Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Kelių policija: karas keliuose baigėsi

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Statistika rodo, kad pernai žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo dar labiau, todėl galime kalbėti, kad karas Lietuvos keliuose baigėsi, interviu LRT.lt sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.“Dabar yra taika, kurią bando sudrumsti kai kurie pažeidėjai, sėdantys už vairo neblaivūs. [...] Aktyvi turėtų būti ir visuomenė – atkalbėti nuo tokio veiksmo, o jei pažeidėjai neklauso, apie juos informuoti policiją, kad ši sugebėtų nedrausmingą eismo dalyvį eliminuoti“, – teigia V. Grašys.

Vieni duomenys, kuriuos pateikia policija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), rodo, kad situacija šalies keliuose gerėja, kiti – kad vis dar išlieka sudėtinga.

Šiais metais (iki birželio 23 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 82 žmonės, t. y. 3 daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų – 31, tarp jų – 5 motociklų vairuotojai, ir pėsčiųjų – 27.

Kita vertus, jei palyginsime 2016-uosius ir dar ankstesnius metus, pamatysime, kad apskritai žuvusiųjų šalies keliuose mažėja, tačiau sužeistųjų ir avarijų daugėja. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2016 metais šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (22 proc.) mažiau nei 2015 m. Kalbant apie sužeistųjų skaičių, kaip ir apie bendrą įskaitinių avarijų skaičių, tendencija priešinga. 2016 m. Lietuvoje buvo užfiksuotos 3 289 įskaitinės avarijos, o 2015 m. – 3 033.

Neseniai Briuselyje vykusioje Tarptautinėje saugaus eismo konferencijoje paskelbta, kad Lietuva, praėjusiais metais žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinusi 22 proc., pasiekė geriausią rezultatą tarp 32 valstybių, dalyvaujančių Kelių saugumo charakteristikų indekso (PIN) programoje.

Taip pat pažymima, kad nuo 2001-ųjų iki 2016-ųjų Lietuva pasiekė geriausią rezultatą, aukų keliuose skaičių sumažindama net 73 proc.

– Pone V. Grašy, Lietuvos kelių policijos tarnybai vadovaujate kiek daugiau nei metus – į šias pareigas atėjote praėjusių metų pavasarį. Ką jau pavyko nuveikti?

– Iš tiesų tai trumpas laiko tarpas dideliems pokyčiams padaryti. Bet pradėjęs dirbti šioje sistemoje pastebėjau, kad policija turi daug partnerių. Dedame visas pastangas, kad išnaudotume bendradarbiavimą bendram siekiui, kad keliuose ir miestų gatvėse būtų kuo saugiau. LAKD, Valstybinė kelių transporto inspekcija ir kitos institucijos turi bendrą interesą – siekiame, kad Lietuvos keliuose nebūtų nei vieno žuvusiojo.

Policija nori taikos ir ji turi dėti visas pastangas, kad absoliuti dauguma laikytųsi KET, o tie, kurie nenori jų laikytis, arba nedalyvautų eisme, arba suvoktų, kad netinkamas elgesys kelyje užtrauks atsakomybę.

– Lietuvos kelių policijos tarnyba prieš trejus metus sostinėje persikėlė į naujas patalpas, nuolat įsigyjate naujos technikos – policijos automobilių parką papildė „Volkswagen Caddy“, „Škoda Superb Combi“, „Škoda Yeti“ ir kitos transporto priemonės. O su kokiais iššūkiais susiduriate dabar?

– Iš tiesų situacija keičiasi. Turime naujos technikos – matėte naują nežymėtą policijos automobilį „Audi A6 Quattro“, kuriame sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skanavimo įranga. Lietuvos policijos garažą papildė ir motociklas „Suzuki Hayabusa“, kurio kubatūra prilygsta automobiliui. Užsienio šalių praktika rodo, kad technika vis tobulėja. Dedame pastangas, kad neatsiliktume su naujomis techninėmis priemonėmis, greičio ir vaizdo fiksavimo įranga. Einame į priekį ir technika kol kas yra pakankamai nebloga.

Šiemet pasirašyta sutartis dėl naujų automobilių nuomos ir rugsėjo-spalio mėnesiais turime juos gauti – su jais bus vykdoma kelių policijos funkcija visoje šalyje. Galbūt saugiam eismui tai didelės įtakos neturi, tačiau svarbi ir užsienio šalių oficialių delegacijų palyda – jų nemažėja, o šiemet ypač daug atvyksta užsienio svečių, kuriems skiriama palyda.

