TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Klastotiems pažymėjimams ateina galas

2013 01 09 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Iki šiol buvo labai paprasta gauti dviejų ar net daugiau valstybių vairuotojo pažymėjimus.

Vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje praradę greičio ir taurelės mėgėjai įsigudrino teisę vairuoti įgyti užsienyje, dėl biurokratinių spragų lengvai paslėpdami savo praeitį. Bet netrukus nusižengimai bus matomi visos Europos pareigūnams.

Iki šiol buvo labai paprasta gauti dviejų ar net daugiau valstybių vairuotojo pažymėjimus, nes šalys tarpusavyje nesikeisdavo informacija apie teisę vairuoti praradusius vairuotojus dėl įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Šiuo trūkumu naudojosi ir lietuviai, dažniausiai emigrantai - pragėrę ar pralakstę lietuvišką vairuotojo pažymėjimą jie užsienyje apsimesdavo niekada neturėję teisės vairuoti ir gaudavo kitos šalies vairuotojo pažymėjimą arba, praradę lietuvišką dokumentą, pameluodavo jį pametę ir gavę dublikatą išlėkdavo į užsienį, kol apgavystė neišaiškėjo.

Europos sistema

Tačiau netrukus pažeidėjams nebebus kur slėptis - šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) diegiama RESPER sistema, pagal kurią nebus įmanoma suklastoti teisės vairuoti ir slapta gauti vairuotojo pažymėjimą keliose valstybėse. Bendroje vairuotojo pažymėjimų duomenų bazėje bus fiksuojama informacija apie išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus vairuotojo pažymėjimus. Taip vienoje valstybėje už vairavimą išgėrus, didelį greičio viršijimą ir kitus nusižengimus praradęs teisę vairuoti žmogus nebegalės lyg niekur nieko išlaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą kitoje valstybėje, kol bausmės laikas nepasibaigęs. Toks elgesys neteisėtas ir dabar, tačiau pareigūnams beveik neįmanoma sužinoti vairuotojo istorijos už šalies ribų, todėl daugybė asmenų šia spraga naudojasi, kol tiesa išlenda įvykus rimtai nelaimei.

Ši sistema pradės veikti jau nuo sausio 19 dienos, bet Lietuva nebus tarp pirmųjų prie jos prisijungusių šalių. Buvo planuojama, kad nuo šios datos ji turėtų pradėti veikti visoje Europos Sąjungoje, bet iš pradžių prie sistemos prisijungs tik trys ES valstybės, kada prisidės daugiau narių, nežinia.

Stebi tik savoje šalyje

VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas tvirtino, kad ši sistema Lietuvai itin aktuali, bet kol kas ji bandoma. "Turime daug emigrantų, todėl labai sunku sukontroliuoti, kai žmonės siekia gauti du vairuotojo pažymėjimus. Kai asmuo atvyksta gauti vairuotojo pažymėjimo, galime įtarti, kad jis emigrantas, bet negalime žinoti, ar jis iš Vokietijos, ar Ispanijos, ar Didžiosios Britanijos. Neįmanoma išsiuntinėti užklausų į 27 valstybes, ar asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo kitur, o žmonės tuo naudojasi", - tikino pašnekovas.

Viena didžiausių spragų - vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygos susietos su gyvenamąja vieta, nors šiais laikais daugybė žmonių gyvena kitur, nei yra registruoti. Jie kraustosi iš vienos šalies į kitą, todėl sunku nustatyti, kurioje valstybėje išties gyvena. Pagal ES galiojančias vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, teisę vairuoti galima įgyti tik pragyvenus tam tikroje valstybėje ne mažiau nei pusę metų, bet tai patikrinti labai sunku. "Naudojamės gyventojų registracijos duomenimis. Bet jie ne visada teisingi, nes gali būti, kad realiai žmogus seniai išvažiavęs - tarkime, jis gyvena Vokietijoje, o mes pagal duomenis matome, kad Vilniuje. Tuomet būna tokių situacijų, kai gauname laišką iš užsienio pareigūnų su klausimais, kodėl jų gyventojui išdavėme vairuotojo pažymėjimą, ir nėra ką atsakyti, nes pagal dokumentus jis gyvena Lietuvoje", - painią situaciją aiškino S.Šuminas.

Lietuva nespėja

RESPER sistemos įvedimas turėtų labai efektyviai pakirpti sparnus įsidrąsinusiems KET pažeidėjams, bet kada tiksliai Lietuva prisijungs prie šio tarptautinio tinklo, pašnekovas negalėjo pasakyti, nes Vidaus reikalų ministerija, kuriai "Regitra" pavaldi, dar nebaigusi tvarkyti visų sistemos formalumų.

Šį klausimą nagrinėjusio europarlamentaro Justo Vinco Paleckio biuras paaiškino, kad, nepaisant RESPER paskirties, ES nėra dokumentais įpareigojusi savo narių prisijungti prie sistemos. Nuo sausio 19 dienos iš ES šalių prie bazės prisijungs tik Vokietija, Olandija ir Liuksemburgas. "Kitos valstybės pradėjo pasirengimą paskutinę minutę ir nespėja dėl techninių kliūčių. Tikimasi, kad tai joms pavyks padaryti per kelis mėnesius", - LŽ tvirtino Europos Komisijos kelių saugumo politikos pareigūnas Walteris Nissleris.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tikisi, kad mūsų šaliai prie bendros RESPER sistemos pavyks prisijungti per pirmąjį šių metų pusmetį. Pasak jo, Lietuva ne vienintelė valstybė, susidūrusi su praktinėmis sistemos diegimo problemomis, mat skiriasi ES valstybėse naudojamos duomenų apdorojimo ir apsaugos programos. "Tai ne Lietuvos problema, turėtų būti pateiktas visoms šalims vienodas informacinių sistemų paketas. Tikiuosi, ši sistema pradės veikti kuo greičiau, ji pažeidėjams nebeleis pasislėpti", - tvirtino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"