Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Kelių egzotika – „skrajojantys olandai“

 
2017 03 22 12:00
"Regitros" statistika tikina, jog neaišku, kokius degalus naudoja maždaug 1 iš 130 Lietuvoje eksploatuojamų automobilių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

2017 metų sausio 1 dieną Lietuvoje registruotos 1 400 472 visų rūšių motorinės transporto priemonės, kurioms buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra (TA) ir kurios yra eksploatuojamos. Tai – 53 914, arba 4 proc., daugiau nei 2016-ųjų pradžioje, kai buvo registruotos 1 346 553 motorinės transporto priemonės. Tarp jų yra ir vadinamųjų skrajojančių olandų, varomų nežinia kokiais degalais.

Valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ duomenimis, 2016-ųjų sausio 1-ąją Kelių transporto priemonių registre (KTPR) buvo registruota 123 460 ekologiškų transporto priemonių, kurioms buvo atlikta TA ir jos galėjo dalyvauti viešajame eisme. Po metų tokių transporto priemonių liko 116 148, arba 7312 (6,2 proc.) mažiau.

KTPR yra registruojamos transporto priemonės, priskiriamos M1 (keleiviniai lengvieji automobiliai), taip pat – L1 ir L1e (mopedai), L3, L3e, L4, L4e (motociklai), L5 ir L5e (triračiai), L6e ir L7e (keturračiai), M2 ir M3 (autobusai), N1, N2 ir N3 (krovininiai automobiliai) kategorijoms.

Iš jų 2017 metų pradžioje daugiausia buvo registruota varomų dyzelinu ( 934 199, arba 66,7 proc.) ir benzinu (336 391, arba 24 proc.) techniškai tvarkingų mašinų. Likusius 9,3 proc. techniškai tvarkingų transporto priemonių galima priskirti ir prie ekologiškų, ir prie tų, kurios vadinamos skrajojančiais olandais.

„Žaliųjų“ lyderės – dujinės mašinos

Anot „Regitros“ ataskaitos, dauguma Lietuvos ekologiškų transporto priemonių yra varomos benzinu ir suskystintomis dujomis (111 704, arba 96,2 proc. visų metų pradžioje registruotų „žaliųjų“ mašinų), o tokių mašinų benzininis motoras įjungiamas tik pritrūkus dujų. Benzinu ir elektra varomų automobilių yra 5459, elektromobilių – 809.

2017 metų sausio 1 dieną buvo 11 192 techniškai patikrintos ir tinkamos eksploatuoti mašinos, kurių naudojami degalai yra pažymėti kaip „nežinomi“.

Dauguma iš Lietuvos gyventojų ir įmonių naudojamų elektra varomų mašinų yra autobusai (385, arba 47,6 proc. visų elektromobilių) ir M1 klasės lengvieji automobiliai (351, arba 43,4 procento). Taip pat elektra suka 44 Lietuvoje registruotų bei techniškai tvarkingų mopedų, 12 keturračių, 8 krovininių automobilių, 4 motociklų ir 5 triračių ratus. Kitų „žaliųjų“ mašinų skaičius neviršija poros šimtų.

VĮ „Regitra“ duomenimis, benzinu, elektra ir suskystintomis dujomis varomų transporto priemonių yra 183, etanoliu – 102, gamtinėmis dujomis – 177, tik suskystintomis dujomis – 105, benzinu ir gamtinėmis dujomis – 67, dyzelinu ir elektra – 39, dyzelinu ir suskystintomis dujomis – 17, etanoliu ir suskystintomis dujomis – 12, gamtinėmis dujomis ir elektra – 10, vien etanoliu – 2.

