TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kelyje - daugiau meilės artimui

2006 12 21 0:00
"Kaip dvasininkas šiandien norėčiau kalbėti ne apie mirtį, bet apie gyvenimą", - per susitikimą sakė brolis Astijus.
Laimutės Buzienės nuotrauka

Maždaug 300 eismo dalyvių, daugiausia - būsimų vairuotojų, besirengiančių vairavimo egzaminams, Vilniuje susitiko su saugaus eismo, vairuotojų egzaminavimo specialistais, žinomais visuomenės veikėjais

"Automobilis, sukonstruotas daugiau kaip prieš 120 metų, buvo pabaisa, gąsdinusi žmones, arklius. Vėliau jis tapo tarsi skėčiu pasislėpti nuo lietaus ir krepšiu pirkiniams. Vairuojant mašiną buvo "raminami nervai", kai kam tai net pakeisdavo validolį. Tačiau dabar ši transporto priemonė virto tuo, dėl ko buvo nuogąstaujama automobilizmo eros pradžioje - naikinimo ginklu", - kalbėjo "Regitros" generalinis direktorius Ramutis Oleka.

Pasaulyje per metus ketvirtis milijono žmonių žūva po automobilių ratais. Lietuvoje iš vieno milijono gyventojų per metus gyvybės netenka 223. Europos Sąjungoje vidutiniškai žūva - 95, Švedijoje, Olandijoje, Anglijoje - nuo 45 iki 55 žmonių. "Jeigu vairuotojai ir pėstieji būtų atsargesni, kasmet išsaugotume po pusę tūkstančio gyvybių. Deja, tenka laidoti daugiau kaip po 700 žuvusiųjų per avarijas", - akcentavo Oleka.

Mirtininkų auditorija

"Gausybė mirčių keliuose glumina, - prisipažino pranciškonų vienuolis brolis Astijus. - Kai žmogus nuteisiamas mirti, prieš įvykdant bausmę pakviečiamas kunigas kapelionas, kad pasmerktąjį sustiprintų, palaimintų. Žiūrėdamas į jus pamaniau - prieš mane sėdi mirtininkai. Kaip dvasininkas šiandien norėčiau kalbėti ne apie mirtį, bet apie gyvenimą."

"Mokydami vaiką paimti šaukštą, pieštuką, persižegnoti, drauge privalome mokyti, kaip jis turėtų elgtis ir ko nedaryti išėjęs į gatvę", - sakė "Regitros" vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad eismo saugumas turi būti visos visuomenės, ne vien policijos rūpestis. Tokiai minčiai pritarė ir buvęs automobilių žiedinių lenktynių profesionalas, įmonės "Promosportas" vadovas Darius Jonušis. Jo teigimu, Lietuvos kelių infrastruktūra ir automobilių parko techninė būklė nėra prastesnė už gretimų šalių, tačiau gyvybių per avarijas prarandame kur kas daugiau.

Ydingos nuostatos

Jonušis mano, jog daug ką lemia požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tarkim, jauna šeima važiuoja automobiliu ir leidžia vaikui stebėti kelią įsispraudusiam tarp priekinių sėdynių. Atrodytų, kas čia bloga, juk taip visiems smagiau. Tačiau prireikus staiga stabdyti vaikas iš šios vietos išlėktų pro priekinį stiklą. Ydingos nuostatos mažųjų sąmonėje formuojasi labai greitai. Stinga efektyvumo ir šiai temai skirtoms socialinės reklamos kampanijoms. Nuostabu, kaip rinkodaros specialistai sugeba žmones įtikinti, kad jiems reikia naujo mobiliojo telefono ar kokios nors madingos guminės apyrankės. O juk protingai elgtis prie automobilio vairo taip pat galėtų būti madinga. "Tačiau kol kas žiūrėdami filmuotą dokumentiką apie sulaikytus prie vairo visiškai girtus veikėjus žmonės juokiasi... Nors galbūt tas vairuotojas važinėja gatvėmis, kuriomis jie patys vaikšto", - nuogąstavo Jonušis.

