TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Klaipėda geriau pasirengusi atremti grėsmes nei Ryga ar Talinas

2014 03 20 12:22
LŽ archyvo nuotrauka

Viešojoje erdvėje pasirodė žinių, neva Rusija prasidėjus Ukrainos krizei nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos jūrų uostą. Taip pat esą žadama riboti rusiškų krovinių krovą. Ar tokie grasinimai yra realūs?

Į šį klausimą pabandė atsakyti tarptautinė verslo ir konsultacijų bendrovė „KPMG Baltics“. Pasak jos partnerio Roko Kasperavičiaus, Rusijos įtaka Klaipėdos uostui yra palyginti mažesnė nei Latvijos ir Estijos uostams. Tai lemia tiek nusistovėjusios prekybos tradicijos, tiek geografinė padėtis. Latvija ir Estija turi tiesiogines sienas su žemynine Rusija, iš kur keliauja didžiausi krovinių srautai, rašo portalas delfi.lt.

„KPMG Baltics“ naujausia Baltijos šalių uostų konkurencingumo studija parodė, kad kol kas didžiausiems Estijos (Talino), Latvijos (Rygos, Ventspilio, Liepojos) ir Lietuvos (Klaipėdos) uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų. Trijų Baltijos šalių jūrų uostai išlaiko 42 proc. rytinės Baltijos jūros pakrantės regiono krovinių rinkos dalį.

Lyginant su Latvijos ir Estijos uostais, teigia R.Kasperavičius, Klaipėda užima pirmaujančias pozicijas pagal konteinerių ir ro-ro tipo krovinių krovą.

Pažymima, jog konteinerių srautas į Klaipėdą yra labiau diversifikuotas ir Klaipėdos uoste konteinerių dalis iš Rusijos yra mažesnė nei Rygoje ar Taline. Kartu pabrėžiama, kad diversifikacija yra sąlyginė – daug konteinerinių krovinių Klaipėdoje kraunama iš NVS šalių, kurioms didelę įtaką daro ta pati Rusija.

Klaipėdos uostas yra absoliutus regiono lyderis pagal trąšų krovą. Bendroje Klaipėdos uosto krovoje trąšos sudaro apie 30 proc. Tačiau Rusija pastaraisiais metais vis didesnį šių krovinių srautą kreipia per Sankt Peterburgo uostą.

„Įvertinant tiek ekonominius, tiek ir politinius veiksnius galima teigti, kad krovinių srauto iš Rusijos sumažėjimas ar nutrūkimas yra įmanomas. Yra vertinimų, kad visiškai nutraukus krovinių srautą iš Rusijos Klaipėdos uostui tai kainuotų iki 100 mln. litų per metus. Bet mes nežinome, kokią įtaką Rusija gali daryti kitų valstybių krovinių srautams. Taip pat negalime pasakyti, kaip greitai Klaipėda gebėtų persiorientuoti ir sušvelninti galimas neigiamas Rusijos veiksmų pasekmes“- teigė R.Kasperavičius.

„KPMG Baltics“ studija, pasak jo, parodė, kad uosto veiklą lemia daug priežasčių – pradedant palankia geografine aplinka, uosto infrastruktūros būkle, atviromis valstybių sienomis ir baigiant geležinkelio infrastruktūra, mokestine aplinka. Daroma išvada, kad siekiant sumažinti politines rizikas, Baltijos šalių uostai, tarp jų ir Klaipėdos uostas, privalo investuoti į infrastruktūrą, didinti savo patrauklumą ir stengtis diversifikuoti krovinių struktūrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"