TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelyje bijokime ne sniego, o juodojo ledo

2015 02 04 6:00
Juoduoju ledu apsitraukęs asfaltas iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo sauso kelio. VĮ "Automagistralė" nuotrauka

Šiemet sausis buvo keistas: buvo gana šilta, o eismo įvykių, bent jau pagal draudikų turimą statistiką, padaugėjo 11 proc., palyginti su gana šaltu 2013-ųjų pirmu mėnesiu. Paradokso priežastis – plikledis arba juodasis ledas, susidarantis temperatūrai svyruojant apie nulį.

Svarbiausias Lietuvos automobilių kelių transporto arterijas prižiūrinti valstybės įmonė (VĮ) „Automagistralė“ daugelį metų atlieka prevenciją, kad pažabotų juodojo ledo (plikledžio) keliamą pavojų.

„Juodasis ledas labai klastingas. Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad šlapia kelio danga jau yra slidi, tačiau juodasis ledas paspendžia papildomų pinklių. Kartais vairuotojams gali keistai atrodyti, kai esant teigiamai temperatūrai šlapias kelias barstomas druska. Bet tai ir yra prevencija. Druskos barstytuvai važiuoja į kelią vos pradėjus snigti ar temperatūrai artėjant prie nulio. Dažnu atveju be šių darbų plikledžio arba juodojo ledo išvengti nepavyks. O keliuose dirbančios barstymo mašinos vairuotojams yra dar vienas signalas, kad kelią ar atskirus jo ruožus gali būti nuklojęs plikledis. Nepatarčiau skubėti ir stengtis aplenkti barstytuvo, nes priekyje jo kelio danga jau gali būti apsitraukusi juoduoju ledu. Kelias nepabarstomas akimirksniu, tam reikia laiko, barstymo darbai užtrunka mažiausiai pusantros valandos, todėl aplenkęs barstytuvą atsiduri pavojaus zonoje“, - dienraščiui LŽ sakė Vladislovas Molis, VĮ „Automagistralė“ direktorius.

Nematomos žabangos

Kuo juodasis ledas toks klastingas? „Daugumos vairuotojų instinktai sako, kad važiuoti juoda kelio danga yra visiškai saugu. Juk tokios pat spalvos kelias būna ir vasarą. Bėda ta, kad tas dėsnis visiškai nustoja galioti tuomet, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Šiek tiek atšilus ar krintant sniegui, kai lauke termometras rodo 1-2 laipsnius šilumos, visada yra didelė tikimybė, kad vakarėjant ar nakties metu oro temperatūra nukris. Temperatūra žemiau nulio gali kristi ir dieną, pavyzdžiui, miške, kai saulei keliaujant dangumi jos spindulius staiga užstoja medžiai. Termometrui rodant nulį ar temperatūrai kritus dar žemiau, vanduo virsta ledu. Kelias arba atskiri jo ruožai staiga tampa slidūs. Tada juodasis ledas tampa ypač pavojingas. Važiuodamas šlapiu keliu vairuotojas praranda budrumą, skrieja didžiuliu greičiu ir staiga - jo kelyje čiuožykla. Automobilis dažnai tampa nevaldomas, ir dar gerai, jei jis tik nuvažiuoja nuo kelio“, - pasakojo „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius.

Jis patikslina, kodėl klastingasis ledas vadinamas juoduoju. „Visiems aišku, kad ledas yra bespalvis. O kelio paviršių dengiantis jo sluoksnis paprastai būna toks plonas, kad neužgožia juodos asfalto spalvos“, - sakė „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas.

Pasak M. Rinkevičiaus, prieš važiuojant, kai temperatūra svyruoja apie nulį ar yra žemesnė, verta pasitikrinti, kokiu keliu teks važiuoti. „Pasitikrinti paprasta, tik svarbu, kad įkandin nevažiuotų kitos transporto priemonės. Nesmarkiai spustelėjus stabdžio paminą galima įsitikinti, kokia ratų sankiba su keliu, ir pagal tai nustatyti, kaip derėtų elgtis, kad kelionė būtų saugi“, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad kai asfaltas yra apledėjęs ruožais, tokia gudrybė ne visuomet gali būti patikima. „Neaišku, kada ir kur užvažiuosi ant juodo ledo. Todėl temperatūrai svyruojant apie nulį, ypač kai kelias šlapias, pirmiausia saugiu greičiu turi pasirūpinti pats vairuotojas. Plikledis netikėtai užklumpa ne kelininkus, o jam nepasirengusius vairuotojus“, - pažymėjo vienas „Automagistralės“ vadovų.

Pataria užmesti akį į termometrą

Neatsargiu elgesiu kelyje vairuotojus kaltina ir draudikai. „Visos smulkios avarijos esant slidžiai kelio dangai nutinka netikėtai. Vairuotojas yra tikras, kad sugebės laiku sustoti, bet stabdydamas paprastai atsitrenkė į kliūtį ar kitą automobilį. Jis parkuojasi įprastu būdu, o kliudo šalia stovintį automobilį. Tai situacijos, kai automobilis vos akimirką tampa nevaldomas, tačiau tos akimirkos pakanka eismo įvykiui“, - tvirtino bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai rytą į darbą skubantys vairuotojai net nepasidomi, koks už lango oras – pasikliauna savo pojūčiais. Deja, kaip tikino A. Pilčicas, temperatūrai nuolat svyruojant apie nulį laipsnių, tik išėjus iš patalpos ir įsėdus į automobilį įvertinti, kokios būklės šiuo metu yra kelio danga – neįmanoma.

