TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelius žlugdo blogas finansavimas

2013 01 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Apverktiną kelių būklę geriausiai atskleidžia duobės.

Kelininkai skambina pavojaus varpais - esą per krizę valstybei apkarpius lėšas keliams prižiūrėti ir atnaujinti, šykščiai taisomos mūsų transporto arterijos sparčiai dėvisi, tad po keleto metų jų būklė apskritai gali tapti katastrofiška.

Patyliukais apie vis prastėjančią valstybinių transporto arterijų būklę visi su keliais susiję specialistai šneka jau gerus porą metų. Vis dėlto viešai šis klausimas pradėtas kelti tik pastaruoju metu. Iki tol kelininkai tylėjo, nes, kaip jie patys manė, tai atitiko valstybės interesus. Kad įveiktų krizę, sukandusi dantis taupė visa Lietuva. Buvo drastiškai apkarpytos ir keliams remontuoti skirtos lėšos. Vėliau ankstesnė valdžia išdidžiai paskelbė, jog krizė lyg ir įveikta. Tačiau bent iš dalies sugrąžinti keliams prižiūrėti ir atnaujinti skiriamus pinigus valdantieji pamiršo.   

"Tikimės, kad nauja valdžia atkreips dėmesį į mūsų kelių problemas. Kadaise lietuviški keliai buvo laikomi vienais geriausių Rytų Europoje, o dabar jau atsiliekame netgi nuo Lenkijos, iš kurios kelių kadaise juokdavomės. Jei ir toliau tylėsime, greitai savo kelių kokybe mus aplenks ir Rusija", - "Lietuvos žinioms" sakė valstybinės įmonės "Vilniaus regiono keliai" direktorius Petras Džervus.

Kaimynai - toliaregiškesni  

"Vilniaus regiono kelių" vadovas skaičiavo, jog nėra ko stebėtis, kad Lenkijos keliai sparčiai gerėja, o mūsų - blogėja. "Mažai kas žino, kad šalies kaimynės valstybinių kelių ilgis yra maždaug toks pat kaip ir Lietuvoje - apie 22 tūkst. kilometrų. Kiti keliai Lenkijoje priklauso savivaldybėms, vaivadijoms, privatiems investuotojams. O valstybiniams keliams prižiūrėti ir atnaujinti lenkai per metus skiria kosminę Lietuvos požiūriu sumą - 30 mlrd. zlotų (apie 26,1 mlrd. litų). Tuo tarpu mūsų šalis net geriausiais laikais savo keliams sunkiai sukrapštydavo apie 1,3 mlrd. litų per metus, o pernai apskritai buvo skirta tik 788 mln. litų", - sakė P.Džervus.

Anot jo, dar 2009 metais "Vilniaus regiono keliai", kuri yra viena iš vienuolikos šalies valstybinius kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, skaičiavo, kiek reikėtų lėšų, kad jos prižiūrimos transporto arterijos atitiktų nustatytus kelių priežiūros normatyvus. "Gauta suma buvo lygi 40 mln. litų. Dabar ji būtų dar didesnė, nes nepaisant krizės brango ir medžiagos, ir paslaugos. Tuo tarpu mūsų įmonė 2011 metais iš valstybės gavo 24 mln. litų, pernai - 23,3 mln. litų. Jau net nesvajojame apie tai, kad iš tų pinigų galėtume kelius atnaujinti. Žiūrime, kad tik užtektų jų priežiūrai, nes neprižiūrimi keliai tiesiogiai graso eismo saugumui, jo dalyvių gyvybėms. Tačiau net tinkamai keliams prižiūrėti pinigų ne visuomet užtenka. Juk daug kas priklauso nuo oro sąlygų, ypač žiemą, kitų faktorių", - kalbėjo pašnekovas.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka/P.Džervus tvirtina, kad norėdamos išsilaikyti regioninės kelių priežiūros įmonės imasi sau nebūdingų darbų.

