TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelių frankenšteinai atgimsta tyliai

2015 11 04 6:00
Avarijų kaltininkų automobiliai išvengia procedūros, kai jų mašinos gali būti pripažintos transporto priemonėmis, kurių remontuoti ekonomiškai neapsimoka. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Eismo įvykiuose taip sugadintą automobilį, kad jį ekonomiškai jau netikslinga remontuoti, teoriškai į eismą galima grąžinti tiktai atlikus daug ir labai brangių techninių procedūrų, o tai retai apsimoka. Vis dėlto dalis vairuotojų tokias procedūras gali apeiti.

Saugaus eismo specialistai iš dviejų ar trijų automobilių suvirintas transporto priemones ir tas, kurių svarbiausių mazgų remontas po avarijų ar kitokių incidentų atliktas nekokybiškai, vadina kelių frankenšteinais. Tokioms mašinoms, neduok Dieve, patekus į avarijas, jų keleiviams kelionė dažnai baigiasi dideliais sužalojimais ar dar blogiau – žūtimis, netgi masinėmis.

Iki 2014 metų liepą įsigaliojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, šalies keliais važinėjo gausybė frankenšteinų, tarp jų buvo daug avarijas patyrusių, draudikų pripažintų neremontuotinomis mašinomis, tačiau auksarankiai meistrai vis tiek jas pastatė ant ratų ir išvengdami reikalingų techninių procedūrų paleido į eismą. Tokie automobiliai buvo ir yra tikras kelių siaubas.

Tramdė įstatymas

Padėtis į gerąją pusę ėmė keistis pernai liepos 1 dieną įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms bei naujiems Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams. Kaip ir anksčiau, per avarijas suniokotais automobiliais, kuriuos ekonomiškai jau netikslinga atkurti, pripažįstamos tos transporto priemonės, kai jų atkuriamoji vertė yra lygi 75 proc. ir daugiau mašinos vertės. Ar remontuotinas avariją patyręs automobilis, paprastai sprendžia draudikai.

Dar praėjusių metų pirmoje pusėje dauguma avarijose sudaužytų mašinų, pripažintų transporto priemonėmis, kurių ekonomiškai neapsimoka remontuoti, be didesnių problemų būdavo atkuriamos ir sėkmingai sugrąžinamos į eismą. Dabar tai padaryti tapo sunkiau. Mat prieš atliekant privalomąją techninę apžiūrą ir apdraudžiant automobilį jau būtina ir jo techninė ekspertizė, o jai reikia galybės patikrų ir dokumentų. Kadangi visa tai nemažai kainuoja, atkurti mašinas, ypač senas, jau neapsimoka, jų kelias toliau – į sąvartyną.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Įtaria dvejopus standartus

Tačiau norminiuose aktuose, kaip aiškėja, yra spraga, kuria naudodamiesi vairuotojai toliau gali sėkmingai eksploatuoti eismo įvykiuose nepataisomai suniokotus ir suremontuotus frankenšteinus. Spragą įžvelgė vilnietis Kęstutis, kuris prieš kurį laiką pačiame Vilniaus centre buvo patekęs į avariją.

Vieną spalio pavakarę degant žaliam šviesoforo signalui Vilniaus gyventojas kirto sankryžą sostinės centre. Nespėjus atlikti manevro į Kęstučio vairuojamą „Škoda“ didžiuliu greičiu trenkėsi atlėkusi kita mašina, prie kurios vairo sėdintis žmogus nepaisė raudono šviesoforo signalo. Pasak Vilniaus gyventojo, smūgis buvo toks stiprus, kad jo mašiną draudikai nedelsdami pripažino transporto priemone, kurios ekonomiškai neapsimoka remontuoti. Jam pasirodė, kad nepataisomai buvo sudaužyta ir avarijos kaltininko mašina.

Kaip sakė Kęstutis, nors avarija ir buvo didelė, ilgam paralyžiavo eismą sostinės centre, jos dalyviai nusprendė nekviesti policijos. Užpildė deklaracijas ir išvežiojo suniokotus automobilius iškviestais autovežiais.

Vilnietis gavo draudimo išmoką, o paskui mašinos dalis pardavė. „Jos remontuoti neapsimokėjo – jau vien dėl galybės brangių patikrų ir ekspertizių“, – prisiminė jis.

Bet vėliau Kęstutis sumojo, kad visai kitaip galėjo elgtis įvykio kaltininkas.