Kultūros stoka ir greitis

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas Gintaras Aliksandravičius pripažino, jog policijos darbas užtikrinant saugų eismą dar nėra tobulas, todėl dalį atsakomybės už eismo saugumą tikrai tenka prisiimti. "Norėčiau, kad kiekvienas atsigręžtume į save ir paisytume bendrų elgesio normų. Tačiau dažnai būna priešingai", - pažymėjo Aliksandravičius.

Buvęs lenktynininkas Jonušis atkreipė dėmesį, jog avaringumą lemia eismo kultūra ir greitis.

Įvertinti galimybes

"Dauguma vairuotojų nesuvokia, kokia grėsmė slypi automobilyje, ir leidžia sau važiuoti per greitai. Tačiau kiekvienas turi suvokti "savo" greitį ir galimybes. Geras vairuotojas tas, kuris niekada nepatenka į situacijas, kai automobilis "kažką daro", o sėdintysis prie vairo nieko negali pakeisti. Jeigu nutinka tokių dalykų, vadinasi, per greitai važiuojate. Bet prisipažinti, jog tu negali greitai lėkti, daugeliui labai sunku", - dėstė Jonušis.

Didinant greitį vairuotojui tenka aprėpti vis daugiau informacijos, kad galėtų saugiai važiuoti. "Tik visi atsakymai į klausimus: ką aš matau, ką jaučiu vairuodamas, ką girdžiu, gali padėti žmogui saugiai vairuoti. Privalu suvokti, jog realiomis eismo sąlygomis nebūna nesvarbių smulkmenų. Pavyzdžiui, žmonės klausia, koks skirtumas, kaip tu sėdi prie vairo? Tačiau tai tikrai nėra smulkmena. Netaisyklingai sėdint vairas tampa ne vairavimo instrumentu, o tik laikikliu", - pabrėžė Jonušis.

Buvusio lenktynininko nuomone, gerai vairuoti gali ir vyrai, ir moterys. Tai, ką regime keliuose, iš tiesų atskleidžia mūsų žmogiškuosius santykius. Jonušis ragino būsimus vairuotojus mokytis dėl savęs, dėl ateities, o ne vien tam, kad išlaikytų egzaminą. "Deja, daugelio vairavimo mokykloje kursus lankančių žmonių tikslas - išlaikyti egzaminą, o ne išmokti vairuoti", - pažymėjo Jonušis.

Išmokti praleisti kitą

Brolio Astijaus nuomone, žmonės, užuot laikęsi taisyklių, jas ignoruoja. "Šventajame Rašte pasakyta: "Įstatymo pilnatvė yra meilė". Todėl jei vairuosime su polėkiu, jei vairuosime mylėdami, bus visai kitokia kultūra", - sakė jis. Brolis Astijus džiaugėsi, jog važinėdamas Vilniaus gatvėmis nuolat sulaukia padėkos "mirktelėjimo" automobilio šviesomis - už tai, kad praleido, kad stabtelėjo, kad neskubėjo. "Kviečiu jus kurti visai naujus santykius - vairuotojų bendruomenės santykius, - kreipėsi jis į susirinkusiuosius. - Kaip gražu, kai darai gera, kai nusižemini, kai kam nors padedi. Nusižeminęs žmogus kaip tik vidumi yra labai aukštas. Ar žinote, kodėl vandenynai tokie dideli? Todėl, kad yra žemiausioje vietoje - į juos subėga visi šaltiniai. Žmogus didelis ir vairuotojas didelis, kai moka praleisti kitą".

Norėdama paskatinti visuomenę daugiau domėtis saugiu eismu ir vairavimu susitikimą surengė valstybės įmonė "Regitra", LTV akcijos "STOP karui keliuose" partnerė, drauge su šalies Vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"