TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

KIT konteineriai bus perkraunami jau rugsėjį

2014 07 16 6:00
Kauno Palemono mikrorajone, kur statomas KIT, liepos pradžioje jau buvo atlikta 70 proc. darbų. LŽ archyvo nuotrauka

Kauno intermodalinis terminalas (KIT) pradės veikti laiku – tuo per KIT ir Vilniaus intermodalinio terminalo (VIT) statybų peržiūrą įsitikino šalies Vyriausybės, prie jos veikiančių valstybės institucijų ir projektą įgyvendinančios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai.

Liepos pradžioje VIT ir KIT statybos darbų peržiūroje dalyvavę premjeras Algirdas Butkevičius, A. Butkevičiaus, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Muitinės departamento ir Lietuvos automobilių kelių generaliniai direktoriai Antanas Šipavičius ir Skirmantas Skrinskas, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, kiti aukšto rango svečiai buvo informuoti, kad Vilniuje darbų jau atlikta 62 proc., o Kaune – net 70 procentų. Abu Lietuvai gyvybiškai svarbūs intermodaliniai terminalai bus //priduoti laiku – KIT rugsėjo, o VIT – lapkričio mėnesiais. Ateityje jie taps Kauno ir Vilniaus viešųjų logistikos centrų (KVC ir VLC) dalimis.

Planuojama, kad Kauno intermodalinio terminalo projektinis galingumas bus 55 tūkst. perkrautų europinio standarto konteinerių (TEU) per metus, Vilniaus – 100 tūkst. TEU. Vos pradėjęs veikti KIT jau perkraus ir paskirstys 5 tūkst. TEU per metus. Tvirtinama, kad krovos apimtis turėtų smarkiai į viršų šokti, kai 2016 metų pabaigoje pradės veikti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno – tuomet KIT taps ta vieta, kur bus perkraunama daugiausia šalyje krovinių tarp skirtingų geležinkelio vėžių – vadinamosios rusiškos ir europinės. Dar labiau KIT reikšmė išaugs, kai bus atidaryta visa „Rail Balticos“ trasa – nuo Berlyno iki Helsinkio, pradės veikti ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos, Šiaulių intermodaliniai terminalai. Bendra KIT statybos vertė – 87,6 mln. litų, beveik 85 proc. sumos finansuojama iš Europos Sąjungos sanglaudos fondų. Konkurso būdu atrinktos generalinės rangovės funkcijas atlieka UAB Fegda“, tarp subrangovių – daug garsių Lietuvoje firmų.

Saulius Stasiūnas: "Kaunas bus ta vieta, kur bus perkraunama daugiausia krovinių tarp skirtingų geležinkelio vėžių ne tik Lietuvoje, bet ir tarp visų Baltijos šalių." /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tarifo veiksnys

„Viešųjų logistikos centrų atsiradimas Lietuvoje – ilgai lauktas ir reikalingas, nes tai suteiks papildomą impulsą ne tik šio sektoriaus, bet ir visos ekonomikos plėtrai. Šiandien įsitikinome, kad Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų statybos vyksta sklandžiai ir laikantis visų planų. Esu ne kartą minėjęs, kad šie centrai pritrauks ir verslo dėmesį. Sukoncentravus transporto ir logistikos veiklą keliuose tam skirtuose ir pritaikytuose taškuose, sinergijos efektas ir kaštų pasidalijimas infrastruktūros įrengimui bei priežiūrai neabejotinai darys poveikį ir bendram logistikos kaštų mažėjimui", – po baigiamų statyti Vilniaus ir Kauno terminalų peržiūros kalbėjo A. Butkevičius.

Premjeras ne veltui per KIT ir VIT peržiūrą atkreipė dėmesį į krovinių transportavimo ir logistikos tarifus. Tarptautinėje plotmėje aštrėjant kovai dėl užsakovų, gabenančių krovinius iš Vakarų į Rytus ir priešinga kryptimi, kokybiškas aptarnavimas, krovinių gabenimo greitis, o ypač maži tarifai bus tas lemiantis veiksnys, dėl kurio krovinių siuntėjai savo prekėms gabenti rinksis tą ar kitą regioną, tą ar kitą valstybę.

