TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelių muziejaus ekspoziciją papildė legendinis Senasis Šernas

2015 07 17 9:16
Skeperis "MoAZ D357"galėjo pakelti iki 15 tonų krovinį. LŽ archyvo nuotrauka

Turtingą Vievyje įsikūrusios valstybės įmonės „Kelių muziejus“ ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas – savaeigis skreperis, pramintas Senoliu Šernu.

20 tonų sveriantį eksponatą muziejui dovanojo 50–ies metų veiklos sukaktį mininti viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“, skelbiama bendrovės pranešime žiniasklaidai.

„Skreperiai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant šalies kelių infrastruktūrą. Jų išskirtiniai gebėjimai atlikti buldozerio, ekskavatoriaus bei krovininio savivarčio funkcijas, buvo plačiai pritaikyti tiesiant garsiausias šalyje magistrales Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, tarptautinę magistralę „Via Baltica“, – sakė „Panevėžio kelių“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Skreperiai naudojami gruntui pjauti sluoksniais, jam transportuoti didelės talpos kauše ir iškrauti kartu išlyginant ir sutankinant. Skreperių efektyvumui padidinti drauge turi dirbti ir buldozeris. Skreperio kaušu nuimant gruntą, buldozeris stumteli skreperį, o šis savo kaušu pasemia daugiau krovinio.

Muziejuje apsigyvenęs Senolis Šernas kilęs iš Baltarusijos. Pirmoji savaeigių skreperių partija buvo išleista 1959 metų lapkritį Mogiliovo mašinių gamykloje. Senolis Šernas savo "karjerą" bendrovėje „Panevėžio keliai“ pradėjo 1983 metais, statant magistralės Vilnius–Panevėžys dalį nuo Ukmergės Panevėžio link. Šernas tai pat dirbo tiesiant Kėdainių aplinkkelį, Panevėžio aplinkkelį.

1994–1996 metais Senolis Šernas, tuomet dar kupinas jėgų, vyko dirbti į Rusiją, kur Panevėžio kelininkai, pritrūkus darbo Lietuvoje, buvo gavę užsakymą kloti inžinerinius tinklus ir statyti kelius naujame Maskvos priemiestyje Vidnoje. Darbams nutrūkus, Šernas su savo likimo broliu, kitu skreperiu, sava eiga, maksimaliu 40 kilometrų per valandą greičiu, per tris paras įveikė tūkstantį kilometrų iki Lietuvos. Mechanizmų operatoriai Romas Gaška ir Visvaldas Kemzūra ties Minsku net buvo surengę lenktynes. Tada pavyko išvystyti net 45 kilometrų per valandą greitį.

Šiuolaikiškos kelių statybos technologijos Senolį Šerną ir jo gentainius leidžia palikti muziejuje, nes naujų trasų bekelėje beveik nebetiesiama. Keičiasi ir technologijos. Inovatyvios įmonės, tokios kaip „Panevėžio keliai“, yra įdiegusios progresyvias mechanizmų valdymo sistemas.

Kai kurie savaeigio skeperio „MoAZ“ D357 techniniai duomenys

Pagaminimo metai1983
Kilmės šalisBaltarusija
Skreperio ilgis/plotis/aukštis11/3,242/3,5
Vertė (sovietiniais rubliais)apie 30 000
Bendroji masė (su kroviniu) (t)35
Keliamoji galia (t)15
Maksimalus pakrauto mechanizmo greitis horizontalioje kelio atkarpoje (km/h)40
Dyzelino sąnaudos (l/ha)30

Šaltinis: "Panevėžio keliai"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"