„Paprastas atsargumas, lėtesnė nei įprasta automobilio eiga ir pastabumas oro sąlygoms yra pagrindiniai saugumą užtikrinantys veiksniai. Temperatūrai nuolat svyruojant apie nulį laipsnių kaip šį sausį, reikėtų būti atidesniems ir bent dažniau žvilgtelėti į termometrą“, - patarė A. Pilčicas.

Ragina būti ypač atidžius

Egidijus Skrodenis, laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus pareigas, atkreipia vairuotojų dėmesį, kad eismo sąlygos žiemą negali būti lygiavertės toms, kurios įprastos šiltuoju sezonu. „Priežastis labai paprasta – kelio dangos konstrukcija ir viršutinis dangos sluoksnis dažniausiai yra įšalęs, todėl ant dangos iškritusi bet kokio pavidalo drėgmė gali lemti slidumą“, - sakė laikinasis LAKD vadovas.

Egidijus Skrodenis: "Eismo sąlygos žiemą niekuomet negali būti lygiavertės toms, kurios įprastos šiltuoju sezonu." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Jo teigimu, šią žiemą eismo sąlygos ypač permainingos. „Sniegas, šaltis, atlydys, lietus, lijundra, šlapdriba, vėl sniegas... Tokia jau šių metų žiema. Todėl visi vairuotojai privalo išmanyti tokios žiemos ypatumus“, - kalbėjo E. Skrodenis.

Kokie tai ypatumai? Pasak LŽ pašnekovo, jų yra daug, bet svarbiausi iš jų keli.

Pirma, vairuotojams būtina įsiminti, kad spustelėjus šaltukui tiltai, viadukai, kelių danga prie vandens telkinių nedelsiant apsitraukia šarma, tampa slidi.

Antra, įžiemojus, kelių dangai atšalus, o oro temperatūrai pakilus net iki kelių laipsnių šilumos, kelio danga gali apsitraukti ledu, ypač miškingose vietovėse.

Trečia, prasidėjus lijundrai eismo sąlygos tampa ypač sudėtingos, keliai apsitraukia ledo sluoksniu, vadinamu juoduoju ledu, kuris net labai matomas, o tai, kad kelias ar jo atkarpa yra slidi, paaiškėja tik darant manevrą. Maža to, kaip pažymėjo E. Skrodenis, net kelius pabarsčius slidumas neišnyksta tą pačią minutę, mat turi praeiti laiko, kad barstomos medžiagos paveiktų ledą.

Ketvirta, sningant kelių dangos vis tiek bus padengtos sniegu, nes neįmanoma „pagauti“ snaigių, nenusileidusių ant kelio, o nuvalytą kelią vėl užsninga.

Penkta, siaučiant pūgai užpustomi ir keliai, todėl važiuojant nuvalytu keliu negalima atsipalaiduoti, nes už posūkio gali būti ant kelio užpūsto sniego, vadinamųjų sniego liežuvių.

Šešta, ne mažiau nei snygis nepatogumų kelyje vairuotojams gali sukelti ir šlapdriba - keliai apklojami šlapiu sniegu, tampa slidūs.

Septinta, eismo sąlygas sunkina ir stiprus vėjas, ant kelių dangos gali būti nulaužtų medžių šakų arba medžių, ypač miškingose vietovėse.

„Prisiminkime ir tai, kad žiemą tamsusis paros metas daug ilgesnis už šviesųjį, todėl dažnai keliaujame prietemoje ar tamsoje, kai daug sudėtingiau pamatyti kliūtį ant kelio, išbėgusį gyvūną ar net einantį pėsčiąjį be šviesą atspindinčių elementų. Todėl vairuodami automobilį žiemą privalome būti keliskart atidesni ir atsargesni nei, pavyzdžiui, vasarą“, - įspėjo E. Skrodenis.

LAKD atkreipia vairuotojų dėmesį, kad direkcija ir jai priklausančios valstybinės kelių priežiūros įmonės „užtikrina nenutrūkstantį susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, bet negali užtikrinti tokių eismo sąlygų, kokios būdingos vasarai“.

Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius pagal kelių svarbą. Pirmiausia valomi ir (arba) barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai - „Via Baltica“, Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio automagistralės. Ilgametė patirtis rodo, kad tokia kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia.

LAKD primena eismo dalyviams, kad interneto svetainėje eismoinfo.lt dar prieš kelionę galima rasti informacijos apie tai, kokios eismo sąlygos keliuose aplink namus ir ten, kur ruošiamasi važiuoti. Svetainėje apibendrinta informacija yra pateikiama tekstine forma, o interaktyviame žemėlapyje yra rodomi nuolat atnaujinami duomenys, kurie tiesiogiai gaunami iš visoje šalyje įrengtų orų sąlygų stotelių ir fiksuojamų vaizdo kameromis.

VAIRUOTOJO ATMINTINĖ

Pasak LAKD, iki žiemos pabaigos liko vos mažiau nei mėnuo. Tačiau ilgametė patirtis rodo, kad vasaris gali būti vienas permainingiausių metų mėnesių. Todėl direkcija kviečia vairuotojus prisiminti tiesas, išmoktas dar vairavimo kursuose:

1. Būtina važiuoti, ypač žiemą, ne didžiausiu leistinu greičiu, o tokiu, kuris yra saugus.

2. Reikia laikytis didesnio saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.

3. Patartina prisiminti, kad stabdymo kelias šaltuoju metų laiku pailgėja 3 kartus, o jei kelias apledėjęs – ir dar daugiau.

4. Žiemą važiuojant net ir sausu kelio ruožu negalima atsipalaiduoti, nes tai negarantuoja, jog kitas kelias ruožas nebus apsitraukęs ledu, tarp jų – ir „nematomu“ juoduoju.

Parengta bendradarbiaujant su LAKD ir VĮ „Automagistralė“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"