Žemesnės grandies pareigūnai nuo liepos turėtų gauti 700 eurų į rankas, o vidurinės grandies – ne mažiau nei 850 eurų. Jei kalbate apie valdžios atstovus, mes aktyviai dalyvaujame ir teikiame įstatymų pakeitimus, turime savo nuomonę. Paskutinis pavyzdys – dėl ištisinės juostos kirtimo, kai įstatymų leidėjai siūlo svarstyti galimybę, kad ne visais atvejais būtų taikoma griežta sankcija. Mes aiškiai deklaruojame savo poziciją, nes matome, kokią riziką sukelia tie vairuotojai, kurie kerta ištisinę liniją. Tie pažeidimai sukelia skaudžias pasekmes – keliuose sužalojami arba žūsta žmonės. Matome, kad įstatymų leidėjai įsiklauso į mūsų nuomones.

– Tačiau neretai nutinka taip, kaip jūsų minėtu atveju dėl ištisinės juostos kirtimo, kad vos tik įsigalioja koks nors naujas įstatymas ar pakeitimas, tuoj jį puolama atšaukti net nesulaukus rezultatų. Kas tai – populizmas, atskirų politikų noras būti pastebėtiems?

– Aš negaliu vertinti įstatymų leidėjų, nes esu statutinis valstybės tarnautojas, kuris vykdo įstatymus, tačiau tikrai sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių atsirado tokia pataisa. Sugriežtinta sankcija paliečia nemažai eismo dalyvių ir tai rodo, kad pirminis sprendimas buvo pakankamai motyvuotas. Norėtųsi ilgesnio laiko tarpo pažiūrėti, kaip tai veikia.

Taip pat praėjo dar pakankamai trumpas laiko tarpas, kai atsirado baudžiamoji atsakomybė neblaiviems vairuotojams. Šiuo metu turime tik vieną mažėjantį rodiklį – eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo apie 15 proc., tačiau neblaivių vairuotojų apskritai policija užfiksuoja daugiau nei praėjusiais metais. Nerimą kelia ir tai, kad vis dar yra pakankamai didelis vairuotojų skaičius, kurie įpučia daugiau nei 1,5 promilės.

– Net ir po to, kai stipriai sugriežtinta neblaivių vairuotojų atsakomybė ir už 1,5 promilės galima atsidurti už grotų?

– Taip, net ir po to. Dedame visas pastangas, kad visuomenė netoleruotų neblaivių vairuotojų. Siekiame formuoti požiūrį, kad vairuoti automobilį neblaiviam – didžiulė gėda, neatsakingumas ir pavojaus kėlimas kitiems eismo dalyviams, kurie nori keliauti saugiau. Visuomenė laikui bėgant keičiasi. Viliuosi, kad ji netoleruos tokio elgesio ir jį smerks.

Tačiau neblaivus vairuotojas prie vairo sėda kažkokioje aplinkoje, žmonės mato, kad jis taip elgiasi. Tai vėlgi ir visuomenė turėtų būti aktyvi – atkalbėti nuo tokio veiksmo. O jei neblaivus vairuotojas neklauso, reikėtų informuoti policiją, kad ši sugebėtų laiku sureaguoti ir eliminuoti nedrausmingą eismo dalyvį, keliantį grėsmę visiems kitiems.

– Tai karas keliuose dar nesibaigė?

– Karas turbūt baigėsi. Statistiniai rodikliai, kuriuos pasiekėme kartu su partneriais praėjusiais metais, rodo, kad žuvusiųjų sumažėjo daugiau nei 20 proc. Manome, kad yra taika, kurią bando sudrumsti kai kurie pažeidėjai, darantys KET pažeidimus, sėdantys už vairo neblaivūs. Policijos užduotis – kad vyrautų taika ir nebekariautume.

– Kodėl niekaip nepavyksta pažaboti telefonu besinaudojančių vairuotojų? Vykdamas į darbą suskaičiavau tris vairuotojus, kurie rašė žinutes ar naršė telefonu, nors tuo metu vairavo. Tokie vairuotojai gali sukelti eismo įvykį ir didžiulę nelaimę.