Dirba kaip subrangovės

Kolegai pritarė ir valstybės įmonės "Telšių regiono keliai" direktorius Romualdas Kačerauskas. Viename kelininkams skirtų specializuotų leidinių jis atkreipė dėmesį, jog esant pakankamam finansavimui iki 2009 metų valstybinių kelių būklė gerėjo. "Iki tol kasmet augo skiriamas finansavimas kelių rekonstrukcijai, dangoms stiprinti, paviršiaus apdaro darbams, žvyrkeliams asfaltuoti. Didėjo lėšos ir kelių priežiūrai. Tai leido nuosekliai gerinti kelių kokybę: mažėjo mažais ploteliais "sulopytų" ruožų, dangos tapo lygesnės, buvo kasami grioviai, tvarkomos sankasos, atsirado įvairių saugaus eismo inžinerinių priemonių projektai, o ir pirmieji jų įgyvendinimo projektai, pradėta daugiau dėmesio skirti kelių estetiniam vaizdui, eismo dalyvių patogumui keliuose", - dėstė "Telšių regiono kelių" direktorius.

Jo teigimu, gerėjanti kelių būklė leido mažinti jų priežiūrai skiriamas lėšas ir sutaupytais pinigais kompensuoti brangstančias medžiagas bei darbo jėgą. Tačiau, pasak R.Kačerausko, 2009-aisiais valstybei apkarpius finansavimą pradėti darbai ėmė stoti. "Pamažu grįžtame prie dangų taisymo "lopas ant lopo", - konstatavo valstybės įmonės "Telšių regiono keliai" direktoriaus.

P.Džervus sakė, jog tam, kad nepritrūktų lėšų kelių priežiūrai, valstybės įmonės imasi sau nebūdingų darbų. "Kad uždirbtume litą kitą papildomai, sutinkame tapti privačių bendrovių, savivaldybių darbų rangovais. Pavyzdžiui, 2012 metais iš tokios veiklos "Vilniaus regiono keliai" gavo 6 mln. litų papildomų pajamų. Rangos darbai buvo įvairaus pobūdžio - ir žvyrą pardavinėjome, ir kelio ženklus statėme, ir kelio pagrindus darėme. Įvairių darbų atlikome ir savivaldybių užsakymu - pavyzdžiui, valėme ir tebevalome sniegą. Bet tai juk darbo jėgos ir mechanizmų atitraukimas nuo tiesioginės jų funkcijos. Galbūt papildomais darbais valstybei dividentų pavidalu ir gali uždirbti akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, tačiau tik ne regionų keliai. Mes suprantame ir norime dirbti pelningai, bet kai pelnas pasidaro pagrindiniu uždaviniu, dingsta viešosios paslaugos sąvoka. Atliekame visuomenei svarbų interesą - prižiūrime kelius. Tačiau kai priežiūrai pinigus esame priversti užsidirbti iš šalies, nukenčia ir pačios priežiūros kokybė, ir priežiūros operatyvumas. Tai nėra gerai", - tvirtino "Vilniaus regiono kelių" vadovas.

Ateitis - miglota

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nekomentuoja regioninių kelių priežiūros įmonių vadovų pozicijos, tačiau ar jau artimiausiu metu bus didinamas valstybinių kelių atnaujinimo finansavimas, irgi negali atsakyti, nes tai priklauso ne nuo jos. "Visų veiklos sričių kelių sektoriuje finansavimas finansų krizės laikotarpiu sumažėjo apie 35 procentus. Konkrečiai kelių priežiūrai finansavimas, palyginti su 2008 metais, sumažėjo apie 34 procentus. Jei finansavimas nebus didinamas, keliai vis labiau nusidėvės, mažės jų laikančioji geba, blogės eismo sąlygos, didės poreikis lėšų jų priežiūrai (duobėms lopyti, žvyrkeliams profiliuoti ir t. t.). Visuomenė ir Vyriausybė turės rasti lėšų keliams remontuoti ir prižiūrėti, nes kitaip keliai taps stabdžiu normaliam šalies ūkio funkcionavimui, didės vežimo kaina, o dėl to brangs visos prekės ir paslaugos. Kartu didės gyventojų nepasitenkinimas", - tvirtinama LAKD direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Skrodenio raštiškame atsakyme dienraščiui LŽ.

Valstybinės ir vietinės reikšmės keliams realiai valstybės skirtų finansų pokytis (mln. litų)

2008 m.    1006

2009 m.    636

2010 m.    642    

2011 m.    663

2012 m.    724

2013 m.    714*

* LAKD informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"