ir tomis situacijomis, kai pirkimų procedūros nepažeidžiamos, o teismų praktika visiškai aiški. Mes skelbiame daug konkursų. Būna atvejų, kai, priklausomai nuo rezultatų, įmonės aiškinasi santykius tarpusavyje, o direkcija tampa šio aiškinimosi įkaite.

Pasitaiko, kad konkurso sąlygomis nepatenkinti tiekėjai, užuot kreipęsi tiesiogiai į organizaciją ir pateikę savo pastabas, ieško įvairių užtarėjų, „lobistų“ ar pan.

Dar vienas niuansas – įstatymo įpareigojimas 5 proc. prekių, paslaugų ar darbų supaprastintų pirkimų vertės įsigyti iš socialinių įmonių. Visiškai suprantamas noras paremti tokias įmones, padėti joms įsitvirtinti rinkoje, tačiau mūsų, kaip perkančiosios organizacijos, galimybės šiuo atveju labai menkos. Sutikite, riboto darbingumo žmogus visiškai netinka dirbti keliuose sunkų fizinį darbą. Versti pirkti tokių įmonių paslaugas – neteisinga praktika. Tam turėtų būti kitos programos, pavyzdžiui, Darbo biržos ar panašios. Mes dažnai girdime socialinių įmonių kaltinimų, nes negalime įvykdyti tokių reikalavimų.

– Vien šiemet pasirašėte 383 sutartis, kurių vertė 277 mln. eurų. Kas jums svarbiausia rengiant konkursą? Kam skiriate daugiausia dėmesio?

– Esame viena didžiausių perkančiųjų organizacijų šalyje – vykdome labai daug viešųjų pirkimų, įgyvendiname daug projektų. Vieni jų – mažesni, kiti – didesni, bet vien tam, kad galėtume projektą įgyvendinti, pirmiausia turime parengti konkurso sąlygas, pavyzdžiui, kelio rekonstrukcijos paslaugoms pirkti, taip pat techninę specifikaciją, pagal kurią tiekėjai teiks pasiūlymus.

Mūsų prioritetas – sklandžios ir skaidrios procedūros. Paskelbę techninę specifikaciją, organizuojame viešą diskusiją, kad tiekėjai galėtų pateikti pastabas, pranešti apie neatitikimus ir kita. Na, pavyzdžiui, apie ketinamas naudoti medžiagas keliui tiesti. Esame atviri ir kviečiame diskutuoti. Manau, pastabos iš šalies visada naudingos.

Planuojame rengti diskusijas dėl viešųjų pirkimų sąlygų – kalbėti apie tai, kaip jos vertinamos tiekėjų, nes vis dar girdime gandų, neva sąlygos pritaikytos vienam pirkėjui. Tai gajus mitas.

– Tačiau sutikite, būna ir tokių projektų, kuriuos įgyvendinti gali tikrai ne bet kokia įmonė. Turiu omenyje tai, kad patyrusių tiekėjų nėra daug. Kaip tokiais atvejais išlaviruoti?

– Taip, patirtis ne visada vienoda. Bet mes nesame suinteresuoti rinktis tik iš vieno tiekėjo. Todėl ir norime diskusijų, pastabų. Padeda tai, kad Lietuvoje kuriasi tarptautinės Prancūzijos, Turkijos, Vokietijos kompanijos, kurios dalyvauja mūsų konkursuose. Tokie rinkos pokyčiai verčia pasitempti vietos žaidėjus. Didėjant konkurencijai nebėra kaip sakyti, kad konkurso sąlygos parengtos vienam konkrečiam tiekėjui. Tarptautinės kompanijos turi savo vadybos, darbų atlikimo kultūrą. Vietinėms įmonėms nelengva su tuo konkuruoti. Ateinant į šią rinką europinei kultūrai reikia ir mums, kaip organizacijai, pasitempti, tobulėti.

Jaučiami ir vietos bendrovių veiklos pokyčiai. Nuo žodinio valdymo pereinama prie sutarčių ir teisės aktų, kuriais tiekėjai įsipareigoja kokybiškai atlikti darbus. Jei to nėra, nuolaidų nedarome. Siunčiame signalą rinkai, kad įsivaizdavimas „svarbu laimėti, o tada kaip nors padarysiu“ mūsų netenkina. Darbų kokybę kontroliuoja ne tik techniniai prižiūrėtojai, bet ir konkurentai. Jie irgi stebi, kaip įgyvendinamas vienos ar kitos įmonės projektas, perspėja, jei kas nors ne taip. Kelias – labai viešas dalykas, todėl broką pamatysi greitai. Pasitaiko, kad nutiesus ruožą kelio kitais metais jau tenka jį pertiesti, būna technologinių nukrypimų, skirtingų medžiagų ir pan. Garantiniu laikotarpiu tiekėjas turi ištaisyti savo klaidas.

– Minėjote, kad siekdami skaidrumo griežtinate supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Kokių pokyčių ėmėtės ir ko laukti tiekėjams?

– Pasikeitė sprendimų priėmimo lygis: tie, kas turi inicijuoti pirkimus, jų nebevykdo. Sumažinome nedidelės vertės pirkimų ribas – visi pirkimai, kurių vertė daugiau kaip 50 tūkst. eurų, skelbiami viešai. Anksčiau ši suma siekė 100 tūkst. eurų. Centralizuojame procedūras – formuojami vienodi reikalavimai vienodo pobūdžio pirkimams. Tai leis išvengti manipuliacijų.

Dėl šių pokyčių iš tiekėjų negauname nei skundų, nei pretenzijų. Matyt, jie išgirdo mus, įvertino norą sudaryti sąlygas visiems dalyvauti pirkimuose lygiomis teisėmis. Viešiname viską, ką galime. Pokyčius įgyvendiname nuo birželio, tad metų pabaigoje aiškiau matysime, ar jie pasitvirtino. Kitąmet planuojame dar sumažinti nedidelės vertės pirkimų skaičių, nes sugaištame daug laiko jų procedūroms. Neapsiribosime pirkimais, kai taikomas mažiausios kainos kriterijus. Sieksime pritaikyti visus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus instrumentus.

Kelių direkcija viena pirmųjų prisidėjo prie pilietinės iniciatyvos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, taip pat neseniai pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ja įsipareigojome bendradarbiauti siekiant atskleisti ir ištirti galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją vykdyti korupcijos prevenciją. Taip pat stengiamės ugdyti Kelių direkcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, antikorupcinį sąmoningumą, rūpinamės jų švietimu.

Užs. V-2317

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"