Transporto ekspertų teigimu, Lietuva pagal logistikos grandinių pralaidumą ir krovinių gabenimo efektyvumą jau dabar mažiausiai penkeriais metais lenkia kaimynus. Tačiau užsakovams siūlomi krovinių vežimo tarifai krovinius gabenant per mūsų šalį, LŽ žiniomis, ne visuomet būna patys mažiausiai.

Lietuvos transportininkai ir ekspeditoriai kol kas turi kitų kozirių. Jie, nors mūsų valstybė palyginti su dėl krovinių tranzito konkuruojančiomis kaimynėmis šalimis dažnai ir yra nepatogesnėje geografinėje padėtyje, konkurentus dažniau nugali pasiūlydami geresnę aptarnavimo kokybę ir didesnį greitį. Pradėjus veikti greitajam geležinkeliui „Rail Baltica“, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių intermodaliniams terminalams, šalia paties pažangiausio krovinių transportavimo būdo į infrastruktūrą įdiegus pačias moderniausias technologijas (šiuo metu tokiomis vadinamos išmaniosios technologijos), Lietuva ateityje galbūt galės visais atvejais pasiūlyti ir pačias mažiausias krovinių vežimo sąnaudas. Todėl kuo greitesnis įvairiarūšio transporto ir sumaniųjų technologijų diegimas yra gyvybiškai svarbus valstybei, kurios net 13 proc. bendrojo vidaus produkto sukuria transporto sektorius.

Transporto metropolis

Lietuvoje kuriamų VLC, tarp jų – ir Kauno, pranašumas tas, kad ne visos logistikos kompanijos pajėgios įsigyti ir per trumpą laiką įdiegti naujausias technologijas, skirtas sandėliams valdyti, kroviniams išdėstyti, rūšiuoti, o centrai tai galės padarys viename taške, vadinasi, pigiau.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas sakė, kad Kauno VLC priklausysiantis KIT bus antras pagal reikšmę intermodalinis terminalas Lietuvoje. „Kaunas bus ta vieta, kur bus perkraunama daugiausia krovinių tarp skirtingų geležinkelio vėžių ne tik Lietuvoje, bet ir tarp visų Baltijos šalių. Bet Vilniaus VLC svarbesnį vaidmenį šalies viešųjų logistikos centrų grandinėje atliks vien dėl to, jog sostinėje ir aplink ją sukuriama beveik 40 proc. Lietuvos BVP, čia didžiausias vartojimas“, - svarstė vienas „Lietuvos geležinkelių“ vadovų.

Mindaugas Butnorius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus viršininkas, sakė, kad Kauno VLC koncepcija yra kitokia nei Vilniaus VLC. „Plėtojant šalia VIT įsikursiantį logistikos parką, kurie abu sudarys Vilniaus VLC, dalyvauja ir „Lietuvos geležinkeliai“. Kauno logistiko parko, kuriame įsikurs KIT sandėliai, logistikos ir draudimo, kito profilio įmonės, kūrimas vyksta be „Lietuvos geležinkelių“. Be to, logistikos parkas Kaune įsikurs ne šalia Palemono mikrorajone iškilsiančio KIT, bet toliau – Karmėlavoje, tarptautinio oro uosto pašonėje. Tai numatė Vyriausybės nutarimas, kadaise Kauno VLC pripažinęs valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Iš esmės Kauno logistikos parkas įsikurs lengvatiniais mokesčiais apmokestinamoje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), tai bus papildomas stimulas investuotojams ateiti ir į Kauno VLC“, - aiškino LŽ pašnekovas.

Dėl tos ypatybės anksčiau buvęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams, o dabar - Lietuvos ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas yra pabrėžęs, jog ateityje Kaunas gali tapti „transporto metropoliu“. „Rail Balticos“ vėžė, Kauno oro uostas, viešasis logistikos centras ir visai greta esantis magistralinis kelias – šie elementai bus patrauklūs krovinių vežėjams, verslininkams“, - sakė URM atstovas.

KIT, VIT projektai atitinka ir ES transporto politiką. Ja siekiama, kad iki 2030 metų apie 30 proc. visų krovinių, gabenamų daugiau kaip 300 km atstumu, būtų vežami aplinką tausojančiomis priemonėmis. Kitaip sakant, geležinkeliais.

Parengta bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"