TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kilpą vairuotojams užners draudikai

2012 05 02 6:30

Vasarą Lietuvos vairuotojų gali laukti itin nemalonios draudikų staigmenos. Jau birželį dėl įstatymų pakeitimų vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kainos smarkiai pakils. O šiuo metu labai pigiai draudimo liudijimus parduodančios kompanijos vėliau žalos atlyginimą gali perkelti savo klientams ant pečių.

Birželį įsigalios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai. Dėl jų turėtų smarkiai pakilti šio draudimo liudijimų kainos. Seimas TPVCA draudimo įstatymo straipsnį, kuriame kalbama apie draudimo sumas ir įmokas, pastarąjį sykį tyliai pakeitė 2011-ųjų lapkričio 17 dieną. Teigiama, jog draudimo sumas teko padidinti įgyvendinant 2005 metų gegužės 11 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.

Pagal dabar galiojančias TPVCA draudimo įstatymo nuostatas, per avariją nukentėjusio žmogaus turtui padaryta žala atlyginama iki 1,73 mln. litų, o žala, padaryta asmeniui, - iki 8,63 mln. litų. Nukentėjęs asmuo dar gali reikalauti iki 8,63 tūkst. litų siekiančios neturtinės žalos atlyginimo.

Privaloma atlyginti draudimo suma dabar iš viso sudaro 10,37 mln. litų. O prieš kelis mėnesius pakeistu TPVCA draudimo įstatymo straipsniu ji padvigubinta iki 20,71 mln. litų. Nuo birželio 11 dienos draudikai nukentėjusiam žmogui privaloma tvarka bus įpareigoti atlyginti iki 3,45 mln. litų už turtą, suniokotą per eismo įvykį, ir iki 17,26 mln. litų - už asmeniui padarytą žalą. Neturtinei žalai padengti numatyta iki 17,26 tūkst. litų suma.

Valdiški žabangai vairuotojams

Kalbėdamas su LŽ žurnalistu TPVCA draudimo bendroves vienijančio Lietuvos draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas prasitarė, kad šiomis dienomis pigiai privalomojo draudimo liudijimus perkantys vairuotojai ateityje gali turėti problemų dėl TPVCA privalomojo draudimo įstatymo nuostatų, kurios įsigalios birželį.

LŽ pašnekovas neslėpė, jog dėl žiaurios konkurencijos draudimo kompanijos draudimo polisus dabar parduoda neįtikimai pigiai. Tačiau kai birželį draudimo sumos padidės, draudikai esą kažin ar įstengs vykdyti savo įsipareigojimus. Tuomet finansinė našta kris ant pečių tų bendrovių klientams, jeigu jie bus pripažinti eismo įvykio kaltininkais. Įstatymai numato, kad jei draudimo kompanija delsia atsiskaityti su nukentėjusiuoju, šis gali kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalą atlyginti iš avarijos kaltininko.

Keisčiausia, jog, kaip išsiaiškino LŽ, sąžiningai civilinę atsakomybę draudusio vairuotojo tokiu atveju negali apginti nei mūsų šalies įstatymai, nei panaikintos Lietuvos draudimo priežiūros komisijos funkcijas perėmusi Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, nei jau minėtas Lietuvos draudikų biuras.

Tarifai skiriasi keliskart

Lietuvoje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu besidraudžiantys vairuotojai dabar išties turi didelį pasirinkimą. Pigiausią privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kainą padeda išsirinkti internetinės svetainės, draudimo brokerių bendrovės, taip pat pačios draudimo kompanijos.

Draudimo kainų skirtumas irgi stulbina. Praėjusią savaitę tai aiškinosi ir šių eilučių autorius. Internetinei svetainei Draudimas.lt ir Draudimo brokerių aljansui buvo pateikti tokie duomenys: vairuotojo stažas viršija 15 metų, per pastaruosius metus jis nebuvo patekęs į avarijas, vairuojamo visureigio "Kia Sportage", pagaminto 2006-ųjų pabaigoje, variklio darbo tūris neviršija 2 kub. litrų, o galia - 77 kilovatai. Be to, savininkas įsipareigoja draudimo laikotarpiu neperduoti vairuoti automobilio tretiesiems asmenims ir ilgiau kaip 21 dieną visureigiu nevažinėti užsienyje.

Per internetinę svetainę brangiausią privalomojo draudimo polisą pasiūlė Austrijos draudimo bendrovės "Compensa TU S.A.Insurance Group" Lietuvos filialas - 12 mėnesių draudimas būtų kainavęs net 1228 litus. Pigiausias pasiūlymas atėjo iš suomių draudimo bendrovės "IF draudimas" - ji už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą prašė 405 litų.

