TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelių priežiūra liko reformos kelkraštyje

2011 01 26 0:00
Lietuvos kelius gerinti bandoma biurokratinėmis pertvarkomis, o priežiūrai skirtus pinigus išsiurbia administravimo išlaidos.
LŽ archyvo nuotrauka

Šįmet Lietuvos keliams bus skirtas beveik milijardas litų, bet tikėtina, kad didžioji dalis pinigų vėl ištirps valdininkų rankose. Metus užtrukę svarstymai atnešė tik formalių pokyčių.

Praėjus dviem taupymo metams krašto keliuose ima aiškėti sunkmečio pasekmės. Anksčiau buvusiuose nepriekaištinguose magistraliniuose ruožuose vairuotojai jau pastebi besiformuojančias provėžas ir nelygumus.

Pernai Lietuvos keliams buvo skirta 881,7 mln. litų, tai 106 mln. litų daugiau nei 2009 metais, bet beveik perpus mažiau nei 2008-aisiais, kai iš biudžeto Kelių priežiūros ir plėtros programai buvo pasemta net 1360 mln. litų.

Šįmet po transporto priemonių ratais turėtų atgulti daugiau biudžeto pinigų - beveik milijardas litų. Šių metų biudžete kelių priežiūrai ir plėtrai numatyta skirti 987 mln. litų, šį skaičių dar turi patvirtinti Vyriausybė.

Didžiausias pokytis - naujas pavadinimas

Didžiausias iššūkis yra ne tik surinkti kuo daugiau lėšų keliams gerinti, bet ir efektyviai panaudoti šiuos pinigus. Dėl to pernai pavasarį Vyriausybė Susisiekimo ministerijai (SM) buvo pavedusi surasti būdų, kaip reformuoti ir efektyvinti kelių priežiūrą.

Bet po pusmetį trukusių svarstymų buvo prieita prie išvados, kad efektyviausia būtų... pakeisti vienos įstaigos pavadinimą ir pavaldumą.

Rugpjūčio viduryje Susisiekimo ministerija pateikė pasiūlymą steigti Kelių tyrimų centrą prie SM, pertvarkant šiuo metu veikiančią valstybės įmonę Transporto ir kelių tyrimo institutą. Jis atlieka įvairius kelių infrastruktūros ir eismo tyrimus bei analizes. Ministerijos specialistų manymu, institutas nepakankamai panaudoja turimą techniką ir surinktus duomenis, todėl reikia jį pertvarkyti į naują instituciją - Susisiekimo ministerijai pavaldų Kelių tyrimo centrą. Naujoji įstaiga būtų finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų ir atliktų, galima sakyti, tas pačias funkcijas, kaip ir jau egzistuojantis institutas. "Yra parengti teisės aktų projektai, pagal kuriuos siūlome kelių statybos kontrolės ir pirminio planavimo funkcijas atiduoti atskirai institucijai. Tai galėtų būti Kelių tyrimo centras. Tada Kelių direkcija būtų ne vienintelė institucija, prižiūrinti šalies kelius", - sumanymą gynė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo manymu, nauja institucija galėtų dirbti objektyviau. "Transporto ir kelių tyrimo institutas yra tiesiogiai priklausomas nuo Kelių direkcijos užsakymų ir ne visada gali pateikti tinkamas išvadas", - abejojo E.Masiulis.

Nauda neaiški

Lietuvos laisvosios rinkos institutas šį kėdžių perstumdymą primenantį Kelių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą įvertino kaip visiškai nereikalingą, nes valstybės įmonės pakeitimas biudžetine įstaiga nedidina jos darbo efektyvumo. Kritikai siūlė nekurti naujos biudžetinės įstaigos ir įstatymo projekte numatytas jos teikiamas paslaugas pirkti atskirai, viešu konkursu. Bet į šias pastabas įstatymo pakeitimo svarstymuose nebuvo atsižvelgta.

Be to, iš projekto aiškinamojo rašto galima suprasti, kad nauja įstaiga pareikalaus ir papildomų išlaidų. Rašte teigiama, kad įstatymui įgyvendinti reikės 6,87 mln. litų iš valstybės biudžeto, bet vėlesniuose dokumentuose ši suma išnyksta ir deklaruojama, kad naujos įstaigos įkūrimas nekainuos nė cento.

Kol įstatymo projektas svarstomas ir taisomas, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas vis dar egzistuoja. Neaišku, kiek naudos jam duotų naujas pavadinimas, tačiau apie pertvarką santūriai kalba ir patys instituto darbuotojai. Laikinai einantis direktoriaus pareigas Algis Pakalnis patvirtino žinąs apie įstatymo projektą, bet plačiau jį komentuoti atsisakė.

Pinigus suvalgo administracija

Susisiekimo ministro manymu, dar viena galimybė sutaupyti - pertvarkyti kelius prižiūrinčių valstybinių įmonių tinklą. Šią pertvarką E.Masiulis užsibrėžęs pradėti dar šįmet.

