TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kondicionierius be šaldalo vasarą negaivina

2015 06 30 6:00
Prieš pilant į kondicionieriaus sistemą šaldalą, reikėtų nustatyti, ar skystis neišteka pro nesandarias ertmes. LŽ archyvo nuotrauka

Vasarą nustojus veikti išvien su klimato kontrolės sistema ar atskirai dirbančiam automobilio kondicionieriui, netruksi pasijusti lyg pirtyje. Dažniausia priežastis, kodėl jis netikėtai nusprendžia "paatostogauti", – pasibaigęs šaldalas.

Šaldalo (freonų) trūkumo sistemoje problemą siūlosi išspręsti net prekybos centrų aikštelėse ar kitose judresnėse miesto vietose kondicionierių pildymo paslaugas po atviru dangumi siūlantys auksarankiai, įsigiję kelis tūkstančius eurų kainuojančias automatines kondicionierių pildymo stoteles. Tačiau specialistai pažymi, kad dažniausiai kondicionierius atsisako tinkamai veikti dėl šaldalo trūkumo, o jis išteka pro sistemoje atsiradusias mažas, neretai sunkiai pastebimas kiaurymes. Neužsandarinus tų skylučių naujo šaldalo prireiks greičiau nei norėtųsi.

„Daugiau kaip puse atvejų kondicionierių reikia pildyti dėl to, kad yra šaldalo nutekėjimas. Jei sistema nepatikrinama, dažniausiai tenka pildyti iš naujo, nes šaldalas išteka per pažeistą vietą. Pagrindinė priemonė, kurią naudojame kondicionieriaus sandarumui patikrinti, – tai dažai, spindintys ultravioletinėje (UV) šviesoje. Papildomai gali būti naudojamas elektroninis nuotėkio detektorius, tikrinimas azotu ir kiti profesionaliuose servisuose prieinami būdai“, - paaiškino automobilių serviso centro, kuriame teikiamos kondicionavimo ir klimato kontrolės sistemų priežiūros paslaugos, vadovas Olegas Šarkinas.

Pašnekovas pažymėjo, kad „gatvės meistrų“ naudojami kondicionierių pildymo aparatai, turintys automatinę nuotėkio aptikimo funkciją (pagal vakuumo pokytį), gali parodyti tik santykinai didelį nuotėkį, bet kurioje vietoje kondicionierius praleidžia medžiagą, neleidžia nustatyti. Taigi tai tėra pagalbinė priemonė, nurodanti, jog būtina ieškoti nuotėkio kitomis priemonėmis.

Galima ir vėl panaudoti

Kondicionieriams pildyti skirti aparatai ne veltui vadinami ne tik pildymo, bet ir šaldalo regeneravimo stotelėmis. Mat jei sistemoje yra likę senosios medžiagos, prietaisas pirmiausia ją ištraukia, išvalo visas mechanines priemaišas, drėgmę ir atskiria tepalą. Tada išvalytas šaldalas supilamas atgal. Kadangi jis nepakeičia savo savybių, nepasidaro prastesnis, pakartotinis naudojimas neturi jokios įtakos kondicionieriaus darbui.

„Iš kondicionieriaus sistemos, sukuriant vakuumą, taip pat pašalinamos kondensato nesudarančios dujos, drėgmė. Paskui į ją pilama tepalo, specialių dažų, švytinčių ultravioletinėje šviesoje, ir pabaigoje – šaldalo. Jei kondicionieriaus sistema nesandari, nuotėkio vietą nustatome panaudoję dažus ir UV spindulių lempą. Jeigu gedimai susiję su elektronine klimato kontrolės dalimi, pasitelkiame kompiuterinę diagnostiką“, - kalbėjo O. Šarkinas.

Pasak specialisto, kondicionieriaus gedimo riziką sumažina paprasta taisyklė: bent kartą per mėnesį reikia jį įjungti ir valandėlę leisti padirbti net tik šiltuoju, bet ir kitu metų laiku. Dažnai vairuotojai vasarą džiaugiasi kondicionieriumi, o paskui jį pamiršta. Tik vėliau įjungę suvokia, jog šis nebešaldo. Pašnekovas pabrėžė, kad gerokai paprasčiau yra tiems, kurių automobiliuose įrengta klimato kontrolės sistema, nes ji paprastai naudojama visus metus. Klimato kontrolė - iš esmės tas pats kondicionierius, tik turintis elektroninį valdymą. Šią sistemą taip pat reikia tikrinti profilaktiškai, juo labiau kad gedimo atveju jos remontas gali atsieiti brangiau negu paprasto kondicionieriaus.