„Policijos nekvietėme, todėl avarija į suvestines nepateko. Policija kaltininko mašinos irgi neapžiūrėjo. Kadangi pildėme deklaracijas, o išmoka pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą priklausė tiktai man, draudikai kaltininko mašinos būklės irgi nevertino. Gavus draudimo išmoką savąjį automobilį remontuoti gal ir būtų apsimokėję, jei pagal pernai įsigaliojusius norminius teisės aktus nebūtų reikėję atlikti jos techninės ekspertizės ir kitų procedūrų. Tuomet ir pamaniau, kad gali egzistuoti dvejopi standartai, nes avarijos kaltininkui niekas netrukdo nesilaikant jokių procedūrų atlikti mašinos remontą ir važinėti ja“, – svarstė Kęstutis.

Audrius Glėbus: "Gavus informaciją apie transporto priemones, kurias remontuoti ekonomiškai netikslinga, panaikinamas apžiūros galiojimas ir prie įrašo apie automobilį dedama žyma, kad reikalinga ekspertizė." / LŽ archyvo nuotrauka

Frankenšteinai sugrįžti gali

Dienraščiui LŽ atlikus mažą žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad Vilniaus gyventojas apskritai yra teisus. Lietuvos transporto priemonių draudikų biure patvirtinta, kad draudimo kompanijas iš tikrųjų domina tiktai nukentėjusiųjų automobiliai, nes už jiems padarytas žalas draudikai yra įstatymu įpareigoti sumokėti draudimo išmokas arba kitaip atlyginti bendrovių klientų tretiesiems asmenims padarytus nuostolius, taip pat ir pranešti apie neremontuotinas mašinas valstybės įmonei (VĮ) „Regitra“. „Nukentėjusieji gauna draudimo išmokas, o kaltininkų mašinomis rūpinasi gal policija, o gal techninių apžiūrų centrai“, – aiškaus atsakymo neturėjo biuro direktorius Algimantas Križinauskas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, jog kaltininkų automobiliai gali būti apdrausti kasko draudimu, bet tai irgi negarantuoja, kad apie mašinas, kurias ekonomiškai atkurti neapsimoka, bus pranešta „Regitrai“. „Skirtingai nei privalomasis, kasko draudimas yra nestandartizuotas, todėl draudikai turi galimybę pasielgti taip, kaip geriau klientui“, – sakė draudikų biuro vadovas.

Ar suniokotos eismo įvykių kaltininkų mašinos gali virsti frankenšteinais, aiškaus atsakymo neturėjo ir Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus. „Privalomosios techninės apžiūros įmonės apie nepataisomai sugadintas transporto priemones informaciją gauna per Kelių transporto priemonių registrą, kurį administruoja „Regitra“. Jai informaciją siunčia draudikai arba policija“, – dėstė LŽ pašnekovas.

Pasak A. Glėbaus, gavus informaciją apie transporto priemones, kurias remontuoti ekonomiškai netikslinga, privalomųjų techninių apžiūrų sistemoje panaikinamas apžiūros galiojimas ir prie įrašo apie automobilį dedama žyma, kad reikalinga ekspertizė. „Ir kai tos transporto priemonės užsuks atlikti privalomosios techninės apžiūros, mūsų kontrolieriai jau žinos, kad iš pradžių reikalinga ekspertizė, ir tik po jos bus atliekama techninė apžiūra“, – sakė vienas „Transekstos“ vadovų.

Tačiau ir A. Glėbus negalėjo pasakyti, kaip identifikuoti avarijų kaltininkų mašinas, kurios per eismo įvykius suniokojamos neremontuotinai, o pats įvykis užfiksuojamas tiktai avarijų deklaracijose. „Gal policijoje jums šį klausimą išrištų?“ – patarė LŽ pašnekovas.

Policija – irgi bejėgė

Tačiau ir Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič gerų žinių neturėjo. Ji netiesiogiai patvirtino, kad nepataisomai sugadintą automobilį pareigūnai identifikuoja tik tuomet, kai policijos pareigūnai iškviečiami į eismo įvykio vietą.

„Policijos pareigūnas, nustatęs, kad po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis, lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, pakaba ir (ar) oro pagalvių sistema, ar (transporto priemonė – aut.) negali būti velkama priekaba, priima administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikina privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimą. Jei policijos pareigūnas informacijos apie sugadintą transporto priemonę negauna, sprendimo uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme nepriima“, – teigė M.Kazanovič.

Kadangi nėra tikslios statistikos apie automobilius, kuriuos remontuoti ekonomiškai netikslinga, niekas negali pasakyti ir to, kiek naujų frankenšteinų į kelius įsuko jau įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms bei naujiems techniniams reikalavimams. Atrodo, ši problema gali būti sprendžiama nebent atšaukus eismo įvykių deklaracijų pildymą, bet tai nerealu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"