– Tai – mūsų pačių tolerancija. Eismo dalyviai tokį dalyką paprasčiausiai toleruoja. Negirdėjau pasakojimų, kad šalia sėdintis keleivis įspėtų vairuotoją, kad šis nesinaudotų mobiliuoju įrenginiu vairuodamas. Kažkurį laikotarpį tai buvo įprasta ir pakeisti sąmonę reikia laiko. Policija tai mato ir deda pastangas, kad vairuotojai taip nesielgtų. Galvojame, kaip tai pakeisti, klausiame pačių eismo dalyvių, kas užtikrintų, kad jie nesinaudotų telefonu vairuodami. Gauname įvairų atsakymų.

– Kokių?

– Pavyzdžiui, automobilyje galėtų būti įrengta blokavimo įranga, kuri neleistų naudotis mobiliuoju įrenginiu.

– Bet tai – taip pat nesaugu, nes, jei reikės kam nors išsikviesti pagalbą, nebus galimybės.

– Be abejo. Todėl kalbamės, kaip spręsti šią problemą. Reikia ir teisingo eismo dalyvių požiūrio į šiuos dalykus. Šalia važiuojantis kitas vairuotojas galbūt atsidaręs langą sankryžoje galėtų pasakyti, kad tai – netoleruotina ir taip elgtis nereikėtų.

– Viršininke, o gal tiesiog rengiama per mažai policijos reidų? Užtektų keliems nežymėtiems policijos automobiliams išvažiuoti į gatves ir užfiksuotumėte keliasdešimt ar kelis šimtus pažeidėjų per dieną.

– Pažeidimų yra nemažai, negalime savo veiklos visą mėnesį orientuoti į besinaudojančius mobiliaisiais įrenginiais, nes yra ir chuliganiškas vairavimas, ištisinių linijų kirtimai, kiti KET pažeidimai, į gatves išvažiuoja neblaivių vairuotojų. Bet laikas nuo laiko koncentruojamės ir į šį pažeidimą.

Jūs, kaip eismo dalyvis, tai pastebite ir suvokiate, kad besinaudojantis mobiliuoju įrenginiu ir vairuojantis jums yra potenciali grėsmė. Toks ir turi būti požiūris, kad tokio elgesio netoleruotume. Informacija, užfiksuota vaizdo registratoriumi ir perduota policijai, būtų pakankamai efektyvus dalykas.

– Kokius KET pažeidimus dažniausiai užfiksuoja kelių policijos pareigūnai?

– Naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais, posūkių nerodymas, chuliganiškas vairavimas, ištisinių linijų kirtimus. Dar viena bėda – greičio viršijimas. Iš tiesų Lietuvos vairuotojai mėgsta greitį, bet laikui bėgant tai turėtų keistis ir galimybių viršyti greitį Lietuvos keliuose, nesulaukiant atsakomybės, turėtų mažėti. Šiemet bus įrengta vidutinio greičio matavimo sistema, kuri tikrai bus efektyvi. Numatyta stacionarių greičio matuoklių plėtra tiek šiemet, tiek 2018 m. Bus tikrai sudėtinga be baudos viršyti leistiną greitį.

Policija vykdo greičio kontrolės priemones, esame parengę projektą kilnojamiems greičio matuokliams įsigyti, tikimės tam gauti finansavimą iš Europos Sąjungos. Vairuotojai turėtų žinoti, kad su naujais įrenginiais – „Audi A6 Quattro“ automobiliu ar minėtu motociklu – mums nebūtina stabdyti vairuotojo, kuris pažeidė KET, viršydamas leistiną greitį. Viskas fiksuojama ir iškart informacija patenka į registrą, tokiam asmeniui rašomas protokolas.

– Ko tikėtis vairuotojams likusią vasarą?

– Eismo dalyviai turi suvokti, kad vasara – atostogų metas, tačiau dalyvaujant eisme atostogų nebūna. Jame dalyvauti reikia visuomet atsakingai, nepriklausomai nuo to, ar vairuoji, ar eini pėsčiomis. Savo veiklą orientuosime į poilsio zonas – jose imsimės prevencinių priemonių, kad nekiltų noras vairuotojams sėsti prie vairo neblaiviems. Nerimą ir pavojų sau bei aplinkiniams kelia ir neblaivūs dviratininkai. Papildomą dėmesį skirsime Palangai, Klaipėdos apskričiai, kad žmonės galėtų tinkamai pailsėti ir negandos bei nelaimės nedrumstų jų ramybės. Pasikartosiu – eisme atostogų nebūna.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"