TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kinija linksta bendradarbiauti su Klaipėdos uostu

2015 10 08 6:00
Su "Lietuvos geležinkeliais" tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas vakar aptarė (iš kairės) bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, CMG prezidentas Li Xiaopengas ir konglomerato atstovas Wang Han Nanas.  LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalių uostai jau seniai smarkiai konkuruoja dėl krovinių, tačiau naujausia Lietuvos pergalė bendradarbiaujant su Kinija ne juokais suerzino Latvijos valdžią. Mat Baltarusijoje 500 mln. JAV dolerių nusprendęs investuoti Kinijos konglomeratas „China Merchants Group“ (CMG) linksta rinktis Klaipėdos, o ne Rygos uostą.

Valstybės valdomas kinų milžinas, veikiantis uostų ir terminalų valdymo, transporto ir logistikos, bankininkystės ir finansų, nekilnojamojo turto valdymo sektoriuose, netoli Minsko esančiame Kinijos-Baltarusijos industriniame parke rengiasi statyti didžiulį logistikos centrą su komercinėmis įmonėmis. Teigiama, kad jame įsikurs technologijų kompanijos „Huawei“ ir ZTE, išdygs kinų gamyklos, parduotuvės bei biurų patalpos.

Perspektyvos aiškėjo per vizitą

„China Merchants Group“ pastaruosius metus svarstė, per kurį uostą gabenti prekes – Klaipėdos ar Rygos. Kinijos atstovų kalbos rodo, kad jie pasirinko Lietuvą. Korporacijos vadovas Li Xiaopengas vakar į Vilnių susitikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) vadovybe atvyko tiesiai iš Baltarusijos.

Kinų ketinimus patvirtino ir LG išplatintas pranešimas spaudai, jog „Lietuvos geležinkeliai“ šiai Kinijos gigantiškai bendrovei pateikė bendradarbiavimo pasiūlymus ir išklausė jos lūkesčių“.

„Iš mūsų pusės perspektyvos yra realios, matome įvairių veiklos galimybių. Esame pasiruošę ir norime, kad abi bendrovės suformuotų kuo daugiau klausimų, kuriais galėtų bendradarbiauti“, – LG pranešime cituojamas L. Xiaopengas.

Anot pranešimo, CMG labiausiai domina krovinių gabenimo tarp Klaipėdos ir Minsko galimybės. Antras prioritetas – krovinių vežimas į Europą iš Kinijos per Kazachstaną ir Lietuvą.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno, CMG korporacijai pasiūlyti įvairūs bendradarbiavimo variantai. „Pastaruosius kelerius metus siekiame, kad Lietuva atsirastų Kinijos ir Kazachstano logistikos žemėlapiuose. Kinijos milžinei pasiūlėme krovinius vežti iš Klaipėdos į Baltarusiją ir atgal, pristatėme galimybę juos gabenti „Vikingo“ ir „Saulės“ konteineriniais traukiniais bei investuoti į mūsų kuriamus logistikos centrus Vilniuje ir Kaune“, – pasakojo A. Šimėnas. Jo teigimu, tokio dydžio Kinijos bendrovės susidomėjimas Lietuva bei investicijų galimybėmis mūsų šalyje yra bendro Lietuvos institucijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bei jos atstovybės Kinijoje darbo rezultatas.

Latvija susirūpino Rygos uostu

Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Latvijos susisiekimo ministras Anris Matis antradienį esą buvo skubiai išvykęs į Baltarusiją įtikinti Kinijos konglomerato prezidento, jog Rygos uostas neva turi daugiau pranašumų nei Klaipėdos.

Vis dėlto mūsų šalies transportininkus optimistiškai turėtų nuteikti ir tai, kad rugsėjo 23 dieną Kinijos Qingdao mieste įvykusioje tarptautinėje logistikos konferencijoje, skirtoje naujojo jūrų ir kontinentinio Šilko kelio plėtotės perspektyvoms aptarti, buvo pasirašytas dokumentas, kuriame pirmąkart kalbama ir apie Naujojo Šilko kelio atšaką per Baltijos regioną, taip pat ir Lietuvą.

Be to, konferencijoje nuspręsta įkurti Jūrų ir kontinentinio Šilko kelio aljanso Logistikos komitetą, pasirašyta bendra deklaracija tarp Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos, kurios centrinė būstinė yra Vilniuje ir kuriai vadovauja lietuvis, bei Kinijos tarptautinės ekspeditorių asociacijos (CIFA). Teigiama, jog „naujasis komitetas ir deklaracija“ padės greičiau pasiekti, kad Šilko kelio atšaka driektųsi per Lietuvą, o ne kur nors kitur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"