Audrius Glėbus: "Negali būti mašinų, kurių savininkai atliko jų techninę apžiūrą, o naudojama degalų rūšis taip ir nebuvo nustatyta." "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Valdininkai – bejėgiai

Tačiau įdomiausia yra ta „Regitros“ ataskaitos apie Lietuvoje registruotas transporto priemones skiltis, kurioje parašyta, kad dalies mašinų degalų rūšis yra „nežinoma“. Pasirodo, tokie automobiliai juokais yra vadinami skrajojančiais olandais, nes mitinis olandų laivas vaiduoklis irgi raižo pasaulio vandenynus naudodamas nežinia kokią energiją. 2017 metų sausio 1 dieną, kaip skelbia VĮ „Regitra“, buvo 11 192 techniškai tvarkingos ir eksploatuoti tinkamos mašinos, kurių naudojami degalai yra pažymėti kaip „nežinomi“.

Prieš metus, 2016-ųjų sausio 1-ąją, tokių transporto priemonių buvo dar daugiau – 13 784. Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje atliekančias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus spėjo, kad dėl vadinamųjų skrajojančių olandų gausos šalyje yra kalta viena 1999 metų Europos Komisijos (EK) direktyva. „Aišku, kad negali būti mašinų, kurių savininkai atliko jų privalomąją techninę apžiūrą, bet naudojama degalų rūšis taip ir nebuvo nustatyta. Dėl to „Regitra“ turėtų rašyti ne žodį „nežinoma“, o „kita“. „Kiti“ degalai ar jų mišinys. Taip būtų tiksliau“, – teigė vienas „Transekstos“ vadovų.

A.Glėbus kvietė suprasti ir „Regitros“ specialistus. Jis aiškino, kad pirmąkart registruojant iš užsienio atgabentą naudotą automobilį neretai pateikiamas ne iki galo užpildytas ne Lietuvoje išduotas transporto priemonės (TP) registracijos liudijimas. Panašūs liudijimai kadaise buvo išduodami ir mūsų šalyje, jei jie buvo pildyti, pasak pašnekovo, „tekstiniu būdu“. Tokiuose dokumentuose degalų rūšis ir kiti dalykai, kuriuos privalu žymėti šiuolaikiniuose techniniuose liudijimuose, nenurodyti. Nebuvo nurodoma netgi tai, kokiai automobilių kategorijai mašina priklauso. „Nors mašiną pristačius į TA kontrolieriai mato, kokiais degalais ji varoma, papildyti registracijos pažymėjimo jie negali, nes jiems nesuteikta kompetencija keisti pateikiamuose oficialiuose dokumentuose sutartas apibrėžtis“, – sakė A.Glėbus.

Neapibrėžtumo šaltinis – ES direktyva

Pasak „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojo, ne iki galo užpildyti TP registracijos liudijimai būdavo išduodami iki 1999 metų. Būtent tais metais EK išleido direktyvą Nr.37, kuria įpareigojo mašinų identifikavimo dokumentuose įrašyti kuo daugiau duomenų, taip pat – ir automobilių naudojamų degalų rūšį.

9,3 proc. techniškai patikrintų transporto priemonių galima priskirti prie ekologiškų ir prie tų, kurios vadinamos skrajojančiais olandais.

„Iki to laiko ir Lietuvoje mašinų savininkams būdavo išduodami geltoni liudijimai, kuriuos kitaip dar vadino laminuotais. Juose informacijos pateikta minimaliai. Jei „Regitrai“ pristatomas dokumentas, kuris neatitinka galiojančių Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, įmonė turi teisę siųsti mašiną į ekspertizių centrą dėl duomenų nustatymo. Centre konkrečios mašinos naudojamą degalų rūšį ir kitus duomenis transporto priemonės liudijime papildo jau ekspertai.

Bet jei pirmąkart Lietuvoje registruodamas automobilį savininkas pateikia registracijos blanką, kurio forma yra suderinta pagal direktyvą Nr.37 ir atitinka jau minėtas taisykles, tada dažniausiai „Regitra“ jau neturi nė menkiausio teisinio pagrindo TA registracijos liudijimo nepriimti ar siųsti jo savininką pas ekspertus. Tuo atveju į KTPR perkeliama tiek duomenų, kiek jų pateikta registracijos liudijime. Jei nėra pažymėta, kokiais degalais mašina varoma, taip ir rašoma – „nežinoma“, – atskleidė A. Glėbus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"