Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Kokius KET pažeidimus dažniausiai daro lietuviai

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jei vairuotojams viena ar kita situacija eisme ar kelio ženklas yra neaiškūs, grįžę namo jie turėtų atsiversti Kelių eismo taisykles (KET) ir sužinoti, o ne važinėti „iš intuicijos“, LRT.lt sako saugaus eismo specialistai. Nenorintys to daryti pažeidėjai keliauja kartoti privalomų kursų. Dažniausi jų klientai – greičio mėgėjai ir besijaučiantys „lygesniais už kitus“.

Kaip sako vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas, vis dar gajus įsitikinimas, kad KET išmanymas reikalingas tik vairuotojo pažymėjimui gauti. „Jiems aiškinu labai paprastai: jūs kam nors vadovaujate arba dirbate samdomą darbą. Jei jo neatliekate tinkamai pagal taisykles, darbdavys išrašo papeikimą arba kitaip nubaudžia. Gatvėje yra lygiai tas pats – jei pažeidžiate taisykles, „premiją“ jums išrašo policijos pareigūnai“, – teigia vairavimo mokytojas.

Itin nedrausmingiems pažeidėjams privaloma baigti papildomą vairuotojų mokymą vairavimo mokymo įstaigoje. Vairavimo mokyklos „Amplius.lt“ mokytojas Artūras Pakėnas sako, kad pažeidėjai ateina skeptiškai nusiteikę ir turintys daug klaidingų įsitikinimų.

„Jie mano esantys teisūs ir tai yra labai pavojinga, nes jų įsitikinimai dažniausiai prieštarauja taisyklėms. Pavyzdžiui, yra vairuotojų, kurie šventai įsitikinę, jog oficialiai leidžiama viršyti greitį, jei lenki. Jiems atrodo, kad galima net kirsti ištisinę liniją. Vadinasi, jei lenki, gali daryti nesąmones. Jie randa būdų save pateisinti ir nesupranta, kodėl būtų galima nelenkti“, – aiškina A. Pakėnas.

Jo teigimu, itin daug vairuotojų gatvėse neišmano pirmumo situacijų, kada ir kuris automobilis turi važiuoti pirmas, kaip reikia vienas kitą praleisti: „Kliūtis iš dešinės – labiausiai painiojama taisyklė. Neretai vairuotojas būna įsitikinęs, kad jei važiuoja tiesiai, o kitas automobilis daro posūkį, jo nebūtina praleisti. Jis nesupranta, kad jam yra kliūtis iš dešinės, sako: bet juk aš važiuoju tiesiai.“

Tarp dažniausių vairuotojų pažeidimų D. Kanapinskas taip pat išskiria saugaus greičio nesilaikymą, pirmumo nesuteikimą kitiems eismo dalyviams, manevravimo taisyklių pažeidimus.

„Tautiečiai dažnai neteisingai rodo posūkio signalus. Pakankamai dažni pažeidimai lenkiant. Be to, nepaisoma nukreipiamųjų ženklų. Jei 401 KET ženklas rodo, kad reikia važiuoti tiesiai, o ženklo apačioje yra lentelė su tam tikru laiku, kada galima sukti į kairę ar dešinę, dažnai į tai nekreipiama dėmesio. Visada juokiuosi, kad, jei policininkai surašė protokolą 11:55 val., pas vairuotojus visada rodo 12:05 val.

Dar vienas ypač madingas dalykas – ištisinių linijų kirtimas. Jei priekyje važiuoja automobilis lėtesniu greičiu, nesvarbu, ar yra brūkšninė, ar ištisinė linija, jį būtinai reikia aplenkti. Tuomet nesvarbu, ar teks viršyti greitį – man tas automobilis nepatinka ir viskas. Tačiau už ištisinių linijų kirtimą numatoma labai solidi bauda ir teisių atėmimas“, – perspėjo D. Kanapinskas.

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas sako, kad daugelis vairuotojų taip ir neįgudo sustoti sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, kai posūkį leidžia žalia rodyklė. Pagal naujas KET nuostatas, „jei sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ ir (ar) „Stop“ liniją, jei jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.“

„KET – vairuotojų Šventasis Raštas“

Teorijos egzaminą VĮ „Regitroje“ galima laikyti pasiruošus egzaminui savarankiškai ir nebaigus teorijos mokymo kurso vairavimo mokykloje. Vis dėlto, pasak vairavimo mokytojų, savarankiškai teoriją išmokę vairuotojai silpniau supranta eismo taisykles nei tie, kurie klausė teorijos kurso vairavimo mokykloje.

„Tai – ne vairavimo mokyklų propagavimas. Kai atsirado įstatymas, leidžiantis mokytis teorijos savarankiškai, mokyklų teorijos klasės visiškai ištuštėjo. Vėliau jos vėl pradėjo pildytis ir dabar mano klasėje trūksta laisvų vietų. Kartais pats siūlau mokytis savarankiškai, bet kiti nori klausytis paskaitų“, – LRT.lt kalbėjo A. Pakėnas.

Saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas pastebi, kad jauni žmonės linkę mokytis teorijos patys, o vyresni renkasi į klases. „Praktiškai visi vairavimo mokytojai pastebi, kad tiems, kurie ateina į vairavimo pamokas teorijos išmokę savarankiškai, KET reikia aiškinti iš naujo. Dauguma būna „iškalę“ bilietus ir žino, kad taip turi būti, bet nelabai sugeba paaiškinti, kodėl“, – sakė D. Kanapinskas.

Jau turintiems teises ir dalyvaujantiems eisme vairuotojams vairavimo mokytojai pataria kaskart, kai tik kyla koks neaiškumas, atsiversti KET. „Tai mūsų pareiga. Aš KET vadinu vairuotojų Šventuoju Raštu. Jei kelyje pamačiau tai, ko nežinau, grįžęs turiu atsiversti taisykles ir pažiūrėti. Tačiau tik KET nepakanka – svarbus ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Tai yra vienas kitą papildantys dokumentai, nes tai, ko nėra KET, yra šiame įstatyme, ir atvirkščiai. Vairuotojai vienareikšmiškai turėtų atsiversti KET kas kelerius metus“, – patarė D. Kanapinskas.

Policija: vairuotojai eisme vadovaujasi įpročiais

Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius LRT.lt sako, kad vairuotojai, išsilaikę teorinius ir praktinius egzaminus, vėliau savo įgūdžių netobulina ir nesidomi informacijos atnaujinimu.

„Iš tiesų dažniausiai vairuotojai eisme dalyvauja vadovaudamiesi įpročiais. Jie susikuria savo maršrutus ir galvoja, kad šie – nuolatiniai ir juose nekinta eismo reguliavimas. Tuomet kyla kuriozinių situacijų, kai pasikeičia pirmumo keliai ar įrengiami šviesoforai. Tos klaidos sukelia eismo įvykius“, – apibendrino A. Bacevičius.

Jo žodžiais, mieste ar užmiestyje nuolat atsiranda naujų gatvių, sankryžų, pastatoma ženklų, atsiranda naujų kelio ženklinimų, todėl vairuotojai turi išlaikyti budrumą.

Pareigūnas sako, kad daugelis vilniečių ir miesto svečių dar nėra įgudę ir važiuoti sostinėje atnaujintomis žiedinėmis sankryžomis. Dauguma vairuotojų esą nesilaiko reikalavimų ir stengiasi žiedus įveikti taip, kaip jiems patogiau, o ne kaip reikalauja taisyklės.

Pasak A. Bacevičiaus, lietuviai išties neturi įpročio važiuoti su bendru srautu, todėl pradeda rizikingai lenkti kitus eismo dalyvius ir pažeisti KET.

„Greitkeliuose, kur yra ne viena eismo juosta, paprasčiau, tačiau tokiame kelyje kaip Vilnius-Utena ar Minsko plente, kituose kelių ruožuose vairuotojai turi suvokti, kad visi važiuoja ta pačia kryptimi ir nori pasiekti tą patį tašką. Jei leistinas greitis yra 90 km/h ir dauguma važiuoja 85 km/h greičiu, atsiranda tokių, kuriems toks greitis yra per mažas ir jie pradeda lenkti kitus automobilius viršydami greitį.

Tada pavojingai manevruojama, užkišamas automobilis, aplenkus staigiai stabdoma, kad nebūtų smūgio į priešais važiuojančią transporto priemonę. Tai sukelia ne tik nepatogumą kitiems eismo dalyviams, bet ir grėsmę eismo saugumui“, – aiškino Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.

Kaip teigia A. Bacevičius, vairuotojui eisme kasdien iškyla naujų klausimų, tačiau dažniausiai jie nesprendžiami arba tik aptariami su draugais. „O iš tiesų nors retkarčiais reikėtų atsiversti KET. Nebūtina pirkti knygutės – galima nemokamai atsiversti ir paskaityti internete. Jei iškyla probleminė situacija, reikėtų ne ją interpretuoti, o pažiūrėti, kaip vienas ar kitas eismo dalyvis iš tiesų turėjo elgtis. Geriau dar kartą perskaityti KET ir žinoti, patarti kitam“, – LRT.lt kalbėjo pareigūnas.

Dabar, sugriežtinus atsakomybę už KET pažeidimus, kur kas daugiau galimybių taikyti teisių atėmimą. „Tačiau ne baudimas yra svarbiausias dalykas, o kad žmogus suprastų, kad iš taško A į tašką B turi nuvažiuoti ramiai; kad dalyvavimas eisme nebūtų komplikuotas ir nesukeltų problemų. Jei vairuoji pavojingai, keli pavojų ne tik sau, bet ir kitiems“, – aiškino viršininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"