Šiuo metu visus daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūri 11 valstybės įmonių, o jose pagal rajonus veikia 47 kelių priežiūros tarnybos.

Ministerijai patikrinus šių įmonių veiklą buvo rasta, kad didžioji dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų taip ir nepasiekia šalies kelių. Beveik pusė jų išleidžiama personalui išlaikyti, o dar 22 proc. išlaidų įvardijamos kaip "kitos" ir skiriamos apskritai neaišku kam. "Privatizuoti jų nesiruošiame, tik ketiname stambinti šias įmones į dvi, tris ar keturias. Taip būtų sutaupyta valdymo išlaidų", - tvirtino E.Masiulis. Pasak jo, jau dabar šios įmonės priverstos taupyti, bet šis taupymas neprimena tikro diržų veržimosi. Joms iki šiol priklauso įvairaus tiesioginei veiklai nereikalingo turto, tokio kaip garažai ar net butai, todėl įmonių prašoma juos grąžinti Turto fondui.

Privačios partnerystės kelias

Iš šįmet keliams skiriamų 987 mln. litų didžiausia dalis turėtų būti skirta kelių priežiūros ir būklės palaikymo darbams atlikti. "Planuojame skirti nemažą sumą kokybei palaikyti, nes neskiriant tam dėmesio, greičiau prireiks didelio remonto", - tvirtino E.Masiulis. Pasak jo, stambiausi šių metų kelių statybų projektai - Jakų žiedo prie Klaipėdos statybos, magistralės Vilnius-Klaipėda remontas ties Grigiškėmis ir Vilniaus aplinkkelio tąsa.

Kaip ir kasmet, didžioji dalis pinigų bus skirta valstybinės reikšmės keliams, o miestų gatvėmis rūpinsis savivaldybės. Vietinės reikšmės keliams pagal įstatymą skiriamas tik penktadalis programai numatytų lėšų. "Magistraliniai keliai pagrindiniai, jais vyksta intensyviausias eismas, todėl ir daugiausia pinigų skiriama jiems", - teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis. Pasak jo, valstybinės reikšmės keliams skirtą sumą planuojama papildyti dar apie 480 mln. litų parama iš Europos Sąjungos fondų.

Ir D.Dudonis, ir E.Masiulis aiškino apie dar vieną alternatyvą, kaip gauti lėšų kelių tiesimui. Tai viešos ir privačios partnerystės būdas, kai privatus investuotojas sumoka už kelio tiesimą, pagal sutartį 20-25 metus prižiūri nutiestą ruožą, o valstybė laikui bėgant grąžina investuotą sumą.

"Investicijos pritraukiamos, kai jų labiausiai reikia - sukuriamos darbo vietos, o investuotojui nauda grįžta mokesčių pavidalu. Per 25 metus valstybė grąžina investuotus pinigus, bet šios investicijos neturi įtakos biudžeto skolos rodikliams", - pasakojo D.Dudonis.

Pagal privačios finansavimo iniciatyvos modelį už kelio ruožą atsakingas lieka investuotojas, o ne valstybė, taigi jis turi rūpintis kelio būkle ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir visą sutarties galiojimo laiką. Tačiau D.Dudonis pripažino, kad pinigai iš dangaus nenukrinta - laikui bėgant valstybė privačiam investuotojui už kelią sumoka su palūkanomis.

Skirtumai nesvarbūs

Valstybė išties sutaupo tik trumpuoju laikotarpiu, nes nereikia iš karto padengti visos darbų kainos ir nebereikia skelbti viešųjų pirkimų konkursų - viskas išsprendžiama po vieno, investuotojo konkurso. Tačiau nėra garantijos, kad galiausiai investuotojas neatliks darbų brangiau nei valstybinės įmonės.

Pirmas viešos ir privačios partnerystės projektas bus Palangos aplinkkelio statyba. Jai investuotojo viešu tarptautiniu konkursu ketinama ieškoti jau šįmet. Pasak D.Dudonio, tokią partnerystę reglamentuojantys įstatymai jau egzistuoja, tik anksčiau valstybinės institucijos nepasiryžo jais pasinaudoti. Be keleto smulkių savivaldybių projektų, Palangos aplinkkelio statyba bus pirmasis projektas pagal privačios finansavimo iniciatyvos modelį.

Anot pašnekovo, toks investavimo būdas populiarus Didžiojoje Britanijoje, taikomas ir kitose valstybėse, o Rytų Europoje jis paplitęs Slovakijoje ir Vengrijoje.

Tiesa, šių šalių transporto sistemos skiriasi nuo Lietuvos vienu svarbiu aspektu - ten už naudojimąsi keliais reikia mokėti ir lengvųjų automobilių vairuotojams. "Ten investuotojai lėšas atsiima iš kelių mokesčių, bet pas mus nėra tokio didelio tranzito, o apmokestinti keliais važiuojančius vietos gyventojus būtų sunkus politinis sprendimas", - pripažino D.Dudonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"