Bet šiuo metu, atrodo, vairuotojams labiausiai finansiškai apsimoka naršyti ne virtualioje erdvėje, o draudimo brokerių kontorose. Brokerių bendrovės Draudimo brokerių aljanso Vilniaus skyriaus vadovas Remigijus Sėliukas pagal pateiktus duomenis per kelias minutes surado tarptautinės draudimo įmonės "Seesam Lietuva" pasiūlymą, kuris buvo net 5 kartus dosnesnis už tą, kurį pateikė "Compensa TU S.A.Insurance Group". Tarptautinė draudikė civilinę vairuotojo atsakomybę buvo pasirengusi apdrausti vos už 259 litus!

Gaila, tačiau dar praėjusių metų pabaigoje "Kia Sportage" vairuotojas civilinę atsakomybę apdraudė draudimo grupei RSA priklausančioje bendrovėje "Lietuvos draudimas". Nuolatiniam šios įmonės klientui draudimo liudijimas kainavo daugiau kaip 100 litų brangiau, nei draudimo polisą siūlė jam parduoti "Seesam Lietuva".

Tarifų džiunglėse

R.Sėliukas tvirtino, kad protu sunkiai suvokiami TVPCA draudimo kainų skirtumai - šiandienos Lietuvos draudimo rinkos realybė. Brokeris pritarė A.Križinausko minčiai, jog daugiausia draudimo liudijimų tarifus lemia įnirtinga draudikų konkurencija. "Tai ne degalinių tinklai, kuriuose, kaip įtaria žiniasklaida, karaliauja karteliniai susitarimai", - LŽ dėstė R.Sėliukas. Pasak jo, draudimo bendrovės konkuruodamos, pavyzdžiui, dažnai skelbia įvairias akcijas. "Vyksta panašūs "išpardavimai" kaip ir parduotuvėse. Todėl laiku pataikęs ateiti draustis vairuotojas neretai gali tikėtis neįtikimų nuolaidų. Žinoma, akcijos nėra amžinos, tačiau jas skelbiančios draudimo įmonės tai daro ir per draudimo brokerius, bet ne vienu ir tuo pačiu metu. Dėl šios priežasties "pataikyti į akciją" yra didelė tikimybė", - tvirtino pašnekovas.

Tačiau, anot R.Sėliuko, esama daug ir kitų priežasčių, kodėl draudimo kompanijos tam pačiam klientui taiko skirtingas draudimo sąlygas. "Vienos bendrovės tarifus nustato atsižvelgdamos į automobilių variklių darbo tūrį, kitos - į jų galingumą, bendrą arba nuosavą masę. Dažnai skirtingos kainos taikomos ir skirtingą vairavimo stažą turintiems vairuotojams. Tarifas didinamas, jei automobilis per pastaruosius metus yra patekęs į avariją. Taip pat svarbi draudėjo gyvenamoji vieta", - vardijo draudimo brokeris.

Menkiau žinomos, bet dėl to draudėjams ne mažiau svarbios, R.Sėliuko žodžiais, yra draudimo kompanijų viduje naudojamos įvairios įmokų skaičiavimo metodikos. "Kai kurios bendrovės reguliariai analizuoja, kokios vairuotojų grupės ar automobilių markės pačios rizikingiausios. Dabar didžiausias draudimo įmokas moka vairuotojai iki 25 metų. Tačiau draudikai gali pakelti draudimo kainas ir, tarkime, penkiasdešimtmečiams, jei paaiškėja, kad šio amžiaus vairuotojai per pastaruosius metus ar pusmetį sukėlė daugiau avarijų, nei prognozavo draudikas", - pasakojo Draudimo brokerių aljanso atstovas.

Brokerio teigimu, visų kriterijų, kuriuos draudikai pasitelkia nustatydami vairuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tarifus, trumpai ir neišvardysi. Tačiau, anot jo, "būtina pripažinti, kad po birželio 11-osios, kai įsigalios naujos įstatymo nuostatos, kainos tikrai turės tendenciją kilti".

R.Sėliukas nesiryžo prognozuoti, ar draudimo liudijimai pabrangs dvigubai - tiek, kiek didės ir privalomo atlyginti draudimo sumos.

Paralelė su kiniškomis prekėmis

Lietuvos draudikų biuro vadovui A.Križinauskui labiausiai neramu dėl to, ar siūlydamos "jau amžiais nekitusias", neva dešimteriopai mažesnes nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių TVPCA draudimo kainas, kai kurios Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos neužlips ant grėblio. "Nors nuo birželio draudimo sumos didėja, iki šiol nematyti, kad draudimo tarifai būtų pakilę. Bet jei draudimo liudijimai nupirkti metams, jie galios ir tada, kai draudimo bendrovės jau bus priverstos mokėti nukentėjusiesiems per eismo įvykius dvigubai didesnes sumas. Tikiu, kad draudikai apskaičiavo savo riziką. Tačiau nesėkmės galimybė visada išlieka. Tai rodo ir ankstesnis dviejų draudimo bendrovių - "Baltic polis", "Ingo Baltic" - bankrotas", - kalbėjo A.Križinauskas.

Pačius pigiausius TVPCA draudimo liudijimus jis lygino su kiniškomis prekėmis. "Aš asmeniškai visuomet stengiuosi išvengti tos mažiausios kainos. Neturint informacijos, pavyzdžiui, dėl vienos ar kitos draudimo kompanijos finansinės padėties, pigiausiai gali įsigyti ne geriausią produktą. Juk ir parduotuvėje pirkdamas kinišką prekę negali tikėtis, kad ji atitiks aukščiausius kokybės reikalavimus", - dėstė pašnekovas.

Bet argi ne Lietuvos draudikų biuras pagal įstatymus yra įpareigotas nukentėjusiesiems per eismo įvykius atlyginti nuostolius, jei tai delsia padaryti draudimo bendrovė? Į šį klausimą A.Križinauskas atsakė taip: "Atlyginame nuostolius tik tokiu atveju, jei draudikas tampa nemokus. Kitaip sakant, bankrutuoja. Visais kitais atvejais, jei draudikas turi problemų dėl atsiskaitymų, pirmiausia tai yra kliento ir draudimo bendrovės tarpusavio reikalas. Manau, žmogus, rinkdamasis draudimo bendrovę, kaip ir bet kokį kitą paslaugų teikėją, pats turi žiūrėti, kad ji būtų patikima." Žodžiu, Lietuvos draudikų biuro vadovas dėl galimų nesėkmių vertė kaltę taupiems vairuotojams, nors šie, žinia, neturi galimybės rinktis - reikalingas jiems privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ar ne.

Draudikams palankūs įstatymai

Kas gresia draudėjui, jei dėl finansinių bėdų už jį su nukentėjusiuoju per avariją neatsiskaitys draudimo bendrovė?

Blogiausias scenarijus neįtikimai niūrus. Teismas draudiko klientą gali priversti atlyginti nukentėjusiajam padarytus nuostolius, o paskui jis turės teisę gražiuoju arba per teismą atsiimti sumokėtus pinigus iš civilinę vairuotojo atsakomybę draudusios įmonės.

A.Križinauskas užsiminė ir apie būdą, kuris šiandien yra populiariausias. Esą su nemokiais draudikais dažniausiai į kovą stoja ne kaltininkas, o žalos atlyginimą siekiantis gauti avarijoje nukentėjęs žmogus, nors pagal įstatymus jam neturi rūpėti, kodėl kaltininkas nesusitaria su savo draudimo kompanija. "Žinoma, tai nepatogumas - teismai, sugaištas laikas... Bet galiu garantuoti, kad pinigus už žalą klientai vis tiek anksčiau ar vėliau atgauna", - sakė Lietuvos draudimo biuro vadovas.

Savo bejėgiškumą apginti vartotojus pripažino ir nuo metų pradžios draudimo rinkos prievaizdo naštą velkantis Lietuvos bankas. Jo Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis pakėlęs rankas LŽ tvirtino, kad pagal dabar galiojančius įstatymus Lietuvos banko balsas esą tėra rekomendacinio pobūdžio. Nors vėl tenka priminti, jog drausti civilinę atsakomybę vairuotojams ne rekomenduojama, o privaloma. Neva draudimo rinkos prižiūrėtojai gali surašyti tik išlaidas teismui, kuris dažniausiai atsižvelgia į rinkos prižiūrėtojų pastabas.

Siūlė nepanikuoti

"Manau, baimė dėl to, kad draudikai nevykdys savo įsipareigojimų vairuotojams, aiškiai perdėta. Beveik visos, išskyrus dvi, Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos yra stiprių tarptautinių draudikų korporacijų antrinės įmonės arba filialai. Todėl sunku net įsivaizduoti, kad jos galėtų nevykdyti savo įsipareigojimų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiems vairuotojams", - kalbėdamas su LŽ žurnalistu ramino Lietuvos draudikų asociacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Jam linkęs pritarti ir Draudimo brokerių aljanso brokeris R.Sėliukas: "Man regis, panikuojama be reikalo. Išmokamų draudimo sumų dydis jau buvo keliamas ir 2009-aisiais. Tada irgi visi nerimavo dėl neva padidėsiančių draudimo tarifų, galbūt bankrutuosiančių draudikų. Draudimo liudijimai iš tikrųjų buvo šiek tiek pabrangę, tačiau vėliau jų kainos grįžo į ankstesnį lygį. Manau, tas pat bus ir dabar."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"