Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Kinijos ir Rusijos ekonominė vienybė tėra fikcija

 
2015 02 16 12:29
Nuvertėjus rubliui rusai jau neįperka net pigių kiniškų prekių. 
Nuvertėjus rubliui rusai jau neįperka net pigių kiniškų prekių.  LŽ archyvo nuotrauka

Putininė Rusija mėgsta girtis, kad dėl abipusių ekonominių sankcijų su Vakarais atsiradusį ekonominį sąstingį pavyks kompensuoti prekiaujant su Rytais, pirmiausia – su Kinija. Tačiau neseniai paskelbti kinų Vyriausiosios muitų valdybos (VMV) duomenys rodo, kad ties bedugne yra atsidūręs ir rusų ūkinis bendravimas su kinais.

Kinijos VMV duomenimis, sausį Rusijos ir Kinijos tarpusavio prekyba, palyginti su užpernykščių metų tuo pačiu mėnesiu, smuko net 36,4 proc. ir sudarė vos 5,3 mlrd. JAV dolerių.

Pernai prekių eksportas iš Rusijos į Kiniją nusirito 42,1 proc. (prekių mainų apyvartos vertė siekė 2,8 mlrd. JAV dolerių), iš Rusijos į Kiniją – 28,5 proc. (prekių apyvarta siekė 2,5 mlrd. JAV dolerių).

Kinai diplomatiškai teigia, esą prekybos tarp Rusijos ir Kinijos mastai krito dėl to, kad kinai rengiasi švęsti savo naujuosius metus. Šventės tariamai truks ilgai, bus daug laisvadienių, dėl to ir poreikis rusiškoms prekėms neva atslūgo.

Ekonomikos ekspertai įžvelgia proziškesnę prekybos apimčių priežastį. Teigiama, kad beveik perpus nukritus Rusijos rublio vertei, labai sumažėjo rusų perkamoji galia, tarp jų – netgi pigioms kiniškos prekėms. Tuo tarpu Kinija iš Rusijos dėl šiltos žiemos mažiau importavo dujų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"