Prakiūra aliuminio vamzdeliai

Atliekant kondicionieriaus diagnostiką pirmiausia, kaip minėta, patikrinamas sistemos sandarumas, paskui - kompresorius, šaldiklis ir jungties diržas. Paprastai dėl difuzijos sistemoje šiltuoju sezonu netenkama 15-25 proc. šaldalo - kiekis priklauso nuo kondicionieriaus galingumo ir kitų techninių savybių.

„Paprasčiausią diagnostiką, jei turi laiko ir noro, gali atlikti pats vairuotojas. Pirmiausia nuplauname nuo kondensatoriaus purvą ir druską, išvalome garintuvą. Dažnai nepakenkia pakeisti ir salono oro filtrą. Tai reikia daryti tada, kai perjungus oro cirkuliaciją iš išorinės į vidinę susilpnėja oro srautas. Paskui tikriname, kaip dirba ventiliatorius, pasiklausome, ar veikiantis kompresorius neskleidžia pašalinių garsų, ar nevibruoja. Tuomet žiūrime jungties diržo įtempimą. Išlyginamajame rezervuare yra langelis, pro kurį matyt, kiek likę šaldalo“, - dėstė O. Šarkinas.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai kondicionierių sistemos gedimai būna susiję su elementaria aliuminio korozija, mat visi sistemos vamzdeliai yra aliumininiai. Nuo didelio temperatūros svyravimo jie rūdija ir prakiūra. Skylutės daugiausia atsiranda tose vietose, kurios yra po vamzdelių laikikliais, taip pat ten, kur tvirtinamas kondicionieriaus radiatorius.

Neretai gedimui turi įtakos ir netaisyklingas sistemos pildymas šaldalu. Pasitaiko, kai neįpilama tepalo ir nesudaromas vakuumas. Tokią metodiką dažniausiai taiko garažuose dirbantys "meistrai" arba tie, kurie pildo atvykę į vietą be stotelių. Tai šiek tiek pigiau, negu važiuoti į specializuotą servisą, tačiau neduodama jokių garantijų, todėl vėlesnis remontas gali kainuoti labai brangiai. Beje, kondicionieriui reikia naudoti tik tokį šaldalą, koks nurodytas automobilio apraše.

Receptas nuo blogo kvapo

Vasarą vairuotojus gali nemaloniai nustebinti dar vienas netikėtumas, susijęs su kondicionieriumi. Tai - blogas kvapas, tvokstelėjęs į automobilio saloną įjungus kondicionierių. Už smarvę mašinos viduje, ko gero, prasčiau gali būti tik sugedęs garsiakalbis, džeržgiantis lyg pjūklas, bet šį nesunku išjungti. O kokių priemonių imtis, jei kondicionierius pučia toli gražu ne rožių žiedlapiais kvepiantį orą?

Ši problema kyla, kai šiltuoju metų laiku ant ortakių ir garintuvo patenka drėgnas karštas oras iš lauko ir iškart susidaro drėgmė. Ji susimaišo su purvu ir dulkėmis, esančiomis sistemoje, drėkina pelėsius, grybelius ir bakterijas, kurių anksčiau ar vėliau susikaupia, ir tada skleidžia blogą kvapą.

Prevencija norint išlaikyti sistemą sausą - pagal galimybes kartais išjungti kondicionierių likus kelioms ar keliolikai minučių prieš atvažiuojant į stovėjimo vietą. Tada šilto oro srovė leis susidariusiai drėgmei išdžiūti ir sumažins vėlesnį drėgmės kondensavimąsi padidinus ortakių temperatūrą. Bet tai neišspręs jau egzistuojančio kvapo problemos. Jo galima atsikratyti tik išvalius ortakių sistemą. Radikalus ir patikimas sprendimas tai padaryti savo rankomis – dezinfekcija lizolio skiediniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"