TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kišenes tuština ekspertizės

2015 05 12 6:00
Tik labai retais atvejais į teismą duodami avarijose nukentėję asmenys, kai ir be tyrimo aišku, kas yra tikrasis eismo įvykio kaltininkas.   Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dalis vairuotojų piktinasi, kad po avarijų dėl teisminių ekspertizių, kurios trunka neapibrėžtą laiką, jie priversti važinėti neremontuotomis mašinomis, o kartais ir mėnesių mėnesius negali eksploatuoti savo transporto priemonių.

Pasak teisėsaugininkų, ekspertizės terminas neapibrėžtas todėl, kad reikia objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Tiesa, vairuotojus tai mažai guodžia.

Antai vienas Vilniaus gyventojas turėjo bėdų dėl nedrausmingo paauglio. Prieš kurį laiką jo vairuojamas lengvasis automobilis susidūrė su motoroleriu, kurį valdęs paauglys iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį. Per avariją buvo įlenktos mašinos priekinės dešinės durelės. Kaip tuomet manė automobilio vairuotojas, eismo įvykio aplinkybės daugiau negu aiškios, todėl kokių nors nesklandumų nebus.

Nukentėjo ir materialiai, ir moraliai

Tačiau nesutikdami su oficialia avarijos versija, kurią patvirtino ir pareigūnai, į teismą kreipėsi paauglio tėvai. Jie tvirtino, kad Vilniaus gyventojo vairuojama mašina esą pagrindiniu keliu važiavo viršydama leistiną greitį, todėl sūnus neva nepastebėjo atlekiančio automobilio ir nespėjo laiku sustabdyti motorolerio. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirtos ekspertizės. Vilnietis tik vėliau sužinojo, kad joks Lietuvoje galiojantis norminis aktas nenumato termino, per kiek laiko privalo būti baigtas ekspertizių maratonas.

Vyras pirko Lietuvos masteliu palyginti brangų automobilį vienoje išperkamosios nuomos bendrovėje. Kol vyko ekspertizės, prabėgo metai. Žmogus negalėjo remontuoti savo automobilio, nors tai padaryti būtų buvę lengva – mašina buvo drausta universaliu kasko draudimu.

Galiausiai teismai pripažino vairuotoją buvus teisų šioje istorijoje. Bet moralinės žalos jam niekas nė nesirengia kompensuoti. Buvo ir šiokių tokių materialinių nuostolių. Praėjus metams sutvarkyto automobilio vertė sumažėjo daugiau, nei tai būtų atsitikę remontavus jį iškart po avarijos – ant durelių dėl nubrauktų dažų atsirado rūdžių, kurias teko slėpti. Tai smarkiai sumažino mašinos kainą.

Draudikai gina vairuotojus

Dienraščiui LŽ Vilniaus gyventojo istoriją iškloję draudikai teigė, jog dar daugiau nuostolių patiria į avarijas patekę, bet jų kaltininkais nepripažinti vairuotojai, kurių automobiliai sugadinami taip, kad tampa nebeeksploatuojami. Pavyzdžiui, pažeidžiama kėbulo konstrukcija, vairo mechanizmas ar panašiai.

„Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, automatiškai sustabdomas ir tokių transporto priemonių leidimas dalyvauti eisme. Tik įsivaizduokite, kokių dar nuostolių būtų patyręs į teismų karuselę įveltas minėtas vilnietis, jeigu jo automobilis per avariją būtų buvęs sumaitotas taip, kad juo būtų buvę uždrausta važinėti. Dėl ekspertizių mašinos remontuoti neleidžiama, išperkamosios nuomos įmokas toliau reikia mokėti, už transporto priemonių valdytojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir kasko, kuriuo apdrausti automobilį reikalauja išperkamosios nuomos bendrovės, pinigai sumokėti jau anksčiau, o naudotis juo uždrausta. Maža to, nė nežinai, kiek tai truks – mėnesį, du, o gal metus ar dvejus? Beje, nuostolių patiria ir išperkamų, ir jau išmokėtų mašinų vairuotojai, nes vienodos taisyklės taikomos visiems automobiliams“, - dienraščiui LŽ tvirtino savo pavardės nenorėjęs garsinti vienos draudimo kompanijos atstovas.

