TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ko mus moko projekto „Rail Baltica I“ patirtis?

2013 12 16 6:02
A.Šakalys: "Steigiant bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti visiškai neaišku, kokiais argumentais remiantis pagrįstas sprendimas, kad jos savininkės būtų vien trys Baltijos šalys."  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

2014 metais Europos Sąjungoje (ES) prasidės naujas etapas plėtojant transeuropinius transporto tinklus (TEN-T), kurių sėkmingas įgyvendinimas mūsų regione leistų likviduoti transporto infrastruktūros kokybės skirtumus tarp ES rytinės ir vakarinės dalies šalių narių, taip pat užtikrintų efektyvias transporto jungtis su svarbiausiais transporto mazgais, uostais, oro uostais bei ekonomikos centrais.

Tačiau prieš padedant naują TEN-T plėtojimo etapą, dažnai naudinga atidžiau žvilgtelėti į ankstesniais etapais įgyvendintų projektų ir atliktų darbų patirtį. Juk net blogoji patirtis gali tapti vertybe, jeigu tik ji bus objektyviai ir deramai įvertinta planuojant bei įgyvendinant naujus projektus. Kaip sakoma, tik nelabai protingi nepasimoko iš savo klaidų. O klaidų ir nesėkmių įgyvendinant ES prioritetinius infrastruktūros projektus pasitaikė ir mūsų krašte - Baltijos jūros regione.

Visų pirma norėčiau paminėti dabar žiniasklaidoje ir politinėje erdvėje dažnai skambantį projektą „Rail Baltica“, kuris naujos ES finansinės perspektyvos (2014-2020 metais) TEN–T plėtotės planuose yra numatytas kaip vienas kertinių TEN-T projektų net tik mūsų regione, bet ir visos ES mastu. Pradėsiu nuo to, kad šiuo metu, dar vykdant TEN-T plėtotės iki 2013 programą, yra tiesiamas „Rail Balticos“ europinio vėžės pločio geležinkelio ruožas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Projektas (šiandien įvardijamas kaip „Rail Baltica I“) buvo patekęs į ES 27 prioritetinių projektų sąrašą ir yra finansuojamas Bendrijos bei Lietuvos lėšomis. Darbai minėtame geležinkelio ruože turėtų būti baigti iki 2015 metų.

Tiesa, traukinių greitis, kurį bus galima pasiekti šiame ruože po 2015 metų, bus tik apie 140 kilometrų per valandą. Dėl tokių žemo lygio geležinkelio standartų Lietuvą dabar kritikuoja visi, kas tik netingi, nors šiuos „Rail Balticos I“ techninius parametrus nustatė ne Lietuvos Vyriausybė, o ES koordinatoriaus Pavelo Teličkos vadovaujama projekto koordinavimo grupė. Jai pritarė ir galutinius sprendimus dėl projekto finansavimo priėmusios atsakingos ES institucijos.

Kaip sakoma, esu gyvas liudininkas to, kad planuojant projektą ir tuometė Susisiekimo ministerijos vadovybė, ir Lietuvos mokslininkai pasisakė už modernią geležinkelio liniją, kuria Baltijos šalių žmonės galėtų greitai ir patogiai pasiekti Europos turizmo, kultūros ir verslo centrus. Deja, tiek ES koordinatorius P.Telička, tiek jį palaikantys Estijos ir Latvijos atstovai nematė jokių keleivių paklausos „Rail Balticos“ linija perspektyvų. Todėl projektas buvo orientuotas tik į krovinių gabenimą. O tai savo ruožtu lėmė jo archaiškus XIX amžiaus techninius parametrus.

Beje, kritišką požiūrį dėl „Rail Balticos“ standartų būtų galima atsekti ir tų metų Lietuvos žiniasklaidoje, taip pat kai kuriuose šio autoriaus straipsniuose. Lietuvos institucijos, siekdamos gauti ES finansavimą, ko gero, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti bendrą sprendimą.

O dabar viskas verčiama aukštyn kojomis. Kad ir kaip būtų kurioziška, pastaruoju metu Lietuvos, iš esmės vienintelės šalies, kuri realiai įgyvendina projektą „Rail Baltica“, adresu kaip iš gausybės rago pasipylė kritikos strėlių kruša. Vasaros pradžioje Estijos prezidentas Tomas Ilvesas savo garsiajame interviu pareiškė, kad Estija jau baigė projektą „Rail Baltica“ (taip ir nenutiesusi nė vieno europinės vėžės geležinkelio kilometro – aut.). Tuo metu Lietuva neva beviltiškai atsilieka

Įdomu, kad nemažai žurnalistų šiuos žodžius priėmė už gryną pinigą - žiniasklaidoje pasirodė straipsnių skambiomis frazėmis: „Lietuva namų darbus daro lėčiau negu kitos šalys“, „Daugiausia laiko tenka praleisti sprendžiant Lietuvos iškeltus klausimus“. O viso to viršūne galima laikyti vieno Estijos ministro ne taip seniai išsakytą absurdišką priekaištą, kad Lietuvoje įgyvendinamas ES finansuojamas TEN-T projektas neturi nieko bendra su „Rail Baltica“. Tikriausiai jis turėjo galvoje naują tarptautinės kompanijos AECOM parengto projekto „Rail Baltica II“ siūlymą dėl projektinio traukinių greičio iki 240 km/val. per Baltijos šalių teritorijas.