Jo įsitikinimu, būtina inicijuoti įstatymų pakeitimus, kad iškart po eismo įvykio atlikus ekspertizes nereikėtų jų kartoti vėliau. „Manau, čia daug galėtų padėti išperkamosios nuomos bendrovės. Jos turi didelės lobistinės įtakos. Gyventojai ir taip vangiai perka mašinas išsimokėtinai, o dar labiau juos atbaido įstatymų spragos, viena kurių yra ir draudimas po avarijų atlikti automobilių, kol nesibaigę teismai, remontą“, - sakė LŽ pašnekovas.

Bendrovės nesikiš

Draudikų prašymas, atrodo, gerokai nustebino išperkamosios nuomos įmones. „Jeigu automobilį klientas įsigyja lizingo būdu mūsų banke, esame finansinės paslaugos teikėjai ir laikini automobilio savininkai, o už automobilio priežiūrą ir naudojimą yra atsakingas klientas. Įvykus eismo įvykiui klientas pats ar su draudimo bendrovės pagalba rūpinasi ir jo sutvarkymu, o lizingo bendrovė šio proceso neįtakoja“, - raštiškame atsakyme dienraščiui LŽ pažymėjo Rasa Petruškevičiūtė, banko DNB, kurio antrinė įmonė yra „DNB lizingas“, atstovė spaudai.

Kitų bankų, valdančių išperkamosios nuomos bendroves, atstovai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai, kokį mini draudikai, Lietuvoje labai reti, o avarijų, kuriose nukentėję eismo dalyviai dar paduodami ir į teismą, išvis yra vienetai. Dėl to esą nėra nė menkiausios prasmės keisti įstatymų.

„Pagal nusistovėjusią praktiką paprastai avarijose nukentėję automobiliai remontuojami ir draudikai padengia faktines remonto išlaidas, todėl ginčo objekto nelieka. Kita vertus, gali pasitaikyti retų situacijų, kai eismo įvykio metu nukenčia ar žūsta žmonės, arba avarija įvyksta dėl neblaivaus vairuotojo elgesio ir padaroma didelė žala. Tokiu atveju atliekamas tyrimas, ir kol jis nebūna baigtas, policija gali neduoti leidimo remontuoti automobilį. Ši tvarka galioja visiems automobiliams – nesvarbu, ar jis išperkamas, ar ne“, - pabrėžė Saulius Abraškevičius, banko „Swedbank“, valdančio kompaniją „Swedbank lizingas“, atstovas.

Pataria teistis ir nukentėjusiesiems

Teisėsaugos atstovai taip pat nemato būtinybės dėl kelių išskirtinių atvejų keisti įstatymų. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) bendrųjų reikalų grupės vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, ilgesnis tyrimo terminas reikalingas pirmiausia tam, kad nenukentėtų tyrimo kokybė.

„Priklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių (t. y. asmenų sveikatos sutrikdymo masto, padarytos turtinės žalos ir kt.) procesą (tyrimo – aut.) gali reglamentuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso arba Baudžiamojo proceso kodekso normos. Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios ar ginčytinos, policija tokias bylas perduoda į Lietuvos teismo ekspertizės centrą. Čia tyrimas atliekamas pagal techninius duomenis - pagal tai, kas užfiksuota eismo įvykio vietoje, kas matyti nuotraukose, jeigu reikia, apžiūrimos transporto priemonės ar prašoma papildomų įrodymų ir kt. Tokiu atveju tyrimas užtrunka ilgiau. Įpareigoti pareigūnus baigti eismo įvykio tyrimą per konkretų terminą būtų netikslinga, nes galėtų nukentėti jo kokybė“, - tikino LKPT atstovė.

M. Kazanovič pridūrė, kad "jei asmuo mano, jog patyrė materialinę ar moralinę žalą, jis turi teisę Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"