Tiek Estijai, tiek Latvijai, kurios nieko nenuveikė įgyvendindamos projektą „Rail Baltica I“, ko gero, paprasta šokinėti nuo vienos idėjos prie kitos. Tuo metu Lietuva, realiai vykdanti darbus ir dėl to susisaisčiusi konkrečiais įsipareigojimais, negali staiga viską mesti ir sustoti pusiaukelėje vien dėl to, kad kaimynų nuomonė pasikeitė 180 laipsnių kampu. Pagaliau tai būtų neprotinga, nes pratęsus europinę geležinkelio vėžę iki Kauno būtų žengtas reikšmingas pirmas žingsnis integruojant mūsų geležinkelio infrastruktūrą į ES transporto tinklus.

Žinoma, puiku, kad kaimynai pagaliau apsisprendė modernaus geležinkelio naudai. Kaip sako žmonės, geriau vėliau negu niekada. Norint išvengti pavojaus vėl atsidurti prie „sudužusios geldos“, pasibaigus 2014-2020 metų finansinei perspektyvai būtina nebekartoti projekto „Rail Baltica I“ klaidų.

Būtų neprotinga projektavimo etapu tylomis apeiti ir svarbų faktą, kad kol kas vakarinės mūsų valstybės kaimynės traukinių greitis į Lietuvą siekia vos 80 kilometrų per valandą. Bėda ta, jog atsakymo į klausimą, koks traukinių greitis bus pasirinktas „Rail Balticos“ trasa Lenkijos teritorijoje, mes galime sulaukti tik po specialios galimybių studijos, kurią žadama atlikti 2014-2020 metais. Sunku suvokti, kaip esant tokiai situacijai projekte dalyvaujančios šalys gali susitarti dėl jo techninių parametrų, vieno esminių dalykų. Jeigu bus pasirinktas fragmentuotas projekto įgyvendinimas, jo efektyvumo ir atsiperkamumo požiūriais tai bus labai rizikinga.

Aiškiai matyti, kad plėtojant projektą „Rail Baltica I“ ES paskirtas koordinatoriaus nesugebėjo suderinti nei svarbiausių projekto parametrų, nei sinchronizuoti jo rengimo darbų Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tai akivaizdus darbo brokas. Tik nežinia kodėl niekas nedrįsta apie tai kalbėti. O čia reikia ne tik kalbėti, bet ir narplioti bėdas, kurių nepavyko išspręsti per pirmąjį projektą „Rail Baltica“.

Žinoma, esu toli nuo minties, kad visos „Rail Balticos I“ problemos ir nesėkmės sietinos tik su ES koordinatoriaus veikla ar jo neveiklumu. Jokiu būdu. Tačiau siekdami pasimokyti iš „Rail Balticos I“ patirties turime pripažinti, kad ES TEN-T projekto koordinatoriaus institucija nėra pakankamas instrumentas sudėtingiems projektams įgyvendinti. Būtini ir kiti instrumentai. Kad ir toks, koks yra kuriama bendra įmonė projektui įgyvendinti.

Tačiau steigiant bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti visiškai neaišku, kokiais argumentais remiantis pagrįstas sprendimas, kad jos savininkės būtų vien trys Baltijos šalys, tuo metu atitinkamoms Vokietijos ir Lenkijos institucijoms tik siūloma investicijų programose numatyti lėšų greitųjų traukinių jungčiai tarp Berlyno ir Varšuvos, taip pat modernizuoti esamą infrastruktūrą Lietuvos link.

Taigi faktai liudija: 1) Lenkija nedalyvauja bendros įmonės formavimo procese; 2) nesusitarta dėl projekto techninių parametrų ir darbų sinchronizavimo, finansavimo inžinerijos. Kyla klausimas, ar visa tai nebus tiksinti „bomba“ po svarbiausio TEN-T projekto mūsų regione pamatais? Ir dar: ar projekto „Rail Baltica II“ įgyvendinimo fragmentavimas netaps iš anksto užprogramuota kliūtimi?

Bet kokiu atveju tik gerai išmokę projekto „Rail Baltica I“ pamokas galime tikėtis „Rail Balticos II“ sėkmės. Antraip vėl teks savo nesėkmes ar neveiklumą dangstyti viešųjų